- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-49-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01021-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant apeliantei A. Č., jos atstovei advokatei S. Č., institucijos atstovei D. R., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-470/2014 pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei A. Č., institucija, teikianti išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės A. Č. 2007-06-21 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką, nustatant abipusę kaltę dėl santuokos iširimo; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą; 3) nustatyti, kad iki sūnus pradės lankyti mokyklą abu tėvai teiks išlaikymą sūnui proporcingai su sūnumi praleistam laikui, o sūnui pradėjus lankyti mokyklą priteisti iš jo sūnui 170 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų uzufruktore paskiriant A. Č.; 4) nustatyti tokią ieškovo D. Č. bendravimo su sūnumi tvarką: D. Č. turi teisę pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos kiekvienais metais savo gimimo dieną - spalio 18 d.; kiekvienais lyginiais metais, pradedant nuo 2014 m., sūnaus gimimo dieną rugpjūčio 13 d. sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais - su A. Č.; Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus nelyginiais metais, pradedant nuo 2013 m., sūnus praleidžia su D. Č., lyginiais metais - su A. Č.. Šv. Velykas lyginiais metais, pradedant nuo 2014 m., sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais – A. Č.. Kitu laiku sūnaus buvimo pas vieną iš tėvų laikas ir trukmė nustatomi ieškovo ir atsakovės sutarimu, iš anksto suderinus, nepavykus susitarti - tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, priklausomai nuo D. Č. ir A. Č. sveikatos būklės, sūnaus pageidavimų, jo dienotvarkės, savijautos. Per kalendorinius metus sūnus turi praleisti lygias laiko dalis tiek su tėvu, tiek su motina, t. y. maždaug po 182 dienas per metus. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą nustatytina tokia bendravimo su sūnumi tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir paskutinį savaitgalius vaikas praleidžia su D. Č.. Jis turi teisę pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienio, einančio prieš tą savaitgalį, popietę iki 15.00 val. ir parvežti sūnų sekmadienį iki 15.00 val. Vaiko ligos atveju - sekantį savaitgalį po tai, kai sūnus pasveiks. Sūnus su D. Č. praleidžia kasmetines mokyklines vasaros atostogas. Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus nelyginiais metais sūnus praleidžia su D. Č., lyginiais metais su atsakove A. Č.. Mokyklines kalėdines atostogas nelyginiais metais sūnus praleidžia su atsakove, lyginiais metais - su ieškovu. Šv. Velykas lyginiais metais sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais su A. Č.. Mokyklines velykines atostogas lyginiais metais sūnus praleidžia su atsakove, nelyginiais metais - su ieškovu. Abiem atvejais D. Č. turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis. Ieškovo teigimu, šalių santuokinis gyvenimas iš pradžių klostėsi sėkmingai, ieškovas su sutuoktine apsigyveno Jurbarke jo motinai priklausančiame bute, po kelių metų gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, ėmė aštrėti tarpusavio nesutarimai, dėl skirtingo požiūrio į sūnaus priežiūrą ir auklėjimą kildavo tarpusavio konfliktai. Tiek ieškovui, tiek atsakovei yra diagnozuota psichinė liga, abu gydėsi psichikos ligoninėse. 2013 metais atsakovė su sūnumi išvyko gyventi į Alytaus rajoną pas jos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) kaime, kur iki šiol gyvena. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo jam laisvai bendrauti su vaiku, todėl reikia nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismo keliu. Santuokoje su atsakove jokio turto neįgijo. Sūnui išlaikyti jis gali skirti 170 Lt per mėnesį,nes jis yra bedarbis, turi 40 procentų darbingumą, be to pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką, sūnus praleistų maždaug pusę laiko su tėvu, tuo laiku jis tenkins visus sūnaus poreikius, todėl išlaikymą prašė priteisti tik nuo to laiko, kai sūnus pradės lankyti mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad ieškovas ją su vaiku vydavo iš namų, vaiką mušdavo ir kandžiodavo, nuolatos jai grasino vaiką atimti ir gyventi su juo atskirai nuo jos. Atsakovė patvirtino, kad neapsikentusi sudėtingo psichologinio klimato šeimoje, ji su sūnumi nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio apsigyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Ieškovas 3 ar 4 kartus aplankė sūnų, tačiau jo apsilankymų metu ne tiek dėmesio skyrė sūnui, kiek filmuodavo susitikimus ir provokuodavo tarpusavio konfliktus. Atsakovė sutiko, jog sūnaus išlaikymui ieškovas skirtų 170 Lt per mėnesį, taip pat sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja pagal jau dabar faktiškai susiklosčiusią padėtį, nes ieškovas nesugeba su sūnumi bendrauti, tam galimai įtakos turi jo psichinė liga, jis sūnaus akivaizdoje yra žalojęsis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą 2007 m. birželio 21 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. Č. ir A. Č. nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, paliko buvusiems sutuoktiniams pavardes (duomenys neskelbtini). Nustatė nepilnamečio M. Č. gyvenamąją vietą su atsakove A. Č. ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-09-02 iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną A. Č.. Nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarką iki vaikas pradės lankyti mokyklą: tėvas bendrauja su sūnumi(duomenys neskelbtini) bet kurią dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko motinos A. Č. gyvenamojoje vietoje arba bet kurioje motinai priimtinoje vietoje, visų susitikimų metu dalyvaujant motinai ar kitam artimam vaiko giminaičiui, kurį nurodys vaiko motina. Apie numatomą susitikimą su vaiku D. Č. privalo prieš parą pranešti A. Č. ir suderinti su ja susitikimo vietą ir laiką. Atskirai nustatė, kad atvykti pas sūnų motinos A. Č. gimimo dieną liepos 9 d. ir Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dienomis neporiniais metais ieškovas D. Č. turi teisę tik A. Č. sutikimu. Ieškovas D. Č. turi teisę nepilnametį sūnų parsivežti į savo namus arba kitą savo aplinką per Tėvo dieną kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir spalio 18 d. – per savo gimtadienį, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai, o taip pat per sūnaus M. Č. gimtadienį rugpjūčio 13 d. poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant motinai A. Č. arba kitam jos nurodytam artimam giminaičiui. Susitikimų laikas nustatytas nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę nepilnametį sūnų parsivežti į savo namus arba kitą savo aplinką Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dieną poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai arba kitam jos nurodytam artimam giminaičiui. Susitikimų laikas nustatytas nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Bendrauti su vaiku kitokia nei teismas nustatė tvarka D. Č. turi teisę tik A. Č. sutikimu. M. Č. be tėvo D. Č. sutikimo negali būti išvežamas už šalies ribų, o pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai dėl motinos gyvenamosios vietos pasikeitimo tėvas D. Č. A. Č. privalo būti informuotas ne vėliau kaip per tris paras. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai pažeidė įstatyme numatytas pareigas, jų kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė lojalumo vienas kitam trūkumu, nepagarba, netinkamu prisidėjimu prie bendrų šeimos ir vienas kito poreikių tenkinimo. Teismas sprendė, kad esant abipusiam prašymui nutraukti santuoką, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nuo 2013 m. rugsėjo 3 dienos gyvena skyrium, nepalaiko šeimai būdingų santykių, yra pagrindas nustatyti, jog santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina, kur vaikui užtikrintos geros buities, ugdymo, vystymosi, laisvalaikio sąlygos, be to, atsižvelgė į tai, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku, jo ugdymu ir gydymu. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pritarė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, iš esmės reiškia, jog iki vaikas pasieks mokyklinį amžių, jis faktiškai pusę laiko praleis su motina, pusę laiko su tėvu. Prašomai nustatyti bendravimo tvarkai atsakovė A. Č. prieštaravo ir nurodė, kad dėl savo susirgimo psichine liga ieškovo betarpiškas bendravimas su sūnumi yra pavojingas, tačiau ji sutinka, kad bendravimas būtų neribotas, bet būtinai dalyvaujant jai. Nors nagrinėjant ginčą teismas nenustatė jokių neigiamų ieškovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, tačiau išanalizavęs surinktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs atsakovės pasisakymą dėl santuokos iširimo priežasčių, dėl ieškovo elgesio su sūnumi ir su ja jiems gyvenant kartu, dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės teismas konstatavo, kad maksimalus bendravimas, kurio prašo ieškovas, gali padaryti žalos nepilnamečio vaiko interesams ir gali pakenkti nepilnamečio vaiko raidai, ugdymui, vystymuisi, neatmestina, jog gali būti pavojingas vaiko saugumui. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiui M. Č. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas sprendime rėmėsi VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad dėl M. Č. 2013 metų gruodžio mėnesį buvo kreiptasi į šią gydymo įstaigą dėl vaiko specifinio mišraus raidos sutrikimo, dėl ko vaikas buvo nukreiptas į ankstyvos reabilitacijos tarnybą. Diagnostinių užsiėmimų metu nustatyta, kad vaiko pažintinės funkcijos neatitinka amžiaus, atsilieka kalbos išraiška, labai silpnas kalbos suvokimas, klausos dėmesys bei dėmesys veiklai, dėl ko vaikui sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos. Vaikui dėl šių sutrikimų buvo skirtas neįgalumas (b.l. 70). M. Č. rekomenduota lankyti specializuotą darželį, kur gautų logopedinius užsiėmimus, taip pat užsiėmimus, lavinančius vaiko pažintines funkcijas (b.l. 69). Motina paaiškino, kad dėl sūnaus susirgimo ji su sūnumi lankėsi VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vaikų ligoninėje, kur buvo nustatyti jo sveikatos sutrikimai, į kuriuos atsižvelgdama ji sieks toliau lavinti vaiką. Iš pateikto šios įstaigos išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad berniukas praktiškai nekalba, labai judrus, nenustygsta vietoje, nereaguoja į pastabas, būna piktas, ištinka isterijos epizodai, išrankus maistui, nesisaugo, pakantus skausmui. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgė į minėtus vaiko raidos sutrikimus. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Viešosios įstaigos Jurbarko rajono Psichikos sveikatos centro pažymos, D. Č. psichikos sveikatos centro psichikos ligų įskaitoje įrašytas nuo 2004 metų, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis gydosi (b.l. 80). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neteikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, gydymosi eigą, ligos įtaką jo elgesiui bendraujant su vaiku, nerodė pastangų surinkti kitų įrodymų, iš kurių galima būtų susidaryti pilną vaizdą apie jo gebėjimą ir galėjimą netrukdomai bendrauti su vaiku. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovės parodymais, kuriuose ji nurodė, kad ieškovas netinkamu elgesiu gąsdindavo sūnų, žalodavosi jo akivaizdoje peiliu, bėgdavo į mišką, sūnų mušdavo, kandžiodavo, kitaip skriaudė, vertė ją išeiti iš namų ir reikalavo jam palikti sūnų. Sūnus tėvo bijo. Jai apsigyvenus skyrium nuo ieškovo pas savo motiną Alytaus rajone, ieškovas per daugiau nei pusę metų aplankė sūnų tik tris ar keturis kartus ir visų susitikimų metu išprovokuodavo konfliktus. Ieškovas visus susitikimus su sūnumi filmuodavo, todėl atsakovei susidarė įspūdis, kad jo tikslas buvo ne aplankyti sūnų, bet ieškoti priekabių, susibarti su ja. Teismo vertinimu, itin svarbi ta faktinė aplinkybė, kad nepilnamečiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ką patvirtina neįgalumo lygio pažyma (b.l. 70) ir į šią aplinkybę taip pat būtina atsižvelgti nustatant bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką. Vaikas yra per mažo amžiaus, kad būtų galima įvertinti jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, ir kilęs tarp tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Teismas pažymėjo, kad skyrium gyvenančio M. Č. tėvo D. Č. galimybės kasdien bendrauti su vaiku yra ribotos dėl palyginus didelio atstumo tarp šalių gyvenamųjų vietų (šalys gyvena skirtinguose rajonuose), todėl atsižvelgdamas į objektyviai susiklosčiusią padėtį teismas nustatė kiek galima laisvesnį bendravimo laiką ir teismo sprendė, kad pasimatymai turėtų vykti vaikui artimoje ir priimtinoje aplinkoje, o bendravimo metu kartu turi dalyvauti motina, nes vaikas artimai prie jos prisirišęs ir tai apsaugotų vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatytina iki vaikas pradės lankyti mokyklą, nes teismo vertinimu, spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, kaip prašo tėvas, netikslinga ir objektyviai neįmanoma, nes tam nėra reikalingų duomenų. Visų pirma, šiuo metu M. Č. yra trejų metų amžiaus, jam nustatytų vystymosi sutrikimų pobūdis neleidžia spręsti ir įvertinti vaiko vystymosi raidos bei jos perspektyvos, nėra žinoma, ar vaikas galės lankyti įprastą mokyklą, ar jam bus rekomenduotas specialus mokymas. Antra, nėra objektyvių duomenų apie ieškovo psichinio pasveikimo galimybę ir jo ligos pasireiškimą po kelerių metų. Dėl šių priežasčių bendravimo su vaiku tvarka tėvui nustatytina iki to laiko, kol vaikas pasieks mokyklinį amžių.
4. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas konstatavo, kad šalys neturi jokio registruoto materialaus turto, ieškovas niekur nedirba, gyvena iš gaunamos invalidumo pensijos, kurios dydis vidutiniškai sudaro 491,37 Lt per mėnesį (b.l. 36), jam nustatytas 40 procentų darbingumas (b.l. 13). Atsakovė su sūnumi gyvena motinai M. B. priklausančiame 3 kambarių ir virtuvės name be patogumų (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Atsakovė nedirba, pragyvena iš 540 Lt per mėnesį gaunamos neįgalumo išmokos ir 52 Lt per mėnesį išmokos vaikui (b.l. 43). Atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumas (b.l. 24). Teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis ir galimybė pasirūpinti vaiko išlaikymu yra lygi, tačiau atsižvelgiant į tėvams nustatytą nedarbingumo lygį iš ieškovo priteistas išlaikymas po 200 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas D. Č. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, šiuos skundo argumentus:
1. Dėl riboto bendravimo su vaiku nustatymo. Teismas pripažino, kad byloje jokiais įrodymais nenustatyta, kad ieškovas turi neigiamų charakterio savybių, galinčių sąlygoti jo ir sūnaus bendravimo ribojimą. Tai reiškia, kad teismas neturėjo faktinio pagrindo riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Apelianto vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo žalingas, pavojingas savybes, teismas, nepagrįstai rėmėsi atsakovės parodymais ir atsižvelgdamas į vaiko raidos sutrikimus, sprendė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka gali pakenkti vaiko interesams, be to, nenurodė, kaip siūloma bendravimo tvarka gali pakenkti vaikui. Apeliantas pažymi, kad jis nėra asocialus, neteistas, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis medžiagomis, jam neapribotos tėvystės teisės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sūnui specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nebuvo nustatytas dėl žalingų tėvo veiksmų, be to, ir mediciniškai nenustatyta, kad vaikui bendraujant su tėvu, jo sutrikimai galėtų paūmėti. Teismas nekviesdamas į posėdį psichologų ar kitų specialistų, kurie patvirtintų, kad bendravimas su tėvu galėtų turėti neigiamos įtakos vaiko raidos sutrikimams pažeidė ieškovo kaip asmens ir kaip tėvo teises.
2. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Šioje byloje teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ieškovui ir atsakovei, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas. Atsakovė teigdama, kad D. Č. „netinkamu elgesiu gąsdindavo sūnų“, „žalodavosi jo akivaizdoje peiliu“, „bėgdavo i mišką", „sūnų mušdavo, kandžiodavo, kitaip skriaudė“, privalėjo pateikti jos teiginius patvirtinančius įrodymus. Pagal protingo žmogaus standartą motina privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas (policiją, medicinos įstaigą, vaikų teisių apsaugos specialistus), jei tėvas mažametį (2-3 metų) vaiką gąsdina, muša, kandžioja, skriaudžia. Šiuo atveju, atsakovė teismui nepateikė jokių minėtus teiginius patvirtinančių įrodymų - rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, nenurodė kaip pasireiškė ieškovo netinkamas elgesys. D. Č. negebėjimo bendrauti su vaiku fakto įrodinėjimo pareigą teismas turėjo perkelti atsakovei. Nepateikus jokių įrodymų, teismas tokius teiginius turėjo vertinti kaip neįrodytus. Pažymima, kad jeigu pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie ligos įtaką jo elgesiui bendraujant su vaiku, tai analogišką pareigą turėjo nustatyti ir atsakovei, nes ši taip pat serga šizofrenija ir nėra aišku ar jos liga nedaro jokios neigiamos įtakos jos elgesiui bendraujant su vaiku. Įrodinėjimo reikalavimo nukreipimas tik ieškovui sukuria dvigubus standartus ir pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas sprendime analizavo tik ieškovo ligą, tačiau visiškai nesiaiškino atsakovės ligos pobūdžio ir galimos neigiamos įtakos bendraujant su vaiku. Pažymėtina, kad byloje buvo gauti medicininiai dokumentai apie ieškovo ligą, tačiau juose nebuvo nurodyta jokių faktinių duomenų, sudarančių pagrindą teismui laikyti, jog ieškovas dėl savo ligos gali pakenkti sūnaus interesams. Vien faktas, kad ieškovas serga psichine liga pats savaime nėra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su sūnumi. Akcentuojama, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, kad nuo tada, kai ji su sūnumi išvyko iš namų, jis sūnų aplankė tik „3 ar 4 kartus“, kad „apsilankymų metu ne tiek dėmesio skyrė sūnui, kiek filmuodavo susitikimus ir provokuodavo tarpusavio konfliktus“. Atsakovei su sūnumi išvykus gyventi pas motiną, ieškovas autobusu vykdavo aplankyti sūnaus. Pažymima, kad pirmuosius kartus po ieškovės išvykimo su sūnumi jam pasimatyti nepavyko, nes jis nebuvo įleistas į namus, nors prieš tai telefonu ar telefonine žinute ieškovei pranešdavo, kad atvyks. Po to, ieškovas buvo įleistas į namus, ieškovo pasimatymą su sūnumi nuolat stebėdavo ieškovės motina, kuri, aktyviai reikšdama nepasitenkinimą kiekvienu ieškovo žodžiu sūnui ar veiksmu, provokuodavo konfliktus. Ieškovo atstovas kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu tarpininkauti ir padėti užtikrinti tėvo teisės pasimatyti su sūnumi įgyvendinimą. Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pranešė ieškovo atstovui, kad pasikalbėjo su ieškove ir jos motina bei paaiškino, jog ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi. Po šio specialistų tarpininkavimo ieškovas reguliariai lankė sūnų, susitikimų metu konfliktų pavykdavo išvengti. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sūnus bijo tėvo, nes teismui nebuvo pateiktos psichologų išvados, kurios galėtų patvirtinti berniuko baimę bendrauti su tėvu. Ieškovo iniciatyva šis klausimas teisme nebuvo keliamas, nes sūnus visada noriai bendrauja su tėvu, gyvenant kartu, sūnaus emocinis ryšys ir prisirišimas prie ieškovo buvo labai stiprus, todėl ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė gali teigti tokį dalyką. Pažymima, kad Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta, parengta objektyviai neišanalizavus situacijos, nenustačius esminių aplinkybių, todėl negali būti laikoma tinkama parengta.
3. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka nei sūnaus, nei tėvo interesų bei pati savaime sukelia problemas ją įgyvendinant. Visų pirma, teismas pažeidė ieškovo kaip tėvo teises nuspręsdamas, kad visi susitikimai su sūnumi turi vykti tik atsakovės gyvenamojoje vietoje arba bet kurioje motinai priimtinoje vietoje, visų susitikimų metu dalyvaujant motinai ar kitam artimam vaiko giminaičiui, kurį nurodys vaiko motina, todėl, ieškovo vertinimu, bendravimo tvarkos nustatymas, pagal kurią tėvas su savo sūnumi apskritai negali betarpiškai bendrauti, pabūti dviese prieštarauja elementarioms žmoniškumo normoms, nes tėvas visiškai negali būti su savo vaiku be pašalinių žmonių. Apelianto vertinimu, nors tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3. 156 str. 1 d.), tačiau šioje byloje pirmos instancijos teismas šį principą iš esmės pažeidė, t.y. iki minimumo apribojo ne tik teisę, bet ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime, suteikdamas pirmenybę vaiko motinai spręsti visus su vaiko interesais susijusius klausimus, įskaitant ir tai, kada tėvas gali atvykti pas sūnų, nurodyti kur jie gali susitikti, koks vaiko giminaitis turi stebėti susitikimą. Pažymėta ir tai, kad nors pirmos instancijos teismas tokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą grindė vaiko interesais (motinos dalyvavimas apsaugotų vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų), tačiau nustatyta tvarka neužtikrins nepilnamečio M. Č. interesų, netgi, priešingai, gali juos pažeisti. Atkreipiamas dėmesys, kad nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovo ir sūnaus bendravimas nuolat vyktų dalyvaujant A. Č. ar kitam jos nurodytam artimam giminaičiui (neabejotinai jos motinai, su kuria kartu gyvena), kurie yra nusiteikę prieš ieškovą ir su kuriais konfliktuojama, neabejotinai vaikui keltų neigiamus išgyvenimus bei papildomą įtampą (tą patvirtina minėtas faktas, kad kartą jau buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos specialistus). Šiuo atžvilgiu, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į vaikui nustatytus raidos sutrikimus, kad tokios aplinkos, kurioje vaikas bendrautų su tėvu, suformavimas vaikui sukeltų įtampą ir stresą. Apeliantas nurodo, kad nustatydamas bendravimo tvarką, neanalizavo šios tvarkos įgyvendinimo galimybės. Pažymima, kad ieškovas gyvena Jurbarke, atsakovė - Alytaus rajone, Simno seniūnijoje. Ieškovas neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl sūnaus aplankyti vyksta autobusu. Kelionė į vieną pusę autobusu trunka dvi su puse valandos. Pagal teismo nustatytą tvarką ieškovas 10.00 val. turi pasiimti sūnų ir grąžinti tą pačią dieną iki 18.00 val. Autobusas iš Jurbarko į Alytų vyksta tik kartą per dieną, iš Jurbarko išvyksta 05.00 val., į Simno miestelį atvyksta 07.45 val. Kadangi atsakovė gyvena ne pačiame Simne, o Simno seniūnijoje, iš autobusų stoties dar pėsčiomis reikia eiti apie 15 minučių iki atsakovės namų. Taigi, į atsakovės namus ieškovas atvyksta maždaug 08.00 val. ryte. Dažniausiai tuo metu sūnus dar miega. Jam atsibudus, reikia nusiprausti, papusryčiauti ir tik tada (maždaug nuo 10.00 val.) ieškovas gali su vaiku daugiau pabendrauti. Tačiau ieškovui reikia išvykti, nes iš Simno į Jurbarką autobusas išvyksta 09.34 val. Kitas autobusas, vykstantis iš Simno į Alytų išvažiuoja 10.20 min., kadangi iki autobusų stoties ieškovui reikia pėsčiomis eiti apie 15 minučių, jis turi išeiti anksčiau. Iš Simno į Alytų vėlesnis autobusas išvyksta apie 16.00 val., tačiau šis autobusas vyksta per Alytų į Kauną, todėl į Jurbarką šiuo autobusu nėra galimybių grįžti. Taigi, faktiškai ieškovui su sūnumi nebelieka laiko bendrauti, o būti su vaiku teismo nustatytomis valandomis nuo 10.00 val. iki 18.00 val., parsivežti vaiką į savo namus ir grąžinti tą pačią dieną iki 18.00 val. apskritai nėra jokių faktinių galimybių. Kitas aspektas - kaip įpareigoti atsakovę ar kitą giminaitį vykti su ieškovu į jo gyvenamąją vietą jei šie atsisakys, pavyzdžiui pareikšdami, kad neturi pinigų autobuso bilietui. Pažymima, kad ieškovo finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl jis negali mokėti už autobuso bilietus kitiems asmenims. Be to, jei atsakovė ar jos nurodytas giminaitis tiesiog nesutiktų vykti su ieškovu, ieškovas neturėtų teisės jų priversti vykti, ko pasekoje, ieškovas neturėtų galimybių pasinaudoti teismo nustatyta net ir minimalia teise bendrauti su sūnumi savo namuose. Teismas vėlgi visiškai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko bei šiuo aspektu ir į jo tėvų bei kitų asmenų interesus. Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie galimas neigiamas pasekmes vaiko sveikatai, ieškovui turėjo būti nustatyta teisė, nors ir rečiau, tačiau ilgesniam laikotarpiui, pasiimti vaiką į savo namus, kad jie galėtų bendrauti nevaržomi laiko. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad ši teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei jo tėvų interesų. Ieškovas nepasižymi jokiomis neigiamomis savybėmis, o nepilnamečio M. Č. būklė nėra tokia sunki, kad vaikas negalėtų tėvo namuose per šventes praleisti visos paros ir pernakvoti, kad vaikas be motinos ar kito giminaičio negalėtų betarpiškai pabendrauti su tėvu net ir kelias valandas motinos namuose. Šiuo teismo sprendimu tėvo vaidmuo M. Č. gyvenime tapo epizodiškas, ieškovas iš esmės buvo izoliuotas nuo bet kokių klausimų, susijusių su sūnaus auklėjimu, gydymu, edukacija.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė ir neišsprendė ieškinio reikalavimų, kuriais ieškovas prašė nustatyti, kad D. Č. turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, nustatyti, kad susirgus vienam iš tėvų (gydantis stacionarinėje gydymo įstaigoje) kitas tėvas pasiima sūnų į savo gyvenamąją vietą, nustatyti, kad esminiai nepilnamečio vaiko sveikatos klausimai sprendžiami abipusiu tėvo ir motinos sutarimu, A. Č. privalo informuoti D. Č. apie sūnaus sveikatos būklę bet kokio susirgimo atveju. Pastarasis reikalavimas yra labai svarbus, atsižvelgiant į tai, kad M. Č. buvo nustatytas invalidumas, todėl abu tėvai turi teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko sveikatos būkle. A. Č. taip pat diagnozuota psichinė liga, todėl realu, kad jai gali tekti gydytis ligoninėje. Kadangi ieškovui tėvystės teisės nėra apribotos, motinai dėl gydymosi negalint pasirūpinti vaiku, vaikas tuo metu turėtų būti su tėvu. Nors vaikas šiuo metu dar aiškiai nekalba, po kiek laiko jau laisvai kalbės, todėl ieškinio reikalavimą dėl laisvo bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis taip pat būtina išspręsti. Todėl tai, kad nebuvo išspręsti šie ieškinio reikalavimai laikytina civilinio proceso teisės normų pažeidimu.
Atsakovė A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuria leista ieškovui nepilnametį sūnų parsivežti į savo namus arba kitą savo aplinką per Tėvo dieną kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir spalio 18 d., per ieškovo gimtadienį, taip pat per sūnaus gimtadienį rugpjūčio 13 d. poriniais metais, bei Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dieną poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai; nustatyti, jog ieškovas D. Č. bendrauja su sūnumi M. Č. du kartus per savaitę nuo 10.00 val. iki 13.00 val. vaiko motinos A. Č. gyvenamojoje vietoje arba bet kurioje motinai priimtinoje vietoje, susitikimų metu dalyvaujant vaiko motinai. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovas serga psichine liga paranoidine šizofrenija ir dėl ieškovo ligos progresavimo ir dėl to, jog ieškovas tam tikrais tarpais atsisakydavo nuolatos vartoti jam skirtus vaistus, šeimoje kildavo konfliktai, kurių iniciatoriumi buvo ieškovas. Taip pat byloje yra visiškai įrodyta, jog nepilnamečiui M. Č. yra būtina nuolatinė priežiūra. Atkreipiamas dėmesys, jog gydytojų išvadoje nurodyta, jog M. Č. dėl jo sveikatos būklės nerekomenduojama keisti jo buvimo aplinka (išrašas iš medicinos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame dokumente taip pat pažymėta, jog dėl esamų vaiko sveikatos sutrikimų nerekomenduojama kaitalioti vaiko gyvenamosios vietos, nes tai gali kelti stresą ir dar labiau pabloginti vaiko emocine būklę. Pažymima, kad berniukas yra dirglus, judrus, jam dažnai kartojasi pykčio priepuoliai, todėl teismo nurodyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, o būtent sprendimas leisti nepilnametį sūnų parsivežti į ieškovo namus arba kitą savo aplinką per Tėvo dieną kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir spalio 18 d., per ieškovo gimtadienį, o taip pat per sūnaus gimtadienį rugpjūčio 13 d. poriniais metais, bei Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dieną poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant, vaiko motinai, yra neišsami bei prieštarauja tiek apeliantės, tiek ir vaiko interesams. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalys gyvena skirtinguose rajonuose, susisiekimas galimas tik viešuoju transportu. Nepilnametis M. Č. pas tėvą turėtų išvažiuoti apie 9.30 val. autobusu. Autobusas Jurbarke būna tik apie 13.00 val. Tokiu būdu vaikui nebūtų užtikrinta teisė į pietų miegą. Taip pat būtų sudėtingas vaiko pamaitinimo klausimas. Tiesioginio viešojo transporto reiso atgal iš Jurbarko į Alytaus rajoną nėra. Tam, kad apeliantė su vaiku grįžtų į namus, jai reikėtų vykti aplinkiniu maršrutu, persėti kelis kartus į kitas transporto priemones. Tokiu būdu į namus ji su vaiku grįžtų vėlai vakare, kadangi vaiko sveikatos sutrikimai susiję su vaiko psichine raida, nervų sistemos sutrikimais, tokiu būdu vaikas patirtų didelį nuovargį, kas neigiamai įtakotų jo sveikatos būklę. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantė taip pat turi neįgalumą. Kelionės su vaiku, kuris yra labai judrus, negali ilgai išlaikyti dėmesio, vargintų taip pat ir vaiko motiną. Sunkus neįgalumas M. Č. yra nustatytas iki 2016-01-12, todėl iki šio momento, vaikas, kuriam yra ketveri metukai bei kuriam yra konstatuotas sunkus neįgalumas, turėtų augti saugioje bei vaikui artimoje aplinkoje, kurioje jis labiausiai yra įpratęs būti. Kaip matyti iš pridedamo Vaiko raidos centro išrašo iš medicinos dokumentų, vaikui yra rekomenduojama lankyti vaikų ugdymo kolektyvą, taikyti struktūruotą ugdymą ir auklėjimą, laikytis veiklos tęstinumo, nuoseklumo, pastovumo. Šių metų rudenį nepilnametį M. Č. apeliantė ketina leisti į specializuotą vaikų darželį. Vaiką pradėjus leisti į darželį, vaikas su tėvu negalėtų bendrauti bet kurią savaitės dieną nuo 10.00 valandos iki 17.00 valandos, todėl, apeliantės vertinimu, nustačius, jog nepilnamečio M. Č. tėvas, šioje byloje ieškovas D. Č., savo sūnų galėtų lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę nuo 10.00 val. iki 17.00 val., būtų visapusiškai užtikrintas vaiko tėvo dalyvavimas sūnaus auklėjime bei ugdyme.
Ieškovas D. Č. atsiliepime į atsakovės A. Č. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, šiais motyvais:
Atsiliepimas
1. Nors atsakovė nurodo, kad gydytojų išvadoje teigiama, kad „nerekomenduojama kaitalioti vaiko gyvenamosios vietos“, tačiau vaiko parsivežimas į tėvo namus 6 kartus per metus, iš kurių per sūnaus gimtadienį ir didžiąsias metų šventes - tik kas du metus, nėra vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas. Vaiko, kuriam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, negalima izoliuoti. Priešingai, jam būtina palaipsniui plėsti akiratį, pamatyti ir suvokti, kad jam artima aplinka neapsiriboja vien tik namais. Pažymima, kad vaikas visada laukia ieškovo. Neilgo buvimo kartu metu, sūnus būna atsipalaidavęs, koncentruotai rodo jam dėmesį, žaidžia su ieškovu, reaguoja į jo žodžius, emocijas. Pasak ieškovo, tai rodo, kad vaikas, būdamas su juo, nejaučia streso. Teigiama, kad apeliantė nuolat dirbtinai akcentuoja jo psichinę ligą ir gydymąsi ligoninėje, tačiau pati savo psichinį susirgimą neigia, o skunde melagingai nurodo, jog ieškovas nevartojo vaistų. Atsiliepime pabrėžiama, kad bendravimo su vaiku aspektu, aplinkybė, kad ieškovas dėl savo psichinės ligos gydėsi ligoninėje vertintina teigiamai, nes tai rodo, kad jis siekia užkirsti kelią galimam ligos progresavimui, kad liga ateityje netrukdytų normaliam gyvenimui ir bendravimui su vieninteliu sūnumi. Pažymima, kad sūnaus bendravimas su ieškovu ir atvykimas į jo namus atitinka vaiko poreikius. Akcentuojama, kad šiuo atveju, šalių pastangomis M. Č. taip pat palaipsniui turi būti pratinamas, kad vis ilgesnį laikotarpį galėtų praleisti su ieškovu, o ilgainiui galėtų su juo praleisti savaitgalius jo namuose. Net jei nebus nustatyta, kad sūnus gyventų su ieškovu pusę laiko per metus, tačiau sūnaus pasiėmimas į jo namus per šventes ar savaitgalius yra prigimtinė tėvo ir sūnaus teisė.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nesutinka su apeliantės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kad su sūnumi jis galėtų bendrauti du kartus per savaitę nuo 10.00 val. iki 13.00 val. jos gyvenamojoje vietoje, susitikimų metu dalyvaujant jai. Ieškovo teigimu, nors A. Č. nurodė, kad tokia tvarka nustatytina dėl to, kad nuo rudens ketina vaiką leisti į specializuotą vaikų darželį, tačiau apeliantė nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad vaikas nuo rudens bus priimtas į darželį. Be to, darželyje nėra draudžiama lankyti vaiką. Ieškovas pažymi, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl neturi galimybių atvykti pas sūnų į namus ir su juo bendrauti nuo 10.00 val. iki 13.00 val., nes visuomeninio transporto tvarkaraštis jam nesuteikia galimybės atvykti nurodytu laiku.
Atsakovė A. Č. atsiliepime į ieškovo D. Č. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas, vertindamas teismo sprendimo pagrįstumą visiškai neatsižvelgia į nepilnamečio sūnaus M. Č. sveikatos būklę. Pažymima, kad medicinos dokumentuose nurodyta, jog nepilnamečiui M. Č. yra nerekomenduojama keisti gyvenamąją aplinką. Tuo tarpu patenkinus D. Č. reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaikas turėtų beveik pusę metų praleisti pas tėvą. Tokia bendravimo tvarka reikštų vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, o tai prieštarautų vaiko interesams, neužtikrintų tinkamos vaiko sveikatos priežiūros. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaikui yra būtinas nuolatinis gydymas, gydytojų priežiūra ir konsultavimas. Vaikui gyvenant kartu su vaiko motina, vaiko sveikatos priežiūra yra užtikrinta. Tuo tarpu vaikui beveik pusę metų būnant kartu su tėvu, nebūtų galimybės užtikrinti tinkamos vaiko sveikatos priežiūros. Pažymima, kad iš Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro išrašo iš medicininių dokumentų (asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog vaikui yra rekomenduojama lankyti vaikų ugdymo kolektyvą, taikyti struktūruotą ugdymą ir auklėjimą, laikytis veiklos tęstinumo, nuoseklumo, pastovumo. Nuo šių metų rudens atsakovė ketina vaiką leisti į vaikų darželį, todėl patenkinus apelianto reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nebūtų galimybės taikyti vaiko auklėjime ir priežiūroje nuoseklumo bei pastovumo. Atsakovė nesutinka su D. Č. teiginiais, jog ji sergu tokia pat liga kaip ieškovas. Atkreipiamas dėmesys, jog jos sveikatos sutrikimai nėra diagnozuoti kaip šizofrenija. Aplinkybę, jog jos psichinė sveikata yra akivaizdžiai geresnė negu D. Č. įrodo medicininiai dokumentai iš kurių matyti, jog po vaiko gimimo psichiatrinėje ligoninėje atsakovė negulėjo, o apeliantas gydėsi ne vieną kartą. Akcentuojama, kad vaikas šiuo metu nekalba, dėmesį sukaupia trumpam, jo nuotaika nepastovi, berniukui būna pykčio priepuoliai, o savo norus bei poreikius išreiškia tik atskirais kūno judesiais, gestais, riksmu, aiškių žodžių vaikas netaria, todėl D. Č. negalėtų suprasti nei vaiko norų nei poreikių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Apeliaciniu skundu apeliantas D. Č. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2014-05-06 teismo sprendimą dalį dėl jo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį šioje dalyje visiškai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliantas raštu nuo savo apeliacinio skundo atsisakė (b.l. 168). Teisėjų kolegija išaiškino apeliantui atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmes (CPK 308 straipsnio 2, 3 punktai). Apelianto prašymas paduotas Kauno apygardos teismui iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, tokie jo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl apelianto apeliacinio skundo atsisakymas priimamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas. Toliau pasisakoma tik dėl apeliantės ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Be to, bendravimo tvarka turi būti aiški ir įgyvendinama. Nagrinėjamu atveju vaikas nuo ieškovo nėra atskirtas, jo tėvų valdžia neapribota, tačiau apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus duomenys ir 2014-12-01 Alytaus raj. VTAS išvada leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie vaiko specialiuosius poreikius, todėl teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, keičiant vaikui įprastą gyvenamąją aplinką, neatitinka jo interesų, o dėl šalių gyvenimo skirtingose vietovėse, ji tampa sunkiai įgyvendinama, bendravimo laikas nekonkretus, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus (duomenys neskelbtini) turi specialiųjų poreikių. Neįgalumo lygio vertinimo akte konstatuotas bazinis neįgalumo lygis (balais) 20 (sunkus), su specifiniais mišriais vystymosi raidos sutrikimais visose srityse, pilnaverčio kontakto su vaiku nėra, paliepimų nevykdo, veikla chaotiška. Byloje buvo Alytaus raj. Savivaldybės pirminės priežiūros centro vaiką gydančios gydytojas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame konstatuota, kad dėl nustatytų sutrikimų nerekomenduojama kaitalioti vaiko gyvenamosios vietos, nes tai gali kelti vaikui stresą ir dar labiau pabloginti vaiko emocinę būseną (b.l. 66). Paminėti duomenys yra pagrindu teisėjų kolegijai sutikti su apeliante, kad vaiko interesų neatitinka bendravimo tvarka, kuomet nustatyta, kad ieškovas bendravimui vaiką paima 10 val. iš atsakovės Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dieną, Naujųjų Metų dieną, Tėvo dieną, sūnaus (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ir atsakovo gimimo dieną bei su juo bendrauja savo gyvenamojoje vietoje iki 18 val., dalyvaujant vaiko motinai. Nenustačius, kad tėvas vaiką turi grąžinti į jo gyvenamąją vietą, ši pareiga lieka vaiko motinai. Tačiau šalys iki priimant teismo sprendimą jau gyveno skirtingose vietovėse – ieškovas Jurbarko m., o atsakovė Simno sen., Alytaus raj., todėl vien vaiko vykimas pas tėvą ir grįžimas atgal sutrikdytų jo įprastą dienotvarkę ir kelionė vaikui būtų labai varginanti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaikas turėtų išvykti su tėvai iš savo gyvenamosios vietos į Jurbarką 9:34 val., Jurbarke būtų tik apie 13:00 val., o atgal grįžti tiesioginio maršruto nėra. Be mišrios raidos sutrikimų, vaikui diagnozuotas ir cukrinis diabetas, jam būtina keturis kartus per dieną leisti insulino injekcijas. Apie tai nurodoma apeliacinės instancijos teisme gautoje Alytaus raj. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 77-78).
CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Pirmiau paminėti svarūs ir įtikinami argumentai dėl vaiko specialiųjų poreikių yra pagrindu siaurinti ieškovo ir vaiko bendravimą nustatant, kad ieškovas turi teisę su vaiku bendrauti jo gyvenamojoje vietoje, nes vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Vaikui taip pat nustatytas specialusis priežiūros poreikis, todėl jis nuolat prižiūrimas vaiko motinos ar kartu gyvenančių jos artimų giminaičių. Tai suponuoja aplinkybę, kad tėvui bendraujant su vaiku jo gyvenamojoje vietoje šių asmenų buvimas yra objektyviai pateisinamas ir neišvengiamas, tačiau šalys turėtų suprasti, kad jis nereiškia, jog tėvas su vaiku negali bendrauti šiems asmenims nestebint jo bendravimo, kai to nereikalauja vaiko interesai. Todėl nustačius ieškovo bendravimą su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, teismo sprendime atskirai nenurodoma, kad ieškovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant atsakovei ar kitam artimam giminaičiui.
Sprendžiant dėl bendravimo laiko būtina pažymėti, kad abi šalys turi sveikatos sutrikimų (b.l.78, 80) ir neturi teisės vairuoti transporto priemonę, todėl naudojasi viešuoju transportu. Ieškovas atvykti pas vaiką kitu būdu gali tik su artimųjų giminaičių pagalba. Ieškovas buvo nurodęs ir tai patvirtino atsakovė, kad tiesioginis autobusas į vaiko gyvenamąją vietą iš Jurbarko atvyksta apie 8 val., o atgal išvyksta 9:34 val. Kitu atveju reikia vykti aplinkiniu maršrutu per Alytų ir Kauną, kas labai prailgina kelionę. Todėl teismo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku nuo 10 val. ieškovui realiai gali būti neįgyvendinama, jeigu ieškovas vaiko lankyti atvyks viešuoju transportu. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji sutinka, jog ieškovas pas sūnų atvyktų ir su juo bendrautų du kartus per savaitę nuo 8 val., todėl tokia bendravimo pradžia ir nustatoma.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka bet kurią savaitės dieną yra nekonkreti, todėl atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimą ir jos apeliacinio skundo prašymą, teismas nustato ieškovo bendravimo su vaiku tvarką trečiadienį, o taip pat šeštadienį arba sekmadienį, kuomet ieškovas atvykti pas sūnų (duomenys neskelbtini) turės galimybę su artimų giminaičių pagalba.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalys abipusiu sutarimu gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir susitarti dėl tėvo bendravimo kitu metu (CK 3.165 str.). Tai yra įstatyminė nuostata dėl tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas, pagal kurį bendrauti su vaiku kitokia nei teismas nustatė tvarka ieškovas turi teisę tik atsakovės sutikimu yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Ieškovas apeliaciniame skunde buvo nurodęs dėl aplinkybių, susijusių su jo informavimu apie vaiką. Nenagrinėjant ieškovo apeliacinio skundo pažymima, kad tokią jo teisę numato CK 3.170 straipsnio 5 dalis ir ji turi būti įgyvendinama.
Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant yra tęstinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvertinti vaiko vystymosi raidą ir jo perspektyvas dėl jam nustatytų vystymosi sutrikimų negalima, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, įtakojančioms vaiko interesus, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Apeliantė apeliacinį skundą apmokėjo 147 Lt žyminiu mokesčiu. Jos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl iš ieškovo atsakovei priteisiama 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti apelianto D. Č. apeliacinio skundo atsisakymą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.
Apeliantės A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Nustatyti, kad ieškovas D. Č. su sūnumi M. Č. bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 8 val. iki 17 val. tokia tvarka:
1. kiekvienos savaitės trečiadienį, pirmos ir trečios kiekvieno mėnesio savaitės šeštadienį bei antros ir ketvirtos kiekvieno mėnesio savaitės sekmadienį;
2. nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną ir lyginių metų Šv. Velykų antrąją dieną;
3. kiekvienų metų Tėvo dieną, sūnaus (duomenys neskelbtini) gimimo dieną ir ieškovo D. Č. gimimo dieną.
Ieškovas D. Č. privalo informuoti atsakovę A. Č. apie savo atvykimą bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki šioje tvarkoje numatyto atsakovo bendravimo su vaiku dienos.
Atsakovė A. Č. privalo informuoti atsakovą D. Č. apie sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki šioje tvarkoje numatyto atsakovo bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini) dienos.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. Č. atsakovei A. Č. 42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.