- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2-306-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01021-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- D. Č.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui D.Ramanauskui, atsakovei A. Č., jos atstovei advokatei S.Černienei, VTAS atstovei D. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei A. Č. su institucija, teikiančia išvadą, - Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas D. Č. prašo teismo 1) nutraukti jo ir atsakovės A. Č. 2007-06-21 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką, nustatant abipusę kaltę dėl santuokos iširimo, 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą, 3) nustatyti, kad iki sūnus pradės lankyti mokyklą abu tėvai teiks išlaikymą sūnui proporcingai su sūnumi praleistam laikui, o sūnui pradėjus lankyti mokyklą priteisti iš jo sūnui 170 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų uzufruktore paskiriant A. Č., 4) nustatyti tokią ieškovo D. Č. bendravimo su sūnumi tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
D. Č. turi teisę pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos kiekvienais metais savo gimimo dieną - spalio 18 d. Kiekvienais lyginiais metais, pradedant nuo 2014 m., sūnaus gimimo dieną rugpjūčio 13 d. sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais - su A. Č.. Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus nelyginiais metais, pradedant nuo 2013 m., sūnus praleidžia su D. Č., lyginiais metais - su A. Č.. Šv. Velykas lyginiais metais, pradedant nuo 2014 m., sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais – A. Č.. Kitu laiku sūnaus buvimo pas vieną iš tėvų laikas ir trukmė nustatomi ieškovo ir atsakovės sutarimu, iš anksto suderinus, nepavykus susitarti - tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, priklausomai nuo D. Č. ir A. Č. sveikatos būklės, sūnaus pageidavimų, jo dienotvarkės, savijautos. Per kalendorinius metus sūnus turi praleisti lygias laiko dalis tiek su tėvu, tiek su motina, t. y. maždaug po 182 dienas per metus.
Sūnui pradėjus lankyti mokyklą nustatytina tokia mano bendravimo su sūnumi tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvieno mėnesio pirmą ir paskutinį savaitgalius vaikas praleidžia su D. Č.. D. Č. turi teisę pasiimti sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos penktadienio, einančio prieš tą savaitgalį, popietę iki 15.00 val. ir parvežti sūnų sekmadienį iki 15.00 val. Vaiko ligos atveju - sekantį savaitgalį po tai, kai sūnus pasveiks. Sūnus su D. Č. praleidžia kasmetines mokyklines vasaros atostogas. Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus nelyginiais metais sūnus praleidžia su D. Č., lyginiais metais su atsakove A. Č.. Mokyklines kalėdines atostogas nelyginiais metais sūnus praleidžia su atsakove, lyginiais metais - su ieškovu. Šv. Velykas lyginiais metais sūnus praleidžia su D. Č., nelyginiais metais su A. Č.. Mokyklines velykines atostogas lyginiais metais sūnus praleidžia su atsakove, nelyginiais metais - su ieškovu. Abiem atvejais D. Č. turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis.
Taip pat ieškovas reikalauja, kad su juo atsakovė derintų visus esminius su sūnaus sveikata susijusius klausimus, pvz. bet kokios medicininės intervencijos, tyrimų, sanatorinio gydymo, nes dėl vaistų nevartojimo atsakovė ne visada elgiasi adekvačiai ir tinkamai, todėl yra nepasirengusi viena priimti atitinkamus sūnaus interesus užtikrinančius sprendimus; be to reikalauja be jo sutikimo uždrausti atsakovei su sūnumi išvažiuoti į kitą valstybę.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas paaiškino, kad šalių santuokinis gyvenimas iš pradžių klostėsi sėkmingai, ieškovas su sutuoktine apsigyveno Jurbarke jo motinai priklausančiame bute, po kelių metų gimė sūnus M. Vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, ėmė aštrėti tarpusavio nesutarimai, dėl skirtingo požiūrio į sūnaus priežiūrą ir auklėjimą kildavo tarpusavio konfliktai. Tiek ieškovui, tiek atsakovei yra diagnozuota psichinė liga šizofrenija, abu gydėsi psichikos ligoninėse. 2013 metais atsakovė su sūnumi išvyko gyventi į Alytaus rajoną pas jos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena. Ieškovas laiko, kad santuoka iširo dėl abipusės jo ir atsakovės kaltės, atkurti šeimyninių santykių nebeįmanoma. Atsakovė trukdo jam laisvai bendrauti su vaiku, todėl reikia nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismo keliu. Santuokoje su atsakove jokio turto neįgijo. Sūnui išlaikyti jis gali skirti 170 Lt per mėnesį. Didesnis išlaikymas neįmanomas, nes jis yra bedarbis, turi 40 procentų darbingumą, be to, iki sūnus lankys mokyklą prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią jis su sūnumi praleistų maždaug pusę laiko, tuo laiku tenkins visus sūnaus poreikius, todėl išlaikymą prašo priteisti tik nuo to laiko, kai sūnus pradės lankyti mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Č. su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad laiko santuoką su ieškovu iširusia, sutinka, kad ji būtų nutraukta nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nurodo tas pačias priežastis kaip ir ieškovas. Paaiškino, kad ieškovas ją su vaiku vydavo iš namų, vaiką mušdavo ir kandžiodavo, nuolatos jai grasino vaiką atimti ir gyventi su juo atskirai nuo jos. Atsakovė patvirtino, kad neapsikentusi sudėtingo psichologinio klimato šeimoje, ji su sūnumi nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio apsigyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Ieškovas 3 ar 4 kartus aplankė sūnų, tačiau jo apsilankymų metu ne tiek dėmesio skyrė sūnui, kiek filmuodavo susitikimus ir provokuodavo tarpusavio konfliktus. Atsakovė A. Č. sutinka, jog sūnaus išlaikymui ieškovas skirtų 170 Lt per mėnesį, nurodo, kad dėl sveikatos būklės didesnio išlaikymo jis negali skirti, taip pat sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja pagal jau dabar faktiškai susiklosčiusią padėtį. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Paaiškino, kad ieškovas nesugeba su sūnumi bendrauti, tam galimai įtakos turi jo psichinė liga, jis sūnaus akivaizdoje yra žalojęsis rankas peiliu, bėgdavęs iš namų į mišką, yra agresyvus. Ieškovo apsilankymai pas sūnų dažniausiai baigdavosi išprovokuotais konfliktais, jis nuolatos reikalaudavo atiduoti vaiką jam, žadėjo su ja susidoroti. Atsakovė teigia, kad vienas su vaiku ieškovas negali būti paliktas dėl galimo pavojaus vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. Č. ir atsakovė A. Č. sudarė santuoką 2007 m. birželio 21 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS, ką patvirtina į bylą pateiktas santuokos liudijimas (b.l. 11). Sutuoktiniai apsigyveno Jurbarke ieškovo motinai priklausančiame bute, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Č. ( b. l. 12). Pradžioje sutuoktinių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, prasidėjo nesutarimai dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, santykiai pašlijo. Abiems sutuoktiniams diagnozuoti psichikos susirgimai. 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovė A. Č. su sūnumi paliko šeimos gyvenamąjį būstą ir apsigyveno atskirai nuo ieškovo pas savo motiną M. B. (duomenys neskelbtini). Šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto neįgijo, nė vienas iš sutuoktinių nedirba. D. Č. gyvena iš invalidumo pašalpos, kurios dydis sudaro 491,37 Lt, jam nustatytas 40 procentų darbingumo netekimas. A. Č. nuo 2012-10-27 nustatytas neįgalumas, jos darbingumas sudaro 40 procentų, mėnesio pajamas sudaro 540 Lt per mėnesį neįgalumo išmoka ir 52 Lt per mėnesį išmoka vaikui, kuri paskirta nuo 2013-08-13 iki 2014-08-12. Ieškovo D. Č. ir atsakovės A. Č. nepilnamečiam sūnui M. Č. nustatytas nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas (b.l. , 59, 66, 67).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės sutiko su visais ieškovo pareikštais reikalavimais, išskyrus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovė iš esmės pripažįsta, teismas pasisako sutrumpintais motyvais.
Dėl santuokos nutraukimo
Abi šalys prašo nutraukti santuoką ir patvirtino, kad ji iširo dėl abipusės kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. įtvirtintos sutuoktinių pareigos vienas kitam, o būtent sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktiniai įstatyme numatytas pareigas pažeidė, jų kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė lojalumo vienas kitam trūkumu, nepagarba, netinkamu prisidėjimu prie bendrų šeimos ir vienas kito poreikių tenkinimo. Esant abipusiam prašymui nutraukti santuoką, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nuo 2013 m. rugsėjo 3 dienos gyvena skyrium, nepalaiko šeimai būdingų santykių, yra pagrindas spręsti, jog santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka nutrauktina (CK 6.60 str. 2d., 3.61 str. 2d.). Ieškovui ir atsakovei paliktina santuokinė pavardė.
Dėl turto padalinimo
Šalys, gyvendamos santuokoje, neįgijo dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl jo padalinimo klausimo teismas nesprendžia.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas ir atsakovė prašo nustatyti nepilnamečio jų sūnaus M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, nurodo, kad berniuko emocinis ryšys natūraliai stipresnis su ja, vaikas faktiškai nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio gyvena su motina. Tokiam šalių sprendimui savo išvadoje pritaria Vaiko teisių apsaugos skyrius.
CK 3.168 straipsnis reglamentuoja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo principus, taip pat ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymą tėvų santuokos nutraukimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, jų nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina, kur vaikui užtikrintos geros buities, ugdymo, vystymosi, laisvalaikio sąlygos, be to, atsižvelgiant į tai, kad motina tinkamai rūpinasi vaiku, jo ugdymu ir gydymu, šalių prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, nepilnamečio M. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. Č. (CK 3.169 str.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Ieškovas D. Č. prašo tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri iš esmės reikštų, jog iki vaikas pasieks mokyklinį amžių, jis faktiškai pusę laiko praleis su motina, pusę laiko su tėvu. Prašomai nustatyti bendravimo tvarkai atsakovė A. Č. prieštarauja, nurodo, kad dėl savo susirgimo psichine liga ieškovo betarpiškas bendravimas su sūnumi yra pavojingas, tačiau ji sutinka, kad bendravimas būtų neribotas, bet būtinai dalyvaujant jai.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1d.). Tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, bendravimo tvarka nustatoma teismo keliu (CK 3.170 str. 4d.).
Nors nagrinėjant ginčą nenustatyta jokių neigiamų ieškovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, tačiau išanalizavus surinktus rašytinius įrodymus ir įvertinus atsakovės pasisakymą dėl santuokos iširimo priežasčių, dėl ieškovo elgesio su sūnumi ir su ja jiems gyvenant kartu, dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės sprendžiama, kad maksimalus bendravimas, kurio prašo ieškovas, gali padaryti žalos nepilnamečio vaiko interesams. Toks bendravimo nustatymas gali pakenkti nepilnamečio vaiko raidai, ugdymui, vystymuisi, neatmestina, jog gali būti pavojingas vaiko saugumui.
Nepilnamečiui M. Č. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kas įrodoma į bylą pateikta pažyma (b.l. 71). VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad dėl M. Č. 2013 metų gruodžio mėnesį buvo kreiptasi į šią gydymo įstaigą dėl vaiko specifinio mišraus raidos sutrikimo, dėl ko vaikas buvo nukreiptas į ankstyvos reabilitacijos tarnybą. Diagnostinių užsiėmimų metu nustatyta, kad vaiko pažintinės funkcijos neatitinka amžiaus, atsilieka kalbos išraiška, labai silpnas kalbos suvokimas, klausos dėmesys bei dėmesys veiklai, dėl ko vaikui sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos. Vaikui dėl šių sutrikimų buvo skirtas neįgalumas (b.l. 70). M. Č. rekomenduota lankyti specializuotą darželį, kur gautų logopedinius užsiėmimus, taip pat užsiėmimus, lavinančius vaiko pažintines funkcijas (b.l. 69). Motina paaiškino, kad dėl sūnaus susirgimo ji su sūnumi lankėsi VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vaikų ligoninėje, kur buvo nustatyti jo sveikatos sutrikimai, į kuriuos atsižvelgdama ji sieks toliau lavinti vaiką. Iš pateikto šios įstaigos išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad berniukas praktiškai nekalba, labai judrus, nenustygsta vietoje, nereaguoja į pastabas, būna piktas, ištinka isterijos epizodai, išrankus maistui, nesisaugo, pakantus skausmui. Tokie vaiko raidos sutrikimai vertintini nustatant bendravimą su tėvu.
Atsakovė paaiškino, kad tiek jai, tiek ieškovui yra diagnozuota šizofrenija, šis faktas patvirtintas surinktais rašytiniais įrodymais (b.l. 78, 80, 28). Kaip matyti iš Viešosios įstaigos Jurbarko rajono Psichikos sveikatos centro pažymos, D. Č. psichikos sveikatos centro psichikos ligų įskaitoje įrašytas nuo 2004 metų, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jis gydosi (b.l. 80). Iš Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus pažymos matyti, kad šioje įstaigoje D. Č. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2010 m. gydėsi 6 kartus (b.l. 82). Pastebėtina, kad ieškovas neteikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, gydymosi eigą, ligos įtaką jo elgesiui bendraujant su vaiku, nedėjo pastangų surinkti kitų įrodymų, iš kurių galima būtų susidaryti pilną vaizdą apie jo gebėjimą ir galėjimą netrukdomai bendrauti su vaiku. Kaiop jau minėta, atsakovė A. Č. nurodė, kad dėl jųdviejų sveikatos būklės šeimoje dažnai kildavo konfliktai, ieškovas netinkamu elgesiu gąsdindavo sūnų, žalodavosi jo akivaizdoje peiliu, bėgdavo į mišką, sūnų mušdavo, kandžiodavo, kitaip skriaudė, vertė ją išeiti iš namų ir reikalavo jam palikti sūnų. Sūnus tėvo bijo. Jai apsigyvenus skyrium nuo ieškovo pas savo motiną Alytaus rajone, ieškovas per daugiau nei pusę metų aplankė sūnų tik tris ar keturis kartus ir visų susitikimų metu išprovokuodavo konfliktus. Ieškovas visus susitikimus su sūnumi filmuodavo, todėl atsakovei susidarė įspūdis, kad jo tikslas buvo ne aplankyti sūnų, bet ieškoti priekabių, susibarti su ja. Nors tokie atsakovės teiginiai dėl ieškovo elgesio kitais įrodymais nepatvirtinti, tačiau jais netikėti nėra pagrindo. Itin svarbi ta faktinė aplinkybė, kad nepilnamečiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ką patvirtina neįgalumo lygio pažyma (b.l. 70) ir į šią aplinkybę taip pat būtina atsižvelgti nustatant bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką. Vaikas yra per mažo amžiaus, kad būtų galima įvertinti jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, ir kilęs tarp tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.
Šeimoje gyvenantys tėvai bendrauja su vaiku nuolat, paprastai kiekvieną dieną. Skyrium gyvenančio M. Č. tėvo D. Č. galimybės kasdien bendrauti su vaiku yra ribotos dėl palyginus didelio atstumo tarp šalių gyvenamųjų vietų (šalys gyvena skirtinguose rajonuose), todėl atsižvelgiant į objektyviai susiklosčiusią padėtį jam nustatytinas kiek galima laisvesnis bendravimo laikas, tačiau pasimatymai turėtų vykti vaikui artimoje ir priimtinoje aplinkoje, o bendravimo metu kartu turi dalyvauti motina, nes vaikas artimai prie jos prisirišęs ir tai apsaugotų vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų.
Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nustatytina iki vaikas pradės lankyti mokyklą. Spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, kaip prašo tėvas, netikslinga ir objektyviai neįmanoma, nes tam nėra reikalingų duomenų. Visų pirma, šiuo metu M. Č. tėra trejų metų amžiaus, jam nustatytų vystymosi sutrikimų pobūdis neleidžia spręsti ir įvertinti vaiko vystymosi raidos bei jos perspektyvos, nėra žinoma, ar vaikas galės lankyti įprastą mokyklą, ar jam bus rekomenduotas specialus mokymas. Antra, nėra objektyvių duomenų apie ieškovo psichinio pasveikimo galimybę ir jo ligos pasireiškimą po kelerių metų. Dėl šių priežasčių bendravimo su vaiku tvarka tėvui nustatytina iki to laiko, kol vaikas pasieks mokyklinį amžių.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Ieškovas D. Č. ir atsakovė A. Č. yra nepilnamečio M. Č., gimusio 2010 08 13, tėvai, todėl jiems kyla pareiga vaiką išlaikyti (CK 3.30str.).
Ieškovas D. Č. prašo teismo priteisti iš jo po 170 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, atsakovė A. Č. su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko.
CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vertinami vaikų poreikiai ir tėvų materialinės galimybės teikti išlaikymą. Šalys neturi jokio registruotino materialaus turto, kas patvirtinama duomenimis, gautais iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ (b.l. 31-34). Ieškovas D. Č. niekur nedirba, gyvena iš gaunamos invalidumo pensijos, kurios dydis vidutiniškai sudaro 491,37 Lt per mėnesį (b.l. 36), jam nustatytas 40 procentų darbingumas (b.l. 13). Atsakovė A. Č. su sūnumi gyvena motinai M. B. priklausančiame 3 kambarių ir virtuvės name be patogumų (duomenys neskelbtini). Atsakovė nedirba, pragyvena iš 540 lt per mėnesį gaunamos neįgalumo išmokos ir 52 Lt per mėnesį išmokos vaikui (b.l. 43). Atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumas (b.l. 24).
Visos išanalizuotos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad šalių turtinė padėtis ir galimybė pasirūpinti vaiko išlaikymu yra lygi.
Tėvai privalo bet kokiu atveju teikti savo vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtą poreikių tenkinimo lygį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ formuoja praktiką, kad nepilnamečiam vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Imant domėn, kad šiuo metu viena minimali mėnesinė alga sudaro 1000 litų (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543), tėvai turėtų teikti nepilnamečiui vaikui M. Č. po 500 litų išlaikymą kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tėvams nustatytą nedarbinumo lygį iš ieškovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė (CK 3.185 str. 1 d.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jam priteistino išlaikymo dydžio priimamas atsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio valstybei ir patyrė 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 9, 85). Atsakovė patyrė 800 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 87).
Sprendžiama, kad patenkinus ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo iš esmės patenkinus ne ieškovo interesais, iš viso patenkinta reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, ir pagal tokią patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Nustačius išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui dydį po 200 Lt kas mėnesį, iš ieškovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 85 str., 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. birželio 21 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos CMS akto įrašu Nr.74 tarp D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, palikti buvusiems sutuoktiniams pavardes Č., Č..
Nustatyti nepilnamečio M. Č. gyvenamąją vietą su atsakove A. Č. pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš ieškovo D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-09-02 iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną A. Č..
Nustatyti ieškovo D. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. Č. tvarką iki vaikas pradės lankyti mokyklą:
Tėvas D. Č. bendrauja su sūnumi M. Č. bet kurią dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. vaiko motinos A. Č. gyvenamojoje vietoje arba bet kurioje motinai priimtinoje vietoje, visų susitikimų metu dalyvaujant motinai ar kitam artimam vaiko giminaičiui, kurį nurodys vaiko motina. Apie numatomą susitikimą su vaiku D. Č. privalo prieš parą pranešti A. Č. ir suderinti su ja susitikimo vietą ir laiką. Atskirai nustatoma, kad atvykti pas sūnų motinos A. Č. gimimo dieną liepos 9d. ir Šv.Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dienomis neporiniais metais ieškovas D. Č. turi teisę tik A. Č. sutikimu.Ieškovas D. Č. turi teisę nepilnametį sūnų parsivežti į savo namus arba kitą savo aplinką per Tėvo dieną kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir spalio 18 d. – per savo gimtadienį, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai, o taip pat per sūnaus M. Č. gimtadienį rugpjūčio 13 d. poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant motinai A. Č. arba kitam jos nurodytam artimam giminaičiui. Susitikimų laikas nustatomas nuo 10.00 val. iki 18.00 val.Ieškovas D. Č. turi teisę nepilnametį sūnų parsivežti į savo namus arba kitą savo aplinką Šv.Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų dieną poriniais metais, susitikimuose dalyvaujant vaiko motinai arba kitam jos nurodytam artimam giminaičiui. Susitikimų laikas nustatomas nuo 10.00 val. iki 18.00 val.Bendrauti su vaiku kitokia nei teismas nustatė tvarka D. Č. turi teisę tik A. Č. sutikimu.M. Č. be tėvo D. Č. sutikimo negali būti išvežamas už šalies ribų, o pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai dėl motinos gyvenamosios vietos pasikeitimo tėvas D. Č. A. Č. privalo būti informuotas ne vėliau kaip per tris paras.
Priteisti iš ieškovo D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų
Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą apeliacine tvarka.