- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1536-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00266-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1536-826/2014
2014 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės ir Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei L. P., trečiajam asmeniui J. S. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė sumažinti 2013 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-331-799/2013 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš jo sūnaus K. S. išlaikymui po 300 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad po taikos sutarties patvirtinimo pasikeitė faktinės aplinkybės, nes (duomenys neskelbtini) susituokė su trečiuoju asmeniu J. G. (S.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. S.. Padidėjus šeimai jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė. Jo šeimos pajamas sudaro 1530 GBP (Didžiosios Britanijos svarų), t. y. jo darbo užmokestis yra apie 1450 GBP, žmonos – 80 GBP pašalpa už vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad pateikiant ieškinį 1 GBP = 4,19 Lt, jo šeimos mėnesio pajamos – apie 6407 Lt. Vieno mėnesio išlaidas sudaro: namo nuoma – 600 GBP; už elektrą – 80 GBP; komunalinės paslaugos – 124 GBP; mokestis už vandenį – 45 GBP; transporto priemonės draudimas – 60 GBP; privalomasis kelių mokestis – 23 GBP; televizijos licencijos mokestis – 12 GBP; telefonų abonentų mokesčiai – 45 GBP. Iš viso išlaidos per mėnesį – 989 GBP, t. y. apie 4142 Lt. Sumokėjus 550 Lt išlaikymą sūnui Kostui, likusių lėšų nepakanka pragyventi jo trijų asmenų šeimai.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, žinojo, kad jis su žmona susilauks vaiko. Civilinėje byloje Nr. 2-331-799/2013 ieškovas atsiliepime nurodė, kad jo mėnesio atlyginimas – 1244 GBP (4976 Lt), o šiuo metu ieškovo atlyginimas – 1450 GBP (6072 Lt), todėl ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, bet netgi pagerėjo. Ieškovo sutuoktinės turtinė padėtis po taikos sutarties sudarymo nėra pasikeitusi, jos pajamos – 80 GBP vaiko pašalpa (apie 320 Lt). Atsakovė šiuo metu mokosi, siekia įsigyti paklausią specialybę, todėl šiuo metu jos pačios bei iš ieškovo gaunamų lėšų – apie 870 Lt – nepakanka, nes vaiko išlaikymui reikia daugiau lėšų, todėl sūnų išlaikyti padeda ir jos mama.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pasirašant 2013-10-16 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ieškovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, dėl šios sutarties pasirašymo ieškovas tarėsi su trečiuoju asmeniu J. S., ieškovas žinojo, kad jam su trečiuoju asmeniu netrukus gims vaikas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pasirašydamas taikos sutartį ieškovas įvertino su antrojo vaiko gimimu susijusias prievoles, nurodė, kad ieškovas nepateikė reikšmingų duomenų, kurie leistų manyti, kad jo turtinė padėtis po taikos sutarties sudarymo pasikeitė iš esmės ir to ieškovas negalėjo numanyti, tikėtis bei imtis atitinkamų veiksmų racionaliai naudoti savo finansines lėšas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti 2013 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto išlaikymo sūnui K. S. dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, ieškovo turtinė padėtis nuo 2013-10-16 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. S., priėmimo yra iš esmės pasikeitusi – gimus sūnui K. S., jis turi išlaikyti ne tik jį, tačiau ir jo motiną, sutuoktinę J. S., tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, neatsižvelgė, kad šeimos pajamos siekia 1530 GBP arba 6407 Lt, iš kurių 550,00 Lt arba 130 GBP skiria K. S., K. S. skiria 700,00 Lt arba 170 GBP per mėnesį, o jam ir sutuoktinei lieka tik 500,00 Lt per mėnesį, todėl akivaizdu, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės turtinės padėties, todėl tai rodo teismo šališkumą ir paneigia jo teisę į teisingą teismą. Jo nuomone, teismas nesigilino į vaiko poreikius, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turi galimybę dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Papildomai prie apeliacinio skundo pateikė duomenis apie apelianto sutuoktinės pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą palikti galioti nepakeistą ir jai priteisti 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir nurodo, kad 2013-10-16 ieškovui pasirašant taikos sutartį, jis jau 2013-03-14 buvo įregistravęs santuoką su trečiuoju asmeniu, jam buvo žinoma, kad po mėnesio jam gims sūnus. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį tik tais atvejais, kai iš esmės pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Ieškovo turtinė padėtis po taikos sutarties pasirašymo pagerėjo, be ieškovo, šeimos nuomojamame bute gyvena ir jo sesuo, kuri turi prisidėti prie namo išlaikymo. Ji savo sūnaus išlaikymui išleidžia 1100,00 Lt – šią sumą nurodė ir savo ieškinyje. Jos turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Papildomai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą teikia 2013-11-01 nuomos sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad namo nuomininkai yra J. S., M. S. ir A. S. (ieškovo sesuo), todėl, atsakovės nuomone, ieškovas klaidina teismą, teikdamas, kad jo sesuo pas jį buvo apsistojusi laikinai.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad apelianto ir atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos procesiniu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinę padėtį bei pagrįstai nustatė, jog nėra teisinio pagrindo mažinti vaikui teikiamo išlaikymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apelianto turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, kadangi 2013 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu atsakovui buvo žinoma, kad apelianto sutuoktinė laukiasi kūdikio, gimus kūdikiui, jis privalės jį išlaikyti, todėl pasirašydamas taikos sutartį su atsakove civilinėje byloje 2-331-799/2013 privalėjo suprasti, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, jis privalės teikti sūnaus išlaikymui nutartyje nurodytą sumą. Be to, atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2013-11-01 trumpalaikės nuomos sutarties kopija leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad apelianto mėnesio išlaidos namui išlaikyti yra mažesnės, nei nurodyta jo procesiniuose dokumentuose. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai apie trečiojo asmens pajamas neleidžia daryti išvados apie apelianto turtinės padėties pablogėjimą, nes pareiga išlaikyti savo vaikus tenka tėvams (CK 3.192 straipsnis), todėl trečiojo asmens turtinės padėties pablogėjimas negali turėti įtakos apelianto ir atsakovės vaiko išlaikymo dydžiui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau vien tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Nustatant išlaikymą apelianto ir atsakovės sūnui reikia įvertinti jo sveikatos būklę bei amžių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto ir atsakovės vaikas yra 3 metų amžiaus, t. y. didesnis, nei apeliantui ir trečiajam asmeniui gimęs vaikas. Dėl to apelianto ir atsakovės vaiko poreikiai didesni. Be to, byloje nėra duomenų, jog apelianto vaikas, kurio jis susilaukė su trečiuoju asmeniu, turėtų specialiųjų poreikių, sveikatos problemų, dėl ko jam būtų skiriamas didesnis išlaikymas. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, kadangi pareigą išlaikyti vaiką jis dalijasi su vaikų motina – trečiuoju asmeniu.
Be to, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra viena minimali mėnesinė alga (1000,00 Lt – nuo 2013 m. sausio 1 d., 1035,00 Lt – nuo 2014 m. spalio 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į ieškovo amžių, teismas preziumuoja, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo, visiškai nevertino atsakovės turtinės padėties ir tai, apelianto nuomone, rodo teismo šališkumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad šalių turtinė padėtis po taikos sutarties dėl išlaikymo K. S. teikimo patvirtinimo nėra pasikeitusi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji niekur nedirba, gauna 550,00 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš ieškovo ir 320,00 Lt socialinę pašalpą, bylos duomenimis, atsakovė jokių pajamų negauna (b. l. 57–58). Ieškovas šių duomenų neginčija, pagal 2014-04-22 Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos pažymą Nr. V17-35, mokestis už K. S. maitinimą ikimokyklinio ugdymo grupėje mažinamas 50 proc., atsakovė, pagal 2014-04-22 Tauragės profesinio rengimo centro pažymą Nr.70-143, mokosi Profesinio rengimo centro Pajūrio skyriuje. Paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė apelianto nenaudai, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar buvo pažeista apelianto teisė į teisingą teismą.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nepilnamečio vaiko poreikių. Kaip jau buvo minėta, pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Apeliantas, reikalaudamas sumažinti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį, privalo įrodyti, kad tokios aplinkybės egzistuoja. Tokių duomenų nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta nebuvo, todėl apeliantas neįrodė, kad yra pagrindas keisti teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovė pateikė įrodymus apie 400,00 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. P. iš apelianto M. S. 400 Lt (keturis šimtus Lt) išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.