Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

2022-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-363/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
II-12-363/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01174-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Irena Šeškauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
P. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Kęstutis Skrebys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-12-363/2022Proceso Nr. 4-06-3-01174-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 21.11.3. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 3 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant pareiškėjui P. G. bei jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotam atstovui Vaidui Kurmiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-10-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Kliaugienės nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9236-2021, P. G. nubaustas 450,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2021-08-15, 15.21 val., Rietavo sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 257,00 kilometre vairuodamas transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas kelio žymėjimą „Plati ištisinė liniją“ (kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.2) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dvejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 punktų ir 1 priedo 1.2 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas P. G. prašo panaikinti šį skundžiamą 2021-10-04 ne teismo tvarka priimtą nutarimą, administracinę teiseną nutraukti, o jei teismas nuspręstų, kad veika padarytą, skiriant nuobaudą taikyti ANK 34 straipsnio 5 ir 6 dalis ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti autotransporto priemonę) atėmimo. Nurodė, kad su administracinio nusižengimo protokolu kategoriškai nesutinka, jis yra neteisingas. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsamiai išaiškino veikos kvalifikacijai reikalingas aplinkybes. Įstatymo reikalavimai nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įvykdyti. Administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, kaip pareiškėjas matė iš jų pateikiamų tarnybinių pranešimų, nesiaiškino įvykio aplinkybių, nevertino požymių būtinų chuliganiško vairavimo kvalifikavimui. Administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, neįvertino pareiškėjo parodymų. Pareigūnai nesiklausė pareiškėjo paaiškinimų, nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų. Pareigūnas nesakė, kad bus objektyviai nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Byloje esantys policijos pareigūnų M. K. ir G. J. tarnybiniai pranešimai skiriasi tik pavardėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. nurodė, kad tuo metu vykdė „bado akciją“ ne pirmąkart savo gyvenime, turėjo gana didelę patirtį. Profesoriaus E. V. konsultuojamas gėrė sodą, žinojo, kad maždaug po valandos „varo į lauką“. Taip yra buvę nekartą. Buvo pasiėmęs visas priemones (tualetinį popierių ir pan.). Žinojo maršrutą, suvokė, kad tame maršrute, maždaug, kas pusvalandį, galima sustoti, nes labai daug kolonėlių, todėl negalvojo, kad taip atsitiks. Bet atsitiko taip, kad buvo didžiulis kamštis. Kamštyje reikėjo stovėti beveik valandą. Jis buvo sustojęs kelkrašty, jau norėjo nubėgti į tualetą, ir daugiau mašinų buvo, šone buvo tvora. Jis yra viešas asmuo, žinojo, kad asmenys jį fotografuos ir pan., o vėliau kels medžiagą į socialinius tinklus. To vengdamas vėl sėdo į automobilį, pagalvojo, kad kažkaip ištvers. Vėliau pajuto, kad jį „dar stipriau varo“ į tualetą, vėl išvažiavo į pirmą juostą, galvodamas, kad gal bus kokie varteliai pro tą tvorą ar nusukimas ar pan. Pamatė priekyje važiuojančią policiją ir ramiai pro juos pravažiavo. Jie paskui jį sustabdė. Policininkai prie jo priėjo, sakė sėsti į automobilį ir nieko jam nepaaiškino. Tik po to surašę protokolą pasakė, kad yra baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Vaizdo įraše matosi, ką pareigūnai jam pasakė. Teigia, kad nesukėlė niekam pavojaus, nei sau, nei kitiems, jokio KET nepažeidė. Jis nesustojo „Trevena“ degalinėje, kadangi policininkai protokolą rašė labai ilgai ir jis, neturėjo kito varianto (turėjo du maišelius ir tualetinio popieriaus), gamtinius reikalus atliko automobilyje. Neturėjo jokio kito pasirinkimo. Sustojo Kryžkalnio degalinėje, kadangi po gero pusvalandžio būna taip, kad kartojasi „į tualetą varymas“, išgėrus organizmą valančių preparatų. Mano, kad nieko nepadarė, tuo momentu kitaip pasielgti negalėjo ir blogos valios neturi. Policija jį padarė chuliganu. Kartais viršija greitį, nes nepastebi, bet nedaug apie 10-12 km dėl neapsižiūrėjimo. Teismo prašė atsižvelgti į tas aplinkybes ir į tai, kad jeigu jis nebūtų viešas asmuo, jis galėtų gamtinius reikalus atlikti prie tvoros, matant žmonėms bei, kad jis valėsi organizmą. Prašė jį išteisinti. Pamatęs vaizdo įrašą papildė, kad buvo priėjęs prie pareigūnų, bet trumpam, jie jam sakė sėstis kol surašyss protokolą, jis klausė kodėl, jie sakė, kai surašys paaiškins ir jis atsisėdo nesiginčydamas su pareigūnais. Vėliau, surašę protokolą, pareigūnai viską paaiškino. Policija teigia, kad jo neseka, bet policininkai pastebėjo ar jis „Trevena“ degalinėje sustojo, kas reiškia, kad dėmesys jam yra, jie patys taip pasakė. Jo rinkiminė apygardą yra Klaipėdos rajonas, todėl jam vairuotojo pažymėjimas yra perteklinė bausmė jam būtų sunku vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas, su bauda sutinka. Dėl to, kad turi daug administracinių nuobaudų dėl greičio viršijimo, nurodo, kad ne visada pats vairuoja savo automobilį. Nurodo, kad pirmąkart gyvenime ginčija policijos surašytą administracinių nusižengimų protokolą. Papildė, kad yra persekiojamas pareigūnų.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs pareiškėjo P. G. atstovas palaikė skundą. Prašė nutarimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pranešėjo pateikta informacija, vaizdo medžiaga ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Tiek P. G. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė, ir taip yra itin švelnios, jos atitinka P. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios P. G. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai. Skundo teiginiai, kad P. G. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju P. G. paaiškinimas, jog važiavo kelkraščiu ieškodamas automobilių aikštelės, kad galėtų nueiti į tualetą, laikytinas gynybine pareiškėjo versija, todėl atmestinas, nes kol jam buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, P. G. net neieškojo tualeto ir neprašė pareigūnų, kad šie greičiau rašytų administracinio nusižengimo protokolą. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, P. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK 2021-10-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9236-2021 be pakeitimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas, nesutinka su skundu. Priimtas nutarimas yra priimtas išnagrinėjus visas šioje byloje aplinkybes. Aplinkybės dėl būtino reikalingumo yra grindžiamos subjektyviais įrodymais. Pažyma iš mediko neturi datos, registracijos numerio, neaišku kokiam asmeniui ji išduota ir dėl kokių priežasčių. Mano, kad pažyma yra atmestina. Kelyje buvo daug nusukimų, kuriuose P. G. buvo galima sustoti. Mano, kad inkriminuojamą nusižengimą P. G. padarė. Nurodo, kad nutarimas yra pagrįstas. Pažymi, kad neturėtų būtų taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, kadangi pažeidėjas nuo 2016 m. už KET pažeidimus yra baustas 38 kartus nuo 2020-08-15 iki 2021-08-15 buvo 13 galiojančių administracinių pažeidimų. P. G. sistemingai pažeidinėja KET. P. G. važiuodamas kelkraščiu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nesaugiai manevruodamas, keldamas pavojų tiems eismo dalyviams, kuriems reikės sustoti į kelkraštį dėl būtinumo. Mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvati nuobauda. Prašo palikti nutarimą nepakeistą, skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną, buvo numatytas maršrutas A1 kelyje, dirbo kartu su kolege. Buvo susidaręs kamštis, jie kartu su kitais kamštyje esančiais eismo dalyviais stovėjo ir laukė pirmojoje juostoje. Prieš P. G. buvo sustabdyta taip pat tokių pažeidėjų, kurie važiavo kelkraščiu bei surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Vėliau, vis dar būnant kamštyje, pamatė atvažiuojantį automobilį „Lexus“, jį sustabdė, prie jų iškart priėjo automobilio „Lexus“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad ieškojo aikštelės, kurioje galėtų nueiti į tualetą. Jam buvo paaiškinta, kad taip važiuoti yra draudžiama. Jokių aikštelių, nusukimų nėra, yra padarytas KET pažeidimas. Asmeniui buvo nurodę, kad kol bus surašytas protokolas palauktų savo automobilyje. Kadangi, jokių nusukimų į dešinę pusę nebuvo, vadinasi, vairuotojas būtų sugrįžęs į srautą, todėl nustatytas pažeidimas vairavimas iš chuliganiškų paskatų, nes buvo norima sutrumpinti kamštyje stovimo laiko trukmę. Kol vairuotojui buvo rašomas protokolas, jis nė karto nebuvo priėjęs pasakyti, kad rašytų greičiau, nes jam skubiai reikia į tualetą. Po to, kai surašė protokolą, jie bei automobilis „Lexus“ grįžo į automobilių srautą. Šiek tiek pavažiavus buvo degalinė, į kurią jų automobilis nusuko, kadangi iki to kilometro buvo numatytas jų darbo maršrutas, tačiau „Lexus“ automobilio nepastebėjo, todėl daro prielaidą, kad asmuo vairavęs „Lexus“ į tualetą nenorėjo, nes jeigu būtų norėjęs būtų sustojęs pačioj pirmoj degalinėj, kuri buvo maždaug už 1-2 km. Vairuotojas be leidimo iš automobilio išlipo anksčiau nei jis. Tarnybinį pranešimą surašė pats. Pasakė, kad bauda bus dviguba, jeigu nesutiks su nurodyta administracinių nusižengimų protokole, komisariate skirs minimalią baudą, o jeigu sutinkama, skiriama puse minimalios baudos. Pasakė, kad tokią baudą gaus „automatiškai“, kadangi administracinis nagrinėjimas vyksta be pažeidėjo. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė rodant nepagarbą ir išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip pat buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kadangi į kelkraštį autostradoje įvažiuoti ar sustoti apskritai draudžiama, nebent automobilis sugestų, o „Lexus“ automobilis važiuodamas dideliu greičiu kelkraščiu kėlė pavojų kitiems vairuotojams. Be to minėtame kelyje buvo vykdomi kelio darbai, buvo tą nurodantys ženklai. Visi „Lexus“ vairuotojo pažeidimai yra surašyti administracinio nusižengimo protokole. Įvykis buvo, tiksliai nepamena vietos, bet prieš „Trevena“ degalinę, kur yra nusukimas į Rietavą viadukas, iki minėtos vietos maždaug 1-2 km grubiai. Važiavo nuo Klaipėdos pusės link Vilniaus.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. J. parodė, kad 2021-08-15 dirbo kartu su M. K., Rietavo sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, automagistralėje. Ties 257 kilometru pastebėjo, kad iš galo, dešiniu kelkraščiu, atvažiuoja automobilis, apvažiuodamas spūstyje esančias kitas transporto priemones. Spūstis susidarė dėl vykstančių kelio darbų. Automobilis „Lexus“ apvažiavo iš dešinės pusės kelkraščiu visas transporto priemones. „Lexus“ buvo sustabdytas, iš vairuotojo pažymėjimo nustatė, kad vairavo P. G.. Kolegai, P. G. minėjo, kad taip pasielgė, nes norėjo susirasti automobilių stovėjimo aikštelę, kad galėtų nusišlapinti. Buvo paaiškinta, kad padarė KET pažeidimą ir jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą. Tarnybinį pranešimą surašė pati. Tarnybinį pranešimą kabinete surašė kartu su kolega M. K.. Jiems įvykio aplinkybės buvo aiškiai matomos. Jai kolega paaiškino, ką kalbėjo su pažeidėju ir ji paaiškino tai, ką jai paaiškino kolega. Pradžioje parašė, tai ką matė abu su kolega. Jie su kolega diskutavo, kaip būtų geriau surašyti tarnybinį pranešimą, bet kiekvienas rašė atskirai. Tą dieną vykdė tarnybos užduotį, patruliavo automagistralėje, pagal vadovo suformuotą užduotį. Nebuvo jai nurodyta speciali užduotis, kontroliuoti, persekioti P. G., stebėti jo daromus pažeidimus. Prieš P. G. pažeidimą, už analogišką pažeidimą buvo nubausti kiti vairuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

P. G. nubaustas 450,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kad jis 2021-08-15, 15.21 val., Rietavo sav., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 257,00 kilometre vairuodamas transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirto plačią ištisinę liniją (KET 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.2) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dvejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo pažeidė KET 4, 9 punktų ir 1 priedo 1.2 punkto reikalavimus.

Išnagrinėjus skundą teisme, įvertinus teismui pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą, pareiškėjo, institucijos įgalioto atstovo argumentus dėl skundo bei liudytojų parodymus, nustatyta, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina P. G. padarytą administracinį nusižengimą.

Pagal KET 4 p. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pagal KET 9 p. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių...>, pagal KET 3 priedo 1.2 punktą, plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose....> pagal KET 125 p. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu....>.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą - pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiais teismas formuodamas vieningą praktiką teismams yra pasisakęs, jog tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks KET pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos suprantamos, kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas automagistralėje važiavo kelkraščiu ir lenkė kelyje eismo juostose susidariusią automobilių spūstį iš dešinės, tačiau pareiškėjo tvirtinimu, tokių jo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip chuliganiškų, nes pareiškėjas siekė susirasti vietą, kur būtų galima nueiti į tualetą, o ne demonstruoti savo išskirtinumą, jis nesiekė pasirodyti prieš aplinkinius ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Vis dėlto, su tokiu pažeidėjo situacijos vertinimu negalima sutikti. Byloje esančiais duomenimis, taip pat ir paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jo pareiškėjas P. G. automobiliu „Lexus“, važiavo iš Klaipėdos pusės keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir šiame kelyje susidarius kamščiui, nekantraudamas pareiškėjas išsuko iš važiavimo juostos į stovėjimo juostą (kelkraštį) atskirtą plačia ištisine linija ir ja važiavo, siekdamas susirasti vietą, kur būtų galima nueiti į tualetą, tačiau jis neprašė pareigūnų, kad protokolas būtų rašomas greičiau, nes jam būtina nueiti į tualetą, pirmojoje degalinėje nesustojo. Prieš tai važiuodamas automagistrale, galėjo išvažiuoti iš automagistralės, kadangi tam buvo ne vienas nusukimas minėtame kelyje.

Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutarime nustatytomis aplinkybėmis, bei šių aplinkybių vertinimu, t. y. kad P. G., kelyje susidarius automobilių spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės stovėjimo juosta (kelkraščiu), demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo P. G. išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip pavojingų, nes pavojus niekam nebuvo sukeltas, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Teismo posėdžio metu, P. G. nurodė, kad valėsi organizmą konsultuodamasis su profesoriumi E. V.. Bylos medžiagoje yra pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad geriant sodą gali suintensyvėti žarnų peristaltika ir atsirasti poreikis skubiai nueiti į tualetą. Minėtoje pažymoje, nėra nurodyta data, registracijos numeris bei kokiu tikslu ir kam ši pažyma adresuota. Todėl ši pažyma nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu P. G. nekaltumą.

Skunde nurodoma, kad pareigūnai neklausė pažeidėjo paaiškinimų, nurodė, nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų, nurodė, kad jeigu nesutinka su bauda, jam vėliau bus skiriama dvigubai didesnė bauda bei nurodoma, kad bauda bus skiriama „automatiškai“. Iš liudytojo M. k. parodymų bei vaizdo medžiagos matyti, kad taip pareigūnas taip nurodo pažeidėjui, aiškindamas, kad jeigu jis sutinka su bauda jam bus skiriama pusė minimalios baudos, o nesutikimo atveju, jam bus skiriama minimali bauda, kas reiškia, kad bauda bus dvigubai didesnė. „automatiškai“ bus skiriama, nurodant, kad nusižengimas bus nagrinėjamas nedalyvaujant pažeidėjui, jeigu jis neprašys dalyvauti nagrinėjant pažeidimą. Nurodytuose veiksmuose nėra pažeista ANK 567 straipsnio norma.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga, nes jo rinkiminė apygarda yra Klaipėdos rajone ir jam bus sunku vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigias. Vis dėl to, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nes visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje P. G. nurodė, kad jį persekioja policijos pareigūnai. Iš nutarimą priėmusios institucijos atstovo pateiktos informacijos matoma, kad P. G. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis 38 kartus, kas rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus. Pats P. G. neginčijo to, kad yra ne kartą gavęs administracines nuobaudas. Liudytoja G. J. nurodė, kad pareigūnams nebuvo nurodyta specialiai persekioti P. G. bei stebėti jo daromus pažeidimus. Tai, kad P. G. daugsyk pažeidė įstatymus ir to neginčija, rodo, kad jis nėra persekiojamas policijos pareigūnų.

Pareiškėjas teigė, kad byloje esantys policijos pareigūnų M. K. ir G. J. tarnybiniai pranešimai skiriasi tik pavardėmis. Įvertinus byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad tarnybinius pranešimus pareigūnai rašė kartu, diskutuodami, pasakodami apie tai, ką kalbėjo su pareiškėju, abiem pareigūnams buvo aiškiai matomos tos pačios aplinkybės, nes dirbo kartu, todėl nėra pagrindo manyti, kad tarnybiniai pranešimai yra parašyti vieno iš pareigūnų ir institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą, jais negali vadovautis kaip įrodymais atitinkančiais įstatymo reikalavimus.

Esant minėtoms aplinkybėms, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais bei kitais aptartais įrodymais, sugretinęs juos tarpusavyje teismas daro išvadą, kad P. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą 420 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, jam pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam – 12 mėnesių terminui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9236-2021, pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį, nutraukti administracinę teiseną P. G. atžvilgiu, neskirti specialiosios teisės atėmimo, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo P. G. skundo netenkinti ir 2021 m. spalio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9236-2021, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė