Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo 2020 m. rugsėjo 19 d. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jo broliui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. vasario 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1049 (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 500,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo 2019 m. kovo 23 d. grąžinti kreditą, 30,80 Eur palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir 6,00 Eur administravimo mokestį.

Kaip matyti, tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas gavo iš ieškovės kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti palūkanas, o šių prievolių laiku neįvykdžius, atsakovas privalo ieškovei ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti sutartimi nustatyto dydžio pelno palūkanas, netesybas ir kitus mokėjimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 1049, ieškovės sąskaitos išrašų, raginimų siuntimų skolininkui kvitų ir kitų dokumentų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur kredito skola, 354,20 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 30,80 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki kredito pagal 2018 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1049 visiško grąžino dienos, 54,00 Eur delspinigiai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260–6.261 straipsniai, 6.870 straipsnis, 6.872–6.874 straipsniai, 6.886 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 69,00 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki kredito pagal 2018 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1049 visiško grąžino dienos. Ieškovė nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamas iki realaus atsakovo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Be to, administravimo mokesčio dydis, vienai vartojimo dienai, sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo kredito sumos, todėl visiškai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

CK 6.193 straipsnyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – mokestis, kurio dydis vienai vartojimo paskolos dienai sudaro 0,04 procentus nuo paskolos sumos, 6,00 Eur per mėnesį. Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (vartojimo paskolos 3 punktas). Kai sueina paskolos grąžinimo terminas, paskolos gavėjas turi dvi galimybes: arba grąžinti visą sumą nurodyta 4 punkte, arba pratęsti šią sutartį dar vienam mėnesiui, sumokant paskolos davėjui 6 punkte nurodytą paskolos pratęsimo įmoką (pelno palūkanas + administravimo mokestį).

Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus Vartojimo paskolos sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Byloje nenustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti, be to pagal paskolos sutartį nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kai atsakovas neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.2284 straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.2284 straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, būtent tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje (7 punktas). Palūkanos atskirai numatytos sutarties 2 punkte. Todėl sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjai negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 69,00 Eur administravimo mokesčio iki bylos iškėlimo teise dienos ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki kredito pagal 2018 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1049 visiško grąžino dienos, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis ir 95,00 Eur advokato išlaidos už ieškinio parengimą, proporcingos tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 94 proc.), iš viso iš viso 105,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

354,20 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 20 ct) pelno palūkanas iki bylos iškėlimo ir po

30,80 Eur (trisdešimties eurų 80 ct) pelno palūkanas kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki kredito pagal 2018 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1049 visiško grąžino dienos,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (908,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

105,00 Eur (vieno šimto penkių eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.