Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-14 · Administracinė byla Nr. eI2-2747-484/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-14Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
eI2-2747-484/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00910-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
F. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2747-484/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ar atsakovas) 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (15/5-9)4U-45 „Dėl draudimo R. F. ir B. R. piliečiui F. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime teisė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką grindžiama ne jo elgesiu, o jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais trečiųjų asmenų pasisakymais, kurie neaišku, ar iš viso buvo.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Sprendime visiškai nėra objektyvių duomenų – tai yra faktų, kada jis lankėsi Kryme ir ką veikė, ir dėl kokių konkrečių apsilankymų Kryme jam nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Sprendime taip pat nepateikiami jokie objektyvūs faktai, o tiesiog deklaruojama, jog jis savo pavyzdžiu ir sąmoningais veiksmais palaiko okupacinę Rusijos Federacijos politiką.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad koncertuoja (gastroliuoja) Kryme kiekvienais metais jau beveik 30 metų. Kryme lankydavosi ir lankosi vasaromis, kai vyksta muzikos festivaliai, kurių klausytojai – rusakalbiai turistai. Jo dainos (turinys) yra išskirtinai apie žmogiškuosius dalykus – meilę, žmonių tarpusavio santykius, gamtą ir nėra jokių net menkiausių užuominų apie politinius dalykus, juo labiau apie kažkokius bandymus pateisinti Krymo prijungimą prie Rusijos. Priešingai, savo pasisakymuose apgailestauja dėl tokios susiklosčiusios situacijos tarp Ukrainos ir Rusijos. Nei savo kūryba, nei elgesiu (veiksmais) nepalaiko nė vienos valstybės okupacinės politikos. Jis yra meno žmogus ir jam politika apskritai nerūpi.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai bando visuomenei įpiršti nuomonę, neva šiuo atveju kultūra yra naudojama Kremliaus politiniams tikslams. Tvirtina, kad Sprendimo teiginiai yra absoliučiai niekuo nepagrįsti, todėl atmestini, vertintini kaip visiškai deklaratyvūs.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nebuvo ir nėra įtrauktas į Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijos paskelbtą grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių asmenų sąrašą, nes Ukrainos kultūros ministerija nemato grėsmės, o jam neleidžiama įvažiuoti į Ukrainą dėl to, kad vykdamas į Krymą nepraėjo Ukrainos pasienio ir muitinės procedūrų.

Užsienietis tvirtina, kad pritaikyti apribojimai pažeidžia jo ekonominius interesus. Dėl pritaikytų apribojimų jis negali vykdyti koncertinės veiklos Lietuvoje pagal suplanuotą gastrolių grafiką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo teigimu, Sprendimu pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2016/C 202/02) 21 straipsnio, 45 straipsnio, 52 straipsnio nuostatos.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir aiškių kriterijų, pagal kuriuos užsieniečiui neleidžiama atvykti į Lietuvą, o tie „kriterijai“ yra įvardijami tik atsakovo priimtame poįstatyminiame teisės akte. Pažymi, kad kitos Europos Sąjungos šalys jam nėra uždraudusios atvykti. Mano, kad demokratinėje valstybėje toks elgesys neturėtų būti toleruotinas, t. y. neturėtų būti palikta galimybė ne įstatymu, o konkrečių valstybinių institucijų vadovų asmenine nuomone (įsitikinimu) užsieniečiams taikyti apribojimus atvykti į ES valstybės narės teritoriją. Jo atžvilgiu pritaikyti apribojimai nėra būtini ir jie tikrai neatitinka Europos Sąjungos pripažintų bendrų interesų.

Pareiškėjo teigimu, jis nekelia jokios grėsmės nei Lietuvos, nei kitų kaimyninių valstybių saugumui, o taikoma poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo. Atkreipia dėmesį, kad jis yra Europos Sąjungos pilietis ir turi teisę laisvai judėti. Europos Sąjungos pilietybė kiekvienam piliečiui suteikia pirminę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, taikant Europos Sąjungos sutartyje ir jai vykdyti patvirtintose priemonėse nustatytus apribojimus ir reikalavimus (1 konstatuojamoji dalis); Europos Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas, kai jie naudojasi savo teise laisvai judėti ir gyventi šalyje (3 konstatuojamoji dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktuose paaiškinimuose užsienietis nurodo, kad atsakovas atsiliepime į jo skundą teikia visiškai naujus motyvus, kurie nebuvo nurodyti Sprendime. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes Sprendimas stokoja faktinio pagrindimo.

Užsienietis paaiškinimuose taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas neinicijavo jo uždraudimo atvykti į Lietuvą, nes tam nematė jokio pagrindo ir jo asmenyje neįžvelgė jokios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Pareiškėjo manymu, atsakovas keliamą grėsmę valstybės saugumui nukreipia į ateitį, o jo vykdytoje veikloje jokių grėsmių nenurodo.

Užsienietis nesutinka su Migracijos departamento atsiliepime nurodytais teiginiais, jog jo lankymasis ir koncertavimas Lietuvos Respublikoje yra remiamas Kremliaus režimo. Nurodo, jog jo niekas finansiškai neremia, koncertinę veiklą vykdo savarankiškai. Paaiškinimuose dar kartą pabrėžia, kad jo atžvilgiu priimtas Sprendimas yra diskriminacinis ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pareiškėjo teigimu, asmens, kuris neužsiima politine veikla, išsakyta nuomonė dėl politikų vykdomos užsienio politikos negali būti pavojinga ir kelti grėsmę valstybės saugumui.

Užsienietis tvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis vien tik subjektyvia Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos vadovybės nuomone.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad motyvuotas išvadas, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, bei siūlymą įtraukti jį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Migracijos departamentas gavo iš kompetentingos ir įgaliotos tokias išvadas teikti institucijos – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, šios įstaigos pateikta informacija Migracijos departamentas neturi pagrindo abejoti. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas remia neteisėtą, agresyvią Rusijos Federacijos ekspansinę politiką, patvirtina tiek viešojoje erdvėje (Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir kt.) pateikiama informacija apie jo santykius su Rusijos Federacijos politikais, viešus pareiškimus, kad jis palaiko šios valstybės politiką, jo vykdomos kūrybinės veiklos kontekstą ir kt., tiek Lietuvos Respublikos institucijų, mokslininkų išvados apie Rusijos Federacijos vykdomą informacinį karą, skleidžiamą propagandą, kaip itin pavojingą įrankį, kuriuo siekiama daryti įtaką ne tik pačios Rusijos Federacijos, bet ir kitų aplinkinių valstybių, taip pat ir Lietuvos Respublikos, gyventojams, dezinformuoti ir įtikinti juos Rusijos Federacijos vykdomos politikos teisingumu, kam dažnai pasitelkiami ir šios valstybės kultūros veikėjai, ypač pareiškėjas, kuris yra plačiai žinomas ir turintis galimybę paveikti reikšmingas visuomenių mases.

Migracijos departamento teigimu, vieši pareiškėjo pareiškimai ir veiksmai – dažnas lankymasis ir koncertavimas Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, Krymo aneksijos palaikymas ir dalyvavimas su tuo susijusiuose renginiuose, viešas paramos Rusijos Federacijos prezidentui reiškimas, dovanų bei valstybinių apdovanojimų iš šios valstybės vadovo priėmimas ir kiti visuotinai prieinami, žiniasklaidoje skelbiami vieši duomenys – rodo, kad jis yra išnaudojamas prieš valstybių teritorinį suverenumą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms nukreiptoje Rusijos Federacijos politikoje kaip „minkštosios galios“ įrankis.

Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas, kurio muzika, kaip jis teigia, susijusi su meile, žmonių tarpusavio santykiais, gamta ir t. t., įvertinus bendrą jo kūrybinės raiškos kontekstą, skleidžia visiškai kitokio pobūdžio žinutę, t. y., be kita ko, tai, kad Krymo „grąžinimas“ Rusijai yra džiaugsmingas ir pergalingas įvykis. Koncertuodamas Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, pareiškėjas Krymo aneksiją sieja ne su ten gyvenančių Ukrainos piliečių, kurių teisės bei laisvės buvo šiurkščiai pažeistos, interesais bei jų patiriamu skausmu, o su Rusijos Federacijos „pergale“ ar Krymo ir Rusijos „susijungimu“, kuris netiesiogiai ar metaforiškai siejamas su tokiomis bendražmogiškomis vertybėmis ir jausmais kaip meilė, laimė, džiaugsmas, draugystė ir pan. Taigi, pareiškėjas akivaizdžiai remia neteisėtą Rusijos Federacijos politiką, kurią Lietuvos Respublika smerkia, bei skatina savo klausytojus patikėti, kad Rusijos Federacijos vykdomos politikos tikslai atitinka jo auditorijos interesus bei vertybes, todėl pareiškėjo atvykimas, buvimas, koncertinės veiklos organizavimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę mūsų valstybės bei visuomenės saugumui ir ši grėsmė yra reali bei akivaizdi, o ne tik grindžiama bendrąja prevencija. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjas, Sprendimas priimtas vadovaujantis objektyviais ir pagrįstais duomenimis, o ne spėlionėmis, kadangi būtent fizinis pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo veiksmai šio buvimo metu nuolat lankantis ir koncertuojant Lietuvos Respublikoje ir ne tik koncertų metu, bet ir prieš bei po koncertų netiesiogiai skleidžiant Rusijos Federacijos palankią propagandą rodo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Migracijos departamentas atsiliepime pabrėžia, kad Baltijos šalims naudojamos įvairios propagandos priemonės: televizija, įvairios interneto svetainės, socialiniai tinklai, kino filmai, taip pat atvykstantys koncertuoti Rusijos popmuzikos atlikėjai. Propaganda, visų pirma, taikoma vietinėms rusų bendruomenėms, tačiau siekiama paveikti ir platesnę visuomenės auditoriją – rusakalbius ar prijaučiančius rusiškai kultūrai, taip pat asmenis, besiilginčius „Tarybų Sąjungos didybės“ laikų. Vladimiras Putinas Kremliaus „minkštajai galiai“ suteikė ideologinę žinutę: „Rusų pasaulio sąvoka nuo neatmenamų laikų apėmė daug daugiau nei geografinės Rusijos ribos ir netgi daugiau nei rusų etnoso ribos. Dešimtys milijonų žmonių, kalbančių, mąstančių ir, turbūt tai dar svarbiau – jaučiančių rusiškai, gyvena už Rusijos Federacijos ribų“.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra garsus ir daugybės žmonių mėgstamas menininkas, todėl jo interviu, visuomenei skirti pasisakymai ir koncertuose tarp dainų išsakomi pareiškimai yra veiksmingas įrankis, leidžiantis skleisti Kremliaus režimo propagandą. Pareiškėjas ir pats neneigia, kad yra Vladimiro Putino ideologijos skleidėjas – jis save viešai vadina „Putino atstovu scenoje“, taip pat nuolat viešai reiškia paramą jam ir jo vykdomai politikai. Pareiškėjas propagandos žinutes skleidžia ne dainose, o pareiškimuose tarp dainų, kreipdamasis į publiką, taip pat duodamas interviu žiniasklaidai prieš koncertą ar po jo. Dėl šios priežasties jo dainų klausymasis internetu ar per radiją neleidžia skleisti propagandos, todėl pareiškėjui reikia fiziškai vykti į šalį ir koncertuoti joje, susitikti su vietos žiniasklaida. Natūralu, kad propagandos nesitikinti auditorija neieškotų propagandinių pareiškėjo pasisakymų internete, tačiau mielai ateitų į jų mieste vykstantį koncertą, kuriame, veikiami minios euforijos, maloniai nuteikti mėgstamos muzikos ir įspūdingų šou elementų (kitaip tariant, maloniai dirginant net kelias klausytojų jusles), nejučia į savo pasąmonę įsileistų Rusijos propagandos žinutes. Migracijos departamento tvirtinimu, toks pareiškėjo elgesys (koncertų ir susitikimų su visuomenės informavimo priemonių atstovais metu skleidžiamos Rusijos propagandos žinutės) rodo akivaizdžią ir realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir savo veiksmais čia skleisti Kremliaus ideologiją, laikytinas būtina priemone, siekiant užtikrinti visos visuomenės ir valstybės saugumą. Pareiškėjas ne kaip politikos veikėjas, o būtent kaip sąmoningas Rusijos naratyvo platintojas savo veiksmais prisideda prie Rusijos dezinformacijos ir propagandos skleidimo ir gali būti vertinamas kaip svarbi šios ekosistemos dalis.

Migracijos departamentas atsiliepime pabrėžia, kad nei Užsienio reikalų ministerija savo teikime, nei Migracijos departamentas Sprendime nebuvo nurodę, kad pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų, kurie kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, sąrašą. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į Ukrainos teritoriją, sąrašą. Be to, pats pareiškėjas savo skunde neginčija aplinkybės, kad jis yra įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą, o aplinkybes, dėl kurių jam yra uždrausta atvykti į Ukrainą, pateisina paprastu pasienio procedūros nepraėjimu, taip bandydamas suklaidinti teismą, kad jo padarytas pažeidimas yra viso labo tik nedidelis taisyklių nesilaikymas, o ne jo nuoseklios Krymo aneksiją pateisinančios ideologijos išraiška. Pažymi, kad užsienio piliečiams draudžiama įvažiuoti į Ukrainos teritoriją iš Krymo, o remiantis paties pareiškėjo skunde pateiktu paaiškinimu, užsienio piliečiams draudžiama įvažiuoti į Krymą ne iš Ukrainos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui neleidžiama lankytis Ukrainoje, tačiau nepaisydamas to jis reguliariai koncertuodavo Krymo teritorijoje, darytina išvada, kad pareiškėjas į Krymą atvykdavo ne iš Ukrainos, o iš Rusijos Federacijos teritorijos, taip šiurkščiai pažeisdamas Ukrainos įstatymus ir aiškiai parodydamas, jog palaiko Rusijos Federacijos okupacinę politiką bei negerbia Ukrainos teritorinio suverenumo. Migracijos departamento nuomone, tokie pareiškėjo veiksmai, kai jis sąmoningai pažeidinėdamas Ukrainos teisės aktus nuolat vyksta į Krymą ne per Ukrainos teritoriją, tik patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad pareiškėjas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą buvo įtrauktas ne dėl nereikšmingų pasienio ar muitinės procedūrų pažeidimo, o dėl aktyvių veiksmų, kuriais jis sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisina agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.

Tai, jog galbūt ir kiti Rusijos Federacijos artistai ar kiti vieši asmenys dėl analogiškų priežasčių gali kelti grėsmę valstybės saugumui, tačiau jiems šiuo metu nenustatytas draudimas atvykti, Migracijos departamento nuomone, nepaneigia ginčijamame sprendime daromų išvadų dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo skunde pateikta argumentacija dėl kitų Rusijos Federacijos piliečių veiksmų, už kuriuos jie jokios atsakomybės iki šiol nesulaukė, nereiškia, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas ir kad skirtingiems užsieniečiams Įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai taikomi nevienodai. Atsakovas pažymi ir tai, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje lankydavosi gana dažnai ir planavo ateityje vykti į Lietuvą, todėl jo galima neigiama įtaka dėl skleidžiamos Rusijos Federacijos naudingos propagandos Lietuvos Respublikos visuomenei bei valstybei yra akivaizdi.

Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir Sprendimu nustatytas draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus laikytinas pagrįstu, proporcingu ir atitinkančiu Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT; pvz., adm. byla Nr. A858-1810/2010, adm. byla Nr. A-4161-756/2015), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT; pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. EŽTT praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (pvz., 2012 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Bajsultanov prieš Austriją), o valstybėms narėms yra palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Auad prieš Bulgariją). Pažymi, jog pareiškėjas nėra įgijęs teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, čia negyvena jo šeimos nariai, taip pat Lietuvos Respublikoje jis neturi kitokių teisėtų interesų, kuriuos saugotų Europos Žmogaus Teisių Konvencija.

Migracijos departamento nuomone, nagrinėjamu atveju Sprendimas yra pateisinamas kaip ribojanti priemonė, kadangi jos taikymas būtinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, Sprendimu nepažeidžiama teisinga valstybės interesų ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Atsakovas mano, kad pareiškėjo įvardijami nepatogumai ar galimi nuostoliai dėl to, kad jis negalės atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje koncertuoti, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi pareiškėjui taikomos priemonės vertintinos kaip proporcingos ir būtinos siekiamam tikslui.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir pareiškėjo minimą 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (toliau – Direktyva), šios direktyvos 27 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. Šioms Direktyvos nuostatoms neprieštarauja ir jas įgyvendina Įstatymo 98 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš Europos Sąjungos valstybių narių diskrecijai, todėl tai, kad pareiškėjui nedraudžiama atvykti į kitų valstybių narių teritoriją, nereiškia, jog pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ir kad Migracijos departamentas negalėjo pareiškėjo atžvilgiu priimti ginčijamo sprendimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, su kuria jo jokie šeiminiai, socialiniai ar kitokie svarbūs ryšiai nesieja, paliekant teisę vykti į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija atsiliepime nurodo, kad 2014 m. kovo mėnesį Rusijos Federacija aneksavo Ukrainos Respublikos dalį – Krymo Respubliką ir federacinį Sevastopolio miestą. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo 16 d. priėmė rezoliuciją Nr. XIII-233 „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“.

Atsiliepime nurodo, kad 2015–2021 metais pareiškėjas daug kartų lankėsi Kryme, jis viešai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse bei socialiniuose tinkluose transliavo savo žinutes, jog Krymas yra Rusijos Federacijos dalis, jog jis iš esmės remia neteisėtą agresyvią Rusijos Federacijos ir prezidento V. Putino ekspansinę politiką Ukrainos atžvilgiu, reiškė paramą V. Putinui (teigdamas, jog jis yra „Putino atstovas scenoje“).

Ministerija atsiliepime pažymi, kad F. K. yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijos ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. K. reguliariai lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus pareiškėjas yra įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą.

Ministerija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Rusijos Federacija F. K. asmenį išnaudoja siekdama pateisinti savo agresyvią užsienio politiką ir neigiamai indoktrinuoti Lietuvos Respublikos gyventojus, o jis pats savo pavyzdžiu ir sąmoningais veiksmais palaiko Rusijos Federacijos okupacinę politiką.

Ministerijos teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad: 1) F. K. žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose akivaizdžiai remia neteisėtą, agresyvią Rusijos Federacijos ekspansinę politiką, kurią Lietuvos Respublika smerkia, jis vienareikšmiai Krymą laiko (vertina) Rusijos dalimi; 2) skatina savo klausytojus patikėti, jog Rusijos Federacijos vykdomos politikos Ukrainos Respublikos atžvilgiu tikslai atitinka jo klausytojų interesus ir vertybes; 3) Rusijos Federacijos pasitelkiamas įtikinti Rusijos Federacijos vykdomos politikos teisingumu, išnaudojamas prieš valstybių teritorinį suverenumą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; 4) jis Krymo aneksiją sieja su Rusijos Federacijos „pergale“ Krymo ir Rusijos „susijungimu“; 5) Kryme organizuojamais F. K. ir kitais žinomų žmonių renginiais Rusijos Federacija siekia pateisinti ir įtvirtinti Krymo aneksiją; 6) jo atvykimas ir koncertų organizavimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės bei visuomenės saugumui ir ši grėsmė yra reali bei akivaizdi.

Ministerijos tvirtinimu, uždraudžiant F. K. atvykti į Lietuvą, siekiama išvengti Rusijos Federacijos ir jos prezidento V. Putino ideologijos skleidimo į Lietuvą, taip užtikrinant visos visuomenės ir Lietuvos valstybės saugumą. Lietuvos valstybės F. K. pritaikytos priemonės, Ministerijos manymu, yra proporcingos ir būtinos siekiamam Lietuvos valstybės tikslui – užkirsti kelią atvykti į Lietuvą užsieniečiui, kurio buvimas Lietuvoje vertinamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumui – pasiekti.

Ministerija mano, kad pareiškėjo skundo samprotavimai, prielaidos ir teisės aktų pateikiamas vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, ir (ar) neteisingu.

Ministerija teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo analogiškus nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus kaip ir atsiliepime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atkreipia dėmesį, kad Sprendimą Migracijos departamentas priėmė įvertinęs Ministerijos pateiktą išvadą. VSD jokios informacijos ir (ar) išvadų, susijusių su pareiškėju, nepriėmė ir nei Ministerijai, nei Migracijos departamentui neteikė. Vis dėlto VSD palaiko Sprendimą ir mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. VSD nesutinka su skunde išdėstytais pareiškėjo prašymais ir juos grindžiančiais argumentais. VSD nuomone, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nuodugniai įvertino Ministerijos, kaip kompetentingos institucijos, 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. (20.6.1E)3-307 pateiktas išvadas, jo nurodytas faktines aplinkybes bei ginčo dalyką reglamentuojančias teisės normas.

VSD atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas, būdamas populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos daro įtaką dideliems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijos ir kitoje buvusioje SSRS teritorijoje, reguliariai lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai pateisindamas neteisėtus Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. Vieši pareiškėjo pasisakymai, remiantys neteisėtą, agresyvią Rusijos Federacijos ekspansinę politiką, vertintini kaip Kremliaus režimo propaganda, kuria siekiama daryti įtaką ne tik pačios Rusijos Federacijos, bet ir kitų aplinkinių valstybių, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojams, siekiant įtikinti juos Rusijos Federacijos vykdomos politikos teisingumu.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. sausio 19 d. sprendimo, kuriuo R. F. ir B. R. piliečiui F. K. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 18 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2021 m. sausio 19 d. raštu „Dėl asmens įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą“ kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – Sąrašas) penkeriems metams įrašyti R. F. pilietį F. K. (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini). Ministerija prašyme nurodė, kad F. K. taip pat yra ir B. R. pilietis.

Ministerija 2021 m. sausio 19 d. rašte nurodė, kad F. K. yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis į Rusijos Federacijos įtaką dideliems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijos ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. K. reguliariai lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, ir taip netiesiogiai pateisina agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus – už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą.

Ministerija 2021 m. sausio 19 d. rašte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog F. K. asmenį Rusijos Federacija išnaudoja siekdama pateisinti savo agresyvią užsienio politiką ir neigiamai indoktrinuoti Lietuvos Respublikos gyventojus, o jis pats savo pavyzdžiu ir sąmoningais veiksmais palaiko R. F. okupacinę politiką, F. K. lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Užsienio reikalų ministerija nesiūlė Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai pateikti duomenų dėl F. K. įtraukimo į nacionalinį asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 6, 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 5, 6 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K- 33, 40.3 papunkčiu, 2021 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-45 „Dėl draudimo R. F. ir B. R. piliečiui F. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo uždraudė R. F. ir B. R. piliečiui F. K., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 18 d.

Migracijos departamentas 2021 m. sausio 19 d. sprendime nurodė, kad F. K. yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką dideliems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijos ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. K. reguliariai Rusijos Federacijos lankosi ir Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, ir taip netiesiogiai pateisina agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus – už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą.

Migracijos departamentas 2021 m. sausio 19 d. sprendime pažymėjo, kad F. K. asmenį Rusijos Federacija išnaudoja siekdama pateisinti savo agresyvią užsienio politiką ir neigiamai indoktrinuoti Lietuvos Respublikos gyventojus, o jis pats savo pavyzdžiu ir sąmoningais veiksmais palaiko Rusijos Federacijos okupacinę politiką.

Kaip matyti iš Migracijos departamento 2021 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-45, atsakovas uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi užsienietis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos. Įstatymo 133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – C.SIS) tvarką nustato Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija; toliau – Taisyklės).

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C.SIS teikia Migracijos departamentas. Į Sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Taisyklių 5 punktas). Užsieniečio duomenys, kurie įrašomi į Sąrašą, nustatyti Taisyklių 6 punkte.

Institucijos, kurios teikia Migracijos departamentui duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte, nurodytos Taisyklių 9.1–9.10 papunkčiuose. Taisyklių 9.6 papunktyje nustatyta, kad duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Migracijos departamentui teikia ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje.

Taisyklių 11 punkte (2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 871 redakcija) nustatyta, kad jeigu Taisyklių 9 punkte nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos arba taisyklių 8 punkte nurodytu atveju užsienio reikalų ministras kartu su duomenimis apie užsienietį nepateikia draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančių dokumentų ir (arba) informacijos, nenurodo, yra ar nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, pateikia neišsamius duomenis apie užsienietį arba kyla abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo ir (ar) pagrįstumo, Migracijos departamentas sprendimui uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimti įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, o vidaus reikalų ministras arba jo pavedimu vidaus reikalų viceministras – įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais turi paprašyti pateikti papildomų dokumentų (informacijos) arba patikslinti (papildyti) pateiktą informaciją ar duomenis apie užsienietį.

Pagal Taisyklių 12 punktą, gavęs duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją apie tai, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Migracijos departamentas šių duomenų, dokumentų ir (arba) motyvuotų išvadų ar informacijos pagrindu ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu kreipiamasi dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu kreipiamasi kitais pagrindais, priima sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K- 33 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.; toliau – Tvarka), 37.1 papunktyje nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį.

Iš šio teisinio reguliavimo išplaukia, kad pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui gali būti: 1) dokumentai, patvirtinantys uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą; 2) motyvuotos išvados; 3 ) informacija apie tai, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kuri formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais ją įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui (toliau – ministras) pavestose valdymo srityse (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 77 redakcija), 1 punktas).

Iš bylos duomenų neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo duomenis Migracijos departamentui pateikė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kuriai, pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 12 skyrių, pavesta užtikrinti nacionalinį saugumą.

Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies trečiojo skirsnio 17 skyriuje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įgyvendindama Lietuvos valstybės užsienio ir saugumo politikos uždavinius teikia Vyriausybei pasiūlymus dvišalių ir daugiašalių santykių plėtojimo klausimais (įskaitant dėl narystės NATO ir Europos Sąjungoje galimybių optimalaus panaudojimo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti ir dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant šių organizacijų tikslus) ir vykdo priimtus sprendimus; analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, tarp jų geostrateginės aplinkos pokyčius bei tarptautinių grėsmių saugumui ir rizikų raidą; palaiko diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant diplomatinio atstovavimo NATO būstinėje užtikrinimą ir aktyvų dalyvavimą politiniame derinime siekiant NATO narių konsensuso strateginiais klausimais; vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose veiklai; koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimą ir sudarymą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas ir prisijungimo prie daugiašalių tarptautinių sutarčių; organizuoja tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais vykdymo kontrolę; atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

Taigi, informaciją, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentui pateikė Ministerija, būdama kompetentinga institucija teikti tokius duomenis. Informacijos, kuria remiantis yra priimtas skundžiamas sprendimas, pateikimas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos informaciją Migracijos departamentas gavo 2021 m. sausio 19 d. Sprendimą Migracijos departamentas priėmė tą pačią dieną, t. y. nepažeisdamas Taisyklių 12 punkto reikalavimų. Migracijos departamentas dėl pateiktos informacijos ar duomenų patikslinimo (papildymo) apie užsienietį į Užsienio reikalų ministeriją nesikreipė. Vadinasi, Migracijos departamentui pateiktų duomenų apie užsienietį ir informacijos apie jo grėsmę valstybės saugumui pakako Sprendimui priimti.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio ir pateikto paaiškinimo, jis iš esmės Ministerijos rašte nurodytų faktų nekvestionuoja, t. y. pripažįsta, kad koncertuoja okupuotame Kryme, kad jam uždrausta atvykti į Ukrainos Respubliką. Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos rašte nurodytų faktinių aplinkybių vertinimu.

LVAT, remdamasis EŽTT praktika, aiškindamas panašioje byloje grėsmės valstybės saugumui arba viešajai tvarkai apibrėžimą, yra pažymėjęs, kad užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos atveju Įstatymas nedetalizuoja, kas laikytina grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimą išsiųsti asmenį iš šalies dėl nacionalinio saugumo. Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Nuodugniai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytą EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo 16 d. priėmė rezoliuciją Nr. XIII-233 „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“, kurioje, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas: 1) reiškia tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, Ukrainos teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei; 2) griežtai smerkia Rusijos Federacijos tebevykdomą suverenios Ukrainos teritorijos dalies – Krymo autonominės Respublikos ir Sevastopolio – okupaciją ir aneksiją; 3) pabrėžia, kad Rusijos Federacijos vykdomas intensyvus Krymo pusiasalio militarizavimas kelia grėsmę visos Europos saugumui ir stabilumui; 4) griežtai smerkia šiurkščius nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patiria Krymo totoriai ir etniniai ukrainiečiai Rusijos Federacijos okupuotame Kryme: bauginimą, persekiojimą, neteisėtą sulaikymą ir kalinimą, diskriminacinio pobūdžio įstatymų taikymą, teisės į nuosavybę pažeidimus ir nuosavybės nusavinimą, žiniasklaidos, saviraiškos, susirinkimų, religijos ir įsitikinimų laisvės ribojimą, ragina išplėsti asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą, į jį įtraukiant asmenis, įvykdžiusius šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.

LVAT nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, jog, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017), ar atitinkamo asmens elgesys kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (žr., pvz., 2017 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją Nr. XIII-233 „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ ir įvertinęs Ministerijos pateiktos informacijos turinį, daro išvadą, jog Migracijos departamentas Įstatymo normų taikymo kontekste turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo veiksmų pobūdis sudarė pagrindą konstatuoti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Byloje įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo teisėtumą, nėra.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamentui nesuteikta teisė kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją kvestionuoti ar ją vertinti kitaip.

Pareiškėjui nustatytas draudimas ir jo trukmė atitinka siekiamą tikslą šalinti grėsmes valstybės saugumui ir yra būtina viešojo intereso apsaugai.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Pagal Tvarkos 40.3 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – ES pilietis arba jo šeimos narys), kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 5 metų draudimas, jei ES pilietis arba jo šeimos narys gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi, Migracijos departamentas, nustatydamas pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos laikotarpį, vadovavosi šiuo nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Aplinkybė, kad pareiškėjas F. K. taip pat yra ir B. R. pilietis, neginčijama. Jam judėjimo laisvė kitose Europos Sąjungos valstybėse skundžiamu sprendimu nėra apribota. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jam pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, yra teisiškai nepagrįstas.

Migracijos departamento sprendimu nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytas Įstatymu ir pritaikytas siekiant teisėto tikslo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies prasme kaip būtina priemonė valstybės saugumui užtikrinti.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, Taisyklių ir Tvarkos nuostatų nepažeidė.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-45 „Dėl draudimo R. F. ir B. R. piliečiui F. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ atitinka Įstatymo 133 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Priemonės, kurių nagrinėjamu atveju ėmėsi valstybė, negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios ar ribojančios pareiškėjo teises Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos prasme.

Pareiškėjo skunde ir paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-45 „Dėl draudimo R. F. ir B. R. piliečiui F. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu sprendimu, tačiau, kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus atlyginti išlaidas teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. K. (F. K.) skundą atmesti.

Pareiškėjo F. K. (F. K.) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė