Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-49-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
2S-49-425/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07498-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
AB „Amber Grid“
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybė ir AB „Lietuvos dujos“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-49-425/2015

teisėja Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-07498-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.8.4, 122.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Amber Grid“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8571-400/2014 pagal pareiškėjos AB „Amber Grid“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybė ir AB „Lietuvos dujos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja AB „Amber Grid“ Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

1) kad privažiavimo kelią ir visas kelio savininko teises į Panevėžio dujų kompresorių stotį Maskvytiškių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6697-4026-5019, kelio statytojas visasąjunginis gamybinio susivienijimo „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinė gamybinė magistralinių dujotiekių valdyba perdavė VĮ „Lietuvos dujos“, kuri po reorganizacijos 1995 m. kelią ir visas kelio savininko teises perleido įsteigtai AB „Lietuvos dujos“, o po AB „Lietuvos dujos“ veiklos atskyrimo šios teisės atiteko AB „Amber Grid“, kuri yra kelio nuosavybės teisių, atsiradusių nuo kelio pastatymo momento, galutinė perėmėja;

2) VĮ „Lietuvos dujos“ nuo 1995-08-01 reorganizavus į AB „Lietuvos dujos“ ,VĮ „Lietuvos dujos“ valdytas kelias buvo perduotas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą ir ši kapitalo dalis po 2013-08-01 įvykdyto veiklų atskyrimo yra perduota AB „Amber Grid“.

Nurodė, kad 1 118,32 m kelias Maskvytiškių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6697-4026-5019, 1974 m. pastatytas specialiai Panevėžio dujų kompresorių stoties eksploatavimui. Keičiantis jį eksploatuojantiems subjektams, nuo 2013-08-01 nuosavybės teisėmis kelią valdo AB „Amber Grid“, tačiau kelio perdavimo dokumentai daugeliu atvejų nėra išlikę. 1995 m. reorganizuojant VĮ „Lietuvos dujos“ į akcinę bendrovę, kelias buvo įtrauktas į jos akcinį kapitalą, tačiau detalus akcionuoto turto sąrašas nėra išlikęs. Dėl dokumentų trūkumo nuosavybės teisės į kelią nebuvo įregistruotos jokiame viešame registre. Nesant jokių kelio priklausomybę patvirtinančių dokumentų, 1999-04-12 ūkio ministro įsakymu Nr. 131 (patikslintas 2000-03-29 įsakymu Nr. 127) leista AB „Lietuvos dujos“ įregistruoti nuosavybės teises. Šio įsakymo pagrindu atlikta kelio teisinė registracija, galiojanti nuo 2000-04-14. Kadangi AB „Amber Grid“ yra tiesioginė AB „Lietuvos dujos“ veiklos tęsėja ir teisių bei pareigų perėmėja, jos teisės į kelią yra analogiškos AB „Lietuvos dujos“ turėtoms teisėms. Tačiau susisiekimo ministro 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 ir LR Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 kelias Nr. 3032 Piniava - Paliūniškis, kurio 411,28 m atkarpa sutampa su aukščiau nurodytu keliu, įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašus, todėl nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, nuo kada kelią valdę subjektai, kurių teises ir pareigas perėmė pareiškėja, turi būti laikomi įgijusiais teises į kelią. Taip pat svarbus patvirtinimas, kad kelias buvo įtrauktas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti AB „Amber Grid“ pareiškimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašo nustatyti kelio nuosavybės teisių kitimą nuo jo pastatymo 1974 metais iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, tačiau iš esmės pagrindinis reikalavimas – nustatyti kelio valdymo nuosavybės teisėmis juridinį faktą. Pareiškėja nurodo, kad jai teisiškai svarbios yra aplinkybės dėl kelio nuosavybės teisių atsiradimo jai momento. Aplinkybė, kurią pareiškėja prašo nustatyti savo pareiškime, jau egzistuoja ir yra įregistruota viešame registre. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad kelias unikalus Nr. 6697-4026-5019 nuosavybės teise priklauso AB „Amber Grid“, įregistravimo pagrindu nurodytas priėmimo – perdavimo aktas 2013-08-01. Taigi šiuo atveju teismas neturi ko nustatinėti, nes pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių jau yra nustatytas ir nustatyta tvarka įregistruotas. Teismas šiuo atveju nenustatinėja juridinių faktų vystimosi eigos. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 1.5 punktu, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla 2-100-400/2014, kurioje atsakovu yra pareiškėja AB „Amber Grid“, o ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūra pareiškė ieškinį dėl LR Ūkio ministro įsakymų panaikinimo dalyje dėl valstybinės reikšmės kelio perdavimo ir restitucijos taikymo. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl kelio valdymo nuosavybės teisių kitimo, šiuos faktus turi įrodyti kitoje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Amber Grid“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį kaip nepagrįstą ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėjui, besikreipiančiam į teismą CPK 444 str. pagrindu, teisines pasekmes gali sukelti ne tik nuosavybės teisės į konkretų daiktą patvirtinimas, bet ir nuosavybės atsiradimo momento bei kitų aplinkybių nustatymas. Vienas iš galimų atvejų, kai registre nurodytas netikslus nuosavybės teisės atsiradimo momentas, o dokumentai apie tai neišlikę. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriais būtų galima patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kelio nuosavybės atsiradimo momentą bei nuosavybės atsiradimo pagrindą. Nustačius šiuos faktus, nuosavybės teisės į kelią būtų laikomos atsiradusios ne 2000 m., o 1974 m. kelio pastatymo metu. Be to, nuo 1995 m. kelias būtų laikomas perduotu į AB „Lietuvos dujos“ (šiuo metu AB „Amber Grid“) akcinį kapitalą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio nuosavybės teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre, jokie juridinę reikšmę šio kelio teisniam statusui turintys faktai nebegali būti nustatinėjami, yra nepagrįsta.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl daikto valdymo nuosavybės teise praeities laikotarpiu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Teismas į tai neatsižvelgė, be pagrindo konstatuodamas, kad teismas nenustatinėja juridinių faktų istoriniu laikotarpiu. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į aplinkybę, kad, atskyrus AB „Lietuvos dujos“ dalį, pareiškėja yra AB „Lietuvos dujos“ teisių perėmėja, todėl pagrindai, kuriais kelią įgijo ir valdė AB „Lietuvos dujos“, turi tiesioginę reikšmę AB „Amber Grid“ turimoms teisėms į kelią. Nekilnojamojo turto registre nurodytas 2013-08-01 perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu kelio nuosavybės teisės perregistruotos pareiškėjos vardu ir visi faktai, susiję su AB „Lietuvos dujos“ teisių į kelią atsiradimu, pasikeitimu ir pasibaigimu, daro tiesioginę įtaką pareiškėjos kaip kelio savininkės teisių perėmėjos teisinei padėčiai. Pareiškėjai įrodžius, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į kelią atsirado dar prieš Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 pripažinus kelią valstybiniu, o 1995 m. valstybės institucijų sprendimais kelias į trauktas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą, reikštų, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teises įgijo anksčiau negu nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų, kam priklausė kelias iki 2000 m.

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-100-400/2014 nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, nes nurodytoje byloje nagrinėjami tik aktų, kuriais remiantis įregistruotos kelio nuosavybės teisės ir kelio dabartinės teisinės registracijos panaikinimo klausimai. Byloje pagal prokuroro reikalavimus nagrinėjami tik konkrečių ginčijamų dokumentų (Ūkio ministro įsakymų) teisėtumo klausimas, tačiau nesprendžiamas juridinių faktų nustatymo klausimas. Teismui netgi atsisakius tenkinti prokuroro ieškinį, jokie pokyčiai Nekilnojamojo turto registre nebūtų pagrindu, dėl prašomų juridinių faktų nustatymo. Patenkinus prokuroro ieškinį, taip pat nebūtų nustatyti prašomi juridinę reikšmę turintys faktai, kurių pagrindu būtų galima patikslinti registro duomenis. Todėl atsisakyti priimti pareiškimą dėl to, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-100-400/2014 nėra pagrindo. Teismui atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėja netektų galimybės nustatyti prašomus patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus ir pagal juos patikslinti viešo registro duomenis. Visi pagrindai priimti pareiškimą ir jį patenkinti yra. Pareiškime nurodytus faktus patvirtinantys dokumentai nėra išlikę ir pareiškėja jų negali gauti neteismine tvarka. Pareiškimo patenkinimas ir nustatytų juridinę reikšmę turinčių faktų pagrindu atliktas Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimas sukeltų pareiškėjai konkrečias teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius jos nuosavybę į ginčo kelią, jos nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nepagrįstai prašo nuosavybės teisės į kelio, vedančio į dujų kompresorinę stotį, atsiradimo momentą nustatyti nuo 1974 m., nes tuo metu jokia įmonė nuosavybės teisių į turtą neturėjo. Viso valstybinio turto savininkė buvo valstybė (1964 m. CK 97-98 str.). Galima teigti, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisė į ginčo kelią atsirado 2000 m. Ūkio ministro 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu. Vykdant Vyriausybės 1992-10-09 nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių nuostatų patvirtinimo“, Susisiekimo ministro 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 patvirtintas valstybinių rajoninių kelių sąrašas, į kurį įrašytas ir 4,8 km ilgio valstybinis rajoninis kelias Piniava - Paliūniškis. Todėl šio kelio ruožas 1995 m. niekaip negalėjo būti įtrauktas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą. Nurodytas kelias egzistavo žemės sklypų planuose nuo 1962 m.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113 str., 447 str., bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar jis turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurios teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas). Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimą – CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pareiškėja AB „Amber Grid“ prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad privažiavimo kelią ir visas kelio savininko teises į Panevėžio dujų kompresorių stotį Maskvytiškių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6697-4026-5019, kelio statytojas visasąjunginis gamybinio susivienijimo „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinė gamybinė magistralinių dujotiekių valdyba 1974 m. perdavė VĮ „Lietuvos dujos“, kuri po reorganizacijos 1995 m. kelią ir visas kelio savininko teises perleido įsteigtai AB „Lietuvos dujos“, įtraukiant kelią į bendrovės akcinį kapitalą, o po AB „Lietuvos dujos“ veiklos atskyrimo šios teisės atiteko AB „Amber Grid“, kuri yra kelio nuosavybės teisių, atsiradusių nuo kelio pastatymo momento, galutinė perėmėja.

Pareiškėjos apeliantės prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus apie nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikacijas – kelią, esantį Maskvitiškių k., Panevėžio sen., Panevėžio r. kitimą laikotarpiu nuo jo pastatymo 1974 m. iki 2013-09-13 nuosavybės teisių įregistravimą pareiškėjui AB „Amber Grid“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti.

Kelio pastatymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 97 - 98 straipsniuose buvo nustatyta, kad valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė ir visas turtas, tame tarpe ir pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės bei visas kitas turtas būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinė gamybinė magistralinių dujotiekių valdyba ginčo kelio dalį valdė patikėjimo teise, bet ne nuosavybės teise, kurią pareiškėjas apeliantas prašo nustatyti.

LR Energetikos ministras 1991-09-17 Įsakymu Nr. 55 įtraukė valstybinės įmonės „Zapadtransgaz“ filialą Vilniaus linijinę gamybinę magistralinių dujotiekių valdybą, esančią Lietuvos Respublikos teritorijoje, į VĮ „Lietuvos dujos“ sudėtį, filialo turimam turtui perimti sudarė komisiją (T.1, b.l. 71). Iš aptarto įsakymo darytina išvada, kad VĮ „Lietuvos dujos“ visą jai perduotą ir įmonės balanse apskaitytą turtą valdė operatyvinio valdymo, patikėjimo teise, todėl nuosavybės teisių į kelią, vedantį į Panevėžio dujų kompresorių stotį Maskvytiškių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6697-4026-5019 įgyti negalėjo. Be to, 4,8 km kelias Piniava-Paliūniškis, kurio dalį pareiškėja laiko jai priklausantį nuosavybės teisėmis, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių nuostatų patvirtinimo“, Susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 įrašytas į valstybinių rajoninių kelių sąrašą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikacijas – kelią, esantį Maskvitiškių k., Panevėžio sen., Panevėžio r. nuo 2000-04-14 iki 2013-08-01 įregistruotos AB „Lietuvos dujos“, pagal steigėjo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos įsakymą 2000-03-29 Nr. 127 (daiktas - susisiekimo komunikacijos Nr. 6697-4026-5019, aprašytos p. 2.1.).

Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-100-400/2014 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį, ginant viešąjį interesą, dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos 2000m. kovo 29d. įsakymo Nr. 127 “Dėl 1999m.balandžio 12d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 “Dėl akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” turto teisinio registravimo” dalinio pakeitimo” eilutės, pažymėtos indeksu II.13 „Kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį, inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m2, kiekis 8244“ bei 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“, AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalies, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (eilutė ilgalaikio turto sąrašo eilės numeris II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąrašo eilės numeris 128) pripažinimo negaliojančiais bei VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre Nr. 35/107192 atliktos nuosavybės teisių į susisiekimo komunikacijas- kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019, Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maskvytiškių k., teisinės registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo, įpareigojant AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ grąžinti valstybės nuosavybėn dalį rajoninio kelio Nr. 3028, žemės sklypo plane pažymėto koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies, panaikino VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre Nr. 35/107192 atliktą nuosavybės teisių į susisiekimo komunikacijas- kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019, Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maskvytiškių k. teisinę registraciją. Nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes dėl šio sprendimo paduoti šalių apeliaciniai skundai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo kelią buvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“ ir nagrinėjamo pareiškimo momentu nuosavybės teisės nebuvo panaikintos. Pareiškėjos apeliantės reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra glaudžiai susiję su Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-100-400/2014, todėl, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl kelio valdymo nuosavybės teisių kitimo, šiuos faktus turėtų, įrodinėti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-100-400/2014.

Prašomas nustatyti juridinę reikšme turintis faktas, kad VĮ „Lietuvos dujos“ nuo 1995-08-01 reorganizavus į AB „Lietuvos dujos“ ,VĮ „Lietuvos dujos“ valdytas kelias buvo perduotas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą ir ši kapitalo dalis po 2013-08-01 įvykdyto veiklų atskyrimo yra perduota AB „Amber Grid“ nenagrinėtinas teisme, nes toks prašymas savo esme neatitinka CPK 444 – 445 straipsnių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas AB „Amber Grid“ nenurodė teismui kokių negali gauti dokumentų, patvirtinančių norimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir/arba negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į valstybines institucijas, archyvus dėl dokumentų, patvirtinančių norimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir prašomų dokumentų negavo arba jie neišlikę. Pareiškėjo motyvai, kad prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas turėtų įtakos pareiškėjo AB „Amber Grid“ nuosavybės teisių į kelią apimčiai, galimybėms realiai įgyvendinti šias nuosavybės teises ar netgi pačiam nuosavybės teisės į kelią egzistavimui, būtų pagrindas pateikti juos registrų centrui yra deklaratyvūs ir nekonkretūs, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas AB „Amber Grid“ iš esmės nenurodė teismui kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 447 straipsnio 1 punktas). Galima daryti prielaidą, kad šioje byloje prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra reikšmingi pareiškėjui Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-100-400/2014 atsikertant į viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį.

Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pakankamo pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmos punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjai Laimantas MisiūnasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė