Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 134,84 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas P. Š. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pateikė prašymą skirti socialinę išmoką, kadangi jo gaunama pensija sudaro 158,76 Eur, kitų pajamų negauna. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2) S-16 informavo pareiškėją, kad remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, socialinė pašalpa skiriama asmeniui, kurio pajamos mažesnės už valstybės nustatytą remiamų pajamų dydį (122 Eur); pagal prašyme pateiktą informaciją pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, pareiškėjui paskirta 330,72 Eur šildymo išlaidų kompensacija nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. 2019 m. sausio 3 d. raštą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. vasario 22 d. sprendimu šį raštą panaikino ir įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus įpareigojimą, Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8) S-1110 paprašė pareiškėją užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 (2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A1-647 redakcija) patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą, kuriame pareiškėjas turi nurodyti piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis, bei šią paraišką pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui, kuris patikrins prašyme nurodytą informaciją, užregistruos ir pateiks skyriui tolimesniam vertinimui. Šiame rašte Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad skyriaus socialinių išmokų specialistas pagal prašyme – paraiškoje pateiktus duomenis įvertins pareiškėjo galimybę gauti piniginę socialinę paramą ir priims atitinkamą sprendimą, apie kurį informuos raštu. 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjas užpildė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, nurodė, jog prašo skirti socialinę pašalpą kovo, balandžio ir gegužės mėn. 2019 m. kovo 15 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas gyvena vienas nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, žemės ūkio veiklos nevykdo ir papildomų pajamų negauna, jo gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija ir kompensuojamoji išmoka, bendra suma 215,24 Eur per mėnesį. 2019 m. kovo 21 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė sprendimą Nr. SIS2835 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, kadangi jo vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydį. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. (3.8)S-1110 nėra gavęs, todėl atsakovės atstovei pretenzijas reiškia dėl nurodyto rašto jam neįteikimo. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika, t. y. jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti, t. y. prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Pagal CK normas, tam, kad būtų atlyginta žala, turi būti konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai, priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Bylai aktualaus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01, toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 punktą, individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus įpareigojimą, išreikštą 2019 m. vasario 22 d. sprendime, Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8)S-1110 paprašė pareiškėją užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą, todėl 2019 m. kovo 4 d. raštas Nr. (3.8)S-1110 turėjo būti išsiųstas pareiškėjui vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi. Kaip nurodyta atsiliepime, Joniškio rajono savivaldybės administracijoje visi siunčiami ir gaunami raštai yra registruojami dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) „Kontora“. Į bylą pateikta siunčiamo dokumento DVS „Kontora“ kortelė, kurioje nurodyti 2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. (3.8)S-1110 registracijos data, numeris ir kiti siunčiamo dokumento duomenys (pvz., persiuntimo būdas – paštas). Atsakovės atstovė atsiliepimu paaiškino, kad vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 8.14 papunkčiu, siuntų lakštai ir sąrašai yra saugomi vienerius metus, todėl atsakovė nebeturi objektyvios galimybės rašytiniu tiesioginiu įrodymu pagrįsti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. (3.8) S-1110 įteikimo pareiškėjui fakto. Taigi, nors rašytinių įrodymų byloje, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. raštas Nr. (3.8) S-1110 pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas, nėra, tačiau šiuo 2019 m. kovo 4 d. raštu buvo pasiūlyta užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą, kurią pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. užpildė ir pateikė atsakovės atstovei. Pareiškėjui jokių pasekmių kilti negalėjo, nes jis pats 2019 m. kovo 7 d. užpildė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą. 2019 m. kovo 4 d. rašte Nr. (3.8) S-1110 nurodyta informacija pareiškėjui buvo žinoma 2019 m. kovo 7 dienai. Taigi, 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjui tokį prašymą užpildžius, 2019 m. kovo 15 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą, o 2019 m. kovo 21 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė sprendimą Nr. SIS2835 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos.

Kaip nurodė pareiškėjas, dėl rašto neįteikimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Vadovaujantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (žr., pvz., LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog dėl atsakovės atstovės veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, detalizuojančių ir patvirtinančių, kad jam neįteikus Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 4 d. rašto Nr. (3.8)S-1110, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie neturtinę žalą nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti. Taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi sveikata ir pan., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl to, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija aukščiau nurodytą raštą pagaminimo kitu nei nurodyta rašte laiku, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir aukščiau nurodyto rašto neįteikė P. Š., jis pradėjo vykdymo procesą pas antstolį T. U., kurio nebūtų pradėjęs, jei Joniškio rajono savivaldybės administracija būtų veikusi sąžiningai, todėl vykdomojoje byloje sumokėjo 130,84 Eur ir komisinį mokestį 4 Eur, t. y. viso patyrė 134,84 Eur turtinės žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK normas, tam, kad būtų atlyginta žala, turi būti konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai, priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. Š. antstoliui T. U. 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą priimti vykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21R3-14-(AG3-6/26-2019) dėl įpareigojimo iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos. 2022 m. birželio 9 d. antstolio patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-136-29093 nurodyta, kad ,,Iš vykdomojoje byloje gauto Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022-03-24 sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-3054-394/2022, kurioje P. Š. siekė prisiteisti iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau Savivaldybė) turtinę ir neturtinę žalą, matyti, kad teismas motyvuojamojoje byloje konstatavo, kad Savivaldybė tinkamai įvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau Ginčų komisija) 2019-02-22 sprendimą ir iš esmės išnagrinėjo P. Š. prašymą skirti socialinę paramą ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-05-18 nutartimi iš dalies tenkindamas P. Š. skundą, taip pat iš esmės konstatavo, kad jo prašymas skirti socialinę paramą buvo išnagrinėtas tinkamai, o teismo nustatyti tam tikri procedūriniai pažeidimai nagrinėjant jo prašymą, esminės įtakos Savivaldybės priimto sprendimo teisėtumui neturėjo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Ginčų komisijos 2019-02-22 sprendimas Nr. 21R3-14 (AG3-6/26-2019) yra įvykdytas. Vadovaudamasis (-asi) CPK 632 str. 1 d. 1 punktu (-ais) užbaigiu vykdyti vykdomąją (-ąsias) bylą (-as) Nr.0136/22/00256 <...>‘‘.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2093-552/2022 nurodė, kad ,,Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas neįvykdė Administracinių ginčų komisijos sprendimo, neišnagrinėjo jo pradinio prašymo skirti socialinę paramą, tuo jam padarė turtinę žalą, be to, jį pažemino, sukėlė kančias ir diskriminavo. <...> Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos minėtu Įstatymo pagrindu, o iš teisėtų veiksmų žalos atlyginimas nekyla“.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui kilo turtinė žala. Teismas laiko, kad atsakovės atstovė yra įvykdžiusi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 sprendimą ir iš esmės išnagrinėjo P. Š. prašymą skirti socialinę paramą bei priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Tai, kad 2019 m. kovo 21 d. sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos yra teisėtas ir pagrįstas, nustatė ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu, kai išnagrinėjo ir atmetė pareiškėjo P. Š. skundą dėl šio sprendimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad P. Š. patyrė turtinę žalą dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl reikalavimas dėl turtinės žalos netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.