- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- I2-3054-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01429-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybė
dalyvaujant atsakovės Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. patikslintą skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės 700 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius nusprendė panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2) S-16 „Dėl prašymo“ ir įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai yra sprendžiamas klausimas dėl tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme atitinka teisminę instituciją, jos įsiteisėjęs sprendimas turėjo būti įvykdytas Joniškio rajono savivaldybės administracijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Kadangi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, ieškiniu pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo. Kaip žinia, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek minima Konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktai (CPK 3 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės reikalavimus atitinkančio sprendimo, pareiškėjas neteko teisės gauti pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti 700 Eur, todėl reiškia reikalavimą 700 Eur turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl to, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl pareiškėjui buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala. Įrodymai, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo, yra šio skundo aprašomosios dalies pirmoje eilutėje nurodytas sprendimas. Dėl to, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsakinga Joniškio rajono savivaldybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Joniškio rajono savivaldybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime (33-36 b. l.) bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2018 m. gruodžio 19 d. gavo pareiškėjo prašymą skirti socialinę išmoką. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur, kitų pajamų negauna. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, jog įvertinus jo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, todėl socialinė pašalpa nebuvo skiriama. Pareiškėjas minėtu raštu taip pat informuotas, kad jam paskirta šildymo išlaidų kompensacija (kietam kurui) nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio (330,72 Eur). Pareiškėjui pasikreipus į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių su skundu dėl savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. rašto panaikinimo, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą panaikinti savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą Nr. (30.2)S-16 „Dėl prašymo“ ir įpareigojo savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-54 (2019 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. T-37 redakcija) nustatyta piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka. Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad savivaldybės gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į jų deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistą ir pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą - paraišką gauti piniginę socialinę paramą (toliau – Prašymas-paraiška), kuriame nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis. Prie prašymo -paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Siekiant įgyvendinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą ir vadovaujantis aukščiau nurodyto teisės akto nuostata, savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8)S-1110 kreipėsi į P. Š. su prašymu užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos Prašymą - paraišką ir jį pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui arba pateikti kitais rašte nurodytais būdais. 2019 m. kovo 7 d. P. Š. savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui pateikė Prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. RP3744. Išnagrinėjęs šį prašymą savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SIS2835, kuriuo nuspręsta neskirti P. Š. socialinės pašalpos, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, apskaičiuotos jo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui. Apie šį sprendimą P. Š. buvo informuotas savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. pranešimu „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimą 2019 m. kovo 27 d. P. Š. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, matyti, kad atsakovas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, gavęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą, nedelsiant kreipėsi į pareiškėją P. Š. su prašymu užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos Prašymą - paraišką ir jį pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui arba pateikti kitais minėtame rašte nurodytais būdais, bei jį gavęs, tinkamai ir iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą-paraišką. Tai patvirtina ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas patikslintame skunde prašo priteisti jam 700,00 Eur turtinės žalos ir 10000,00 Eur neturtinės žalos. Prašomos priteisti turtinės žalos dydį pareiškėjas grindžia tuo, kad jis neteko teisės gauti pašalpą, kurios dydis per vieną ketvirtį turėtų būti 700,00 Eur. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštą „Dėl prašymo“, nekeičia fakto, kad pareiškėjo gaunamos pajamos (tiek 2018 m. gruodžio mėn., tiek 2019 m. kovo mėn.), vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, viršijo valstybės remiamų pajamų dydį – 122 Eur, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206. 2019 m. kovo 14 d. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad tiek 2018 m. gruodžio mėnesį, tiek 2019 m. kovo mėnesį, pareiškėjo gaunamos pajamos viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Dėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai pagrįsti, ne tik apibrėžti, galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui, neturtinės žalos dydį bei priežastinį ryšį. Vien tik pareiškėjo paaiškinimo apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtini ar grindžiami kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais. Pareiškėjas patikslintame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau visiškai to nepagrindžia jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais ir nepagrindžia priežastinio ryšio tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai, nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra tinkamas pagrindas neturtinei žalai nustatyti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. Š. skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų veiksmų, atsisakius jam skirti piniginę socialinę paramą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2012-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y., neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus) veikos neteisėtumo klausimą, yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios įstatymų normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Iš bylos medžiagos matyti, jog Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumą deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su tuo, kad, jo teigimu, Joniškio rajono savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo jo 2018 m. gruodžio 19 d. prašymo skirti socialinę paramą ir nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas P. Š. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pateikė prašymą skirti socialinę išmoką, kadangi jo gaunama pensija sudaro 158,76 Eur, kitų pajamų negauna (37 b. l.). Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (30.2) S-16 informavo pareiškėją, kad remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi socialinė pašalpa skiriama asmeniui, kurio pajamos mažesnės už valstybės nustatytą remiamų pajamų dydį (122 Eur); pagal prašyme pateiktą informaciją pareiškėjo gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, pareiškėjui paskirta 330,72 Eur šildymo išlaidų kompensacija nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. (38 b. l.). 2019 m. sausio 3 d. raštą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. vasario 22 d. sprendimu šį raštą panaikino ir įpareigojo Joniškio rajono savivaldybės administraciją iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (40-43 b. l.). Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus įpareigojimą Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (3.8) S-1110 paprašė pareiškėją užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 (2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A1-647 redakcija) patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą, kuriame pareiškėjas turi nurodyti piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis, bei šią paraišką pateikti gyvenamosios vietos seniūnijos socialinio darbo specialistui, kuris patikrins prašyme nurodytą informaciją, užregistruos ir pateiks skyriui tolimesniam vertinimui (44 b. l.). Šiame rašte Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad skyriaus socialinių išmokų specialistas pagal prašyme – paraiškoje pateiktus duomenis įvertins pareiškėjo galimybę gauti piniginę socialinę paramą ir priims atitinkamą sprendimą, apie kurį informuos raštu. 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjas užpildė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, nurodė, jog prašo skirti socialinę pašalpą kovo, balandžio ir gegužės mėn. (55-58 b. l.). 2019 m. kovo 15 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas gyvena vienas nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbiami), žemės ūkio veiklos nevykdo ir papildomų pajamų negauna, jo gaunamas pajamas sudaro senatvės pensija ir kompensuojamoji išmoka, bendra suma 215,24 Eur per mėnesį. (60-61 b. l.). 2019 m. kovo 21 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė sprendimą Nr. SIS2835 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, kadangi jo vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydį (51 b. l.). Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą (63-68 b. l.).
Piniginė socialinė parama gyventojams teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau - Įstatymas), kurio 20 straipsnis numato, kad dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kreipdamasis pateikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą - paraišką ir jos priedus, prašyme - paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis; prašymas - paraiška gali būti pateikta asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.
Pagal Įstatymo 5 straipsnį, piniginės socialinės paramos rūšys yra dvi: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Įstatymo 6 straipsnis numato, kad teisę į socialinę pašalpą turi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, 3 punkte nurodyti asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas. Pagal Įstatymo 17 straipsnį, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tame tarpe ir pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos yra skiriamos.
Išanalizavus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad socialinė pašalpa asmeniui, kuris gyvena vienas ir jo gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensija ir kompensuojamoji išmoka, gali būti skiriama, jeigu jo gaunamos pajamos kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas vienam gyvenančiam asmeniui.
Valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ginčo laikotarpiu galiojo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 (2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1334 redakcija) patvirtintas 122,00 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis (VRPD).
Pareiškėjas pirminį prašymą skirti socialinę išmoką užpildė 2018 m. gruodžio 19 d., nurodė, kad jo gaunamą pensiją sudaro 158,76 Eur, o kitų pajamų negauna. Prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas užpildė 2019 m. kovo 7 d., nurodė, jog prašo skirti socialinę pašalpą kovo, balandžio ir gegužės mėn.
Į bylą pateiktas „Sodros“ duomenų bazės išrašas (59 b. l.), iš kurio matosi, kad pareiškėjui nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 buvo paskirta 158,76 Eur senatvės pensija, nuo 2019-01-01 – 170,88 Eur senatvės pensija bei nuo 2018-01-01 paskirta 44,36 Eur kompensuojamoji išmoka, taigi pareiškėjo pajamos tiek 2018 m. gruodžio mėn., tiek 2019 m. kovo mėn. buvo didesnės už valstybės remiamas pajamas vienam gyvenančiam asmeniui.
Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė neįvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. sausio 3 d. raštas Nr. (30.2) S-16 ir atsakovė įpareigota iš esmės išnagrinėti P. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą skirti socialinę paramą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus įpareigojimą, išreikštą 2019 m. vasario 22 sprendime, Joniškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu paprašė pareiškėją užpildyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą. 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjui tokį prašymą užpildžius, 2019 m. kovo 15 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojai patikrino pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas bei surašė patikrinimo aktą, o 2019 m. kovo 21 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė sprendimą Nr. SIS2835 neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, kadangi jo vidutinės pajamos viršija valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui dydį. Kadangi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnis įsakmiai numato, kad asmuo, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pateikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą – paraišką, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti 2019 m. gruodžio 19 d. prašymą, pateiktą laisva forma, ir nagrinėjo 2019 m. kovo 7 d. pateiktą tinkamai užpildytą prašymą – paraišką bei pagal jį priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad atsakovė tinkamai įvykdė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. vasario 22 sprendimą ir iš esmės išnagrinėjo P. Š. prašymą skirti socialinę paramą bei priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Kad 2019 m. kovo 21 d. sprendimas neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos yra teisėtas ir pagrįstas nustatė ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius, išnagrinėjęs ir atmetęs pareiškėjo P. Š. skundą dėl šio sprendimo panaikinimo (63-68 b. l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 21R3-22(AG3-16/27-2019 teismui apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs.
Kadangi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. patikslintą skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.