Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi viešieji darbai pakeisti į 6 paras arešto;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para) ir nustatyta galutinė bausmė – 6 MGL (225,96 Eur) bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, areštu 20 parų;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu 18 parų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 (dviems) metams.

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, prie „McDonald“ greitojo maisto restorano, esančio (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ir neturėdamas tikslo platinti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) laikė labai didelį kiekį - 3,6191 g., psichotropinių medžiagų - sintetinių kanabinoidų MDMB-INACA ir MDMB-4en-PINACA, t. y. 29,253 g. augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,2925 g. psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, 0,2925 g. psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA ir nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido ADB-4en-PINACA, bei folijos ritinėlį, kurio viduje yra 1,5475 g. psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-INACA, 1,4866 g. psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA ir nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido ADB- 4en-PINACA iki tol, kol 2024 m. kovo 24 d., 23 val. 05 min. policijos pareigūnai atlikdami kratą šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2304 (24) konstatuota, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje, kurios pirminė masė - 29,253 g, yra psichotropinių medžiagų 0,2925 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-INACA ir 0,2925 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA. Tirti pateiktoje kietoje lipnioje medžiagoje kurios pirminė masė be folijos - 3,8021 g, yra psichotropinių medžiagų 1,5475 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-INACA ir 1,4866 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA. Nustatyti, kiek tyrimui pateiktose medžiagose yra gryno sintetinio kanabinoido ADB-4en-PINACA negalime, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi šios pamatinės medžiagos, kuri reikalinga tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 121-123).

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 520-540). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų. Taigi, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023).

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje pripažino visiškai. Nurodė, kad iki sulaikymo šioje byloje jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigijo narkotines medžiagas savam vartojimui, tikslo jas platinti neturėjo. Nemanė, kad jo įgyjamos narkotinės medžiagos gali būti vertinamos kaip labai didelis kiekis. Aplinkybės dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu įrodytos ne tik paties kaltinamojo A. S. parodymais, bet ir kitais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo A. S. parodymus patvirtina kratos protokolas (t. 1, b. l. 28-45), kuriame nurodyta, kad kratos metu pas A. S., jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rastas ir paimta mėlynos spalvos kartoninė "Winston" dėžutė su permatomu maišeliu, kurio viduje yra biri rudos spalvos medžiaga bei folijos ritinėlis, kurio viduje gelsvos spalvos medžiaga. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2304 (24) konstatuota, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje, kurios pirminė masė - 29,253 g, yra psichotropinių medžiagų 0,2925 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-INACA ir 0,2925 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA. Tirti pateiktoje kietoje lipnioje medžiagoje kurios pirminė masė be folijos - 3,8021 g, yra psichotropinių medžiagų 1,5475 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-INACA ir 1,4866 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA (t. 1, b. l. 121-123). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad MDMB-INACA - metil 2-(1H-indazol-3-carboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas yra indazol-3-karboksamido darinio, turinčio 2-pakeistos etano rūgšties radikalą prijungtą prie amidinio azoto atomo, amidas; MDMB-4en-PINACA (sinonimai - MDMB-PENINACA, MDMB-PINACA; N-1-pentil-4-en izomeras, metil (S)-3,3-dimetil-2-(1-(pent-4-en-1-il)-1H-indazolo-3-karboksamido)butanoatas) yra indazol-3-karboksamido darinio, turinčio alkenil- (pent-4-en-1-il) radikalą prijungtą indazolo žiedo azoto atomo bei 2-pakeistos etano rūgšties radikalą prijungtą prie amidinio azoto atomo, esteris; ADB-4en-PINACA - N-(1-amino-3,3-dimetil-1-oksobutan-2-il)-1-(pent-4-en-il) )-1H-indazol-3-karboksamidas yra indazol-3-karboksamido darinio, turinčio alkenil- (pent-4-en-1-il) radikalą prijungtą indazolo žiedo azoto atomo bei 2-pakeistos etano rūgšties radikalą prijungtą prie amidinio azoto atomo, aminas (t. 1, b. l. 103-106). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 161 punktą kaltinamojo A. S. žinioje buvusios ir kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos atitinka kaltiname inkriminuotą labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį.

Nustatant kaltinamojo A. S. kaltės formą ir rūšį teismas pažymi, kad kaip ir buvo minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022). Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A.S., pripažindamas visus jam inkriminuotus veiksmus ir gailėdamasis dėl savo elgesio, nurodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, psichotropines medžiagas įsigijo už 300 – 400 eurų, jų intensyviai vartojant būtų užtekę porai mėnesių, o kratos metu rastos svarstyklės buvo skirtos tam, kad neperdozuotų psichotropinių medžiagų. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad praeityje A. S. penkis kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagos, iš kurių vieną kartą ir už narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimą (BK 260 straipsnio 1 dalis). Aptartos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. S. turi ilgametę psichotropinių medžiagų vartojimo ir disponavimo jomis patirtį, žino kaip su jomis elgtis, kokių priemonių imtis, kad neperdozuotų, todėl jis bent bendrais bruožais suvokė, kad disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokurorės pareiškime dėl kaltinimo keitimo pas A. S. rastos medžiagos - sintetiniai kanabinoidai MDMB-INACA, MDMB-4en-PINACA, ADB-4en-PINACA įvardintos kaip narkotinės. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-2304 (24) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 23 d. specialisto išvadoje yra konstatuota, kad sintetiniai kanabinoidai MDMB-INACA, MDMB-4en-PINACA, ADB-4en-PINACA yra ne narkotinės medžiagos kaip nurodyta prokurorės pareikštame kaltinime, bet – psichotropinės. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodant, kad A. S. disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, šis tikslinimas niekaip nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybą, juolab, kad draudžiamų medžiagų rūšies sutikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir A. S. teisinės padėties.

Taigi teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje laikė labai didelį kiekį kaltinime nurodytų psichotropinių medžiagų. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas A.S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Tik teisingai įvertinus aplinkybes, kurios lengvina, ir kurios sunkina kaltinamojo atsakomybę, galima tinkamai individualizuoti bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 532-582).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. S. visas kaltinimo aplinkybes pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jo parodymai nuo pat jo, kaip įtariamojo apklausos, iš esmės nekito, buvo nuoseklūs. Net po to, kai bylą nagrinėjant teisme prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 256 straipsnio 2 dalimi, veikos kvalifikavimą iš BK 259 straipsnio 1 dalies pakeitė į BK 260 straipsnio 3 dalį, A. S. savo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo iš esmės nekeitė, pripažino visas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos jo veiksmų kvalifikavimui. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis A. S. viešai atgailavo dėl savo elgesio, nebandė sumenkinti savo priešingo teisei elgesio, žadėjo pakeisti savo gyvenimo būdą ir ateityje daugiau nenusikalsti. Aptartos ir teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. S. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra nuoširdus ir tikras. Be to, A. S. procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme prisidėjo prie to, kad baudžiamasis procesas dėl labai sunkaus nusikaltimo truko ne pilnus metus, o byla teisme išnagrinėta vos per vieną teisiamąjį posėdį. Taigi teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat padėjo išaiškinti šią veiką

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad labai sunkų nusikaltimą, už kurį A. S. teisiamas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiais. Svarbu pažymėti, kad A. S. paskutiniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais yra nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, šioje byloje teisiamas taip pat už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis labai sunkus tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstama sveikas, leidžia teismui A. S. pripažinti recidyvistu.

Pripažinus kaltinamąjį A. S. recidyvistu nustatoma ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-478/2025).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės A. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas bei skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę ypač svarbu įvertinti padarytos nusikalstamos veikos atskleidimo aplinkybes ir kaltinamojo A. S. elgesį iš karto po to, kai jis policijos pareigūnų buvo užkluptas darantis nusikaltimą. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstama veika atskleista iš esmės atsitiktinai, be jokio papildomo pasiruošimo, nenaudojant jokių procesinių prievartos priemonių, tiesiog - policijos pareigūnams vykdant kasdienį patruliavimą, o A. S. sulaikytas užklupus jį darant nusikalstamą veiką iš karto prisipažino ją padaręs, pats parodė, o vėliau kratos metu atidavė turimas psichotropines medžiagas. Liudytojo (policijos pareigūno) A. Š. tarnybiniame pranešime, kaip ir jo apklausos protokole, kuris vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsintas teisiamojo posėdžio metu, užfiksuota, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, trečio aukšto koridoriuje, kur asmenys linkę disponuoti narkotines medžiagas užuodė labai aitrų kvapą, sklindantį iš kažkurio trečiame aukšte esančio buto. Nustačius, kad kvapas sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto ir A. S. atvėrus buto duris, jis pats paaiškino, kad bute jis laiko chemiškai apdorotą tabaką, vadinamą „chimke". A. S. taip pat nurodė, kad dėžutėje yra apytiksliai apie dvidešimt gramų šios medžiagos (1 t., b. l. 7, 13-14). Iš kratos protokolo matyti, kad pradėjus kratą jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. pats geranoriškai policijos pareigūnams atidavė kartoninę dėžutę su maišeliu, kuriame buvo biri medžiaga, kaip tyrimo metu paaiškėjo, savo sudėtyje turinti psichotropinių medžiagų MDMB-INACA, MDMB-4en-PINACA, ADB-4en-PINACA (t. 1, b. l. 28-31). Jau buvo minėta, kad nuo pat pirmos kaip įtariamojo apklausos A. S. pripažino visas esmines, tuo metu pranešime apie įtarimą nurodytas, aplinkybes. Taigi aptartų ir teisiamojo posėdžio metu nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šioje byloje egzistuoja visos BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios A. S. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, o būtent: a) A. S. užkluptas darant nusikalstamą veiką prisipažino ją padaręs; b) jis nuoširdžiai gailisi; c) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šia nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo.

Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog net ir nustačius visas BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytas sąlygas, teismas, individualizuodamas bausmę vis tiek privalo įvertinti ir BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir tik tada spręsti, ar yra pagrindas asmeniui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir siekiant tinkamai individualizuoti bausmę, ypač svarbu įvertinti ne tik pačio nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, bet ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Svarbu atsižvelgti į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, įvertinti, ar jis nėra žymiai mažesnio pavojingumo, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Šioje baudžiamojoje byloje A. S. teisiamas už tai, kad jis neturėdamas tikslo platinti įgijo ir laikė 3,6191 g. psichotropinių medžiagų - sintetinių kanabinoidų MDMB-INACA ir MDMB-4en-PINACA. Neneigiant A. S. teisei priešingų veiksmų, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sankciją A. S. teisinė padėtis yra identiška kaip ir asmenų, teisiamų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už disponavimą nepalyginamai didesniais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, turint tikslą jas platinti. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-719/2024 asmuo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už disponavimą 10718,686 g. narkotinės medžiagos – kanapių, turinti tikslą jas platinti. Tame pačiame teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2K-246-1073/2024 asmuo nuteistas 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už disponavimą 1033,28 g. narkotine medžiaga – kokainu, turint tikslą jas platinti. Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024 asmuo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme už disponavimą 616,207 g. narkotine medžiaga – heroinu, turint tikslą jas platinti. Taigi pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose net asmenims, kurie disponuoja itin dideliais psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiais, turėdami tikslą jas platinti, paprastai skiriamos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios ar artimos minimalioms laisvės atėmimo bausmės. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu A. S. veiksmai, kuriuos net valstybinis kaltintojas, perduodamas bylą teismui kvalifikavo kaip nesunkų nusikaltimą (byla teismui perduota su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo A. S. kaltinant pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), yra žymiai mažesnio pavojingumo, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas. Taigi nustačius visas BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas bei tai, kad A. S. padaryta veika yra žymiai mažesnio pavojingumo, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, yra pagrindas jam skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

Parinkdamas konkrečią bausmę teismas, įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje buvo teistas 7 (septynis) kartus, iš jų 5 (penkis) kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 129-147), paskirtų administracinių nuobaudų nemoka. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teisme gauta dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. S. yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Aptarti duomenys duoda teismui pagrindą manyti, kad kaltinamas yra linkęs nusikalsti, net ir pripažintas apkaltinamaisiais nuosprendžiais kaltu bei atlikęs jam paskirtas bausmes ir toliau daro nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nededa pastangų pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Kartu teismas pažymi, kad šią nusikalstamą veiką, už kurią jis teisiamas šioje byloje, kaip ir paskutines kitas, už kurias jis nuteistas ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, A. S. padarė dėl turimos priklausomybės nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų. Individualizuodamas bausmę, bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos tretieji asmenys nenukentėjo, žalos niekas nepatyrė, šia nusikalstama veika A. S. pakenkė tik sau, savo sveikatai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną trečdalį sankcijoje už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, t. y. laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam A. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirta gynėja advokatė Anna Grinevič. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02536 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriomis prašoma spręsti klausimą dėl 239,58 eurų išlaidų atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, o nustačius įstatyme įtvirtintus būtinus gynėjo dalyvavimo pagrindus. Be to, nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog kaltinamasis A. S. nedirba, šiuo metu yra suimtas, o šiuo nuosprendžiu jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo A. S. neišieškotinos.

BPK 119 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Šiuo nuosprendžiu kaltinamąjį A. S. pripažinus kaltu ir paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, siekiant užtikrinti savalaikį nuosprendžio įvykdymą, jo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - dėžutė Nr. 1, kurioje yra: vatos tamponas, kuriuo paimtos rankų nuoplovos, mėlynos spalvos plastikiniu dangteliu uždengta įvairiaspalvė kartoninė dėžutė su užrašais "Winston", kuri supakuota į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, plastikinis smulkintuvas ir elektroninės svarstyklės, dėžutė Nr. 2, kurioje yra vandens pypkė, stiklo šukės ir metalinis samtelis, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu paskirti 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 24 d. iki 2024 m. kovo 25 d., bei nuo 2025 m. vasario 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį A. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dėžutę Nr. 1, kurioje yra vatos tamponas, kuriuo paimtos rankų nuoplovos, mėlynos spalvos plastikiniu dangteliu uždengtą įvairiaspalvę kartoninę dėžutę su užrašais "Winston", kuri supakuota į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, plastikinį smulkintuvą ir elektronines svarstykles, dėžutę Nr. 2, kurioje yra vandens pypkė, stiklo šukės ir metalinis samtelis, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam A. S. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.