Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei J. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ieškovė, darbdavė, FNTT), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. DGKS-3890 darbo byloje Nr. APS-131-9304 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovės J. U. (toliau – darbuotoja, atsakovė) prašymą ir nusprendė pripažinti, kad ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. TE-60 ,,Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ 2.4 punktas, numatantis, jog atsakovei skiriama pareiginės algos kintamoji dalis – 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, yra neteisėtas, išieškoti iš ieškovės 99,65 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už vasario mėnesį, 33,22 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už kovo mėnesį, 26,36 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už balandžio mėnesį, 100,66 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už gegužės mėnesį, 87,41 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už birželio mėnesį, 9,63 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 metų vasario-gegužės mėnesius mokėjimą, pateikė teismui ieškinį, prašydama atmesti atsakovės 2019 m. gegužės 13 d. prašymą „Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies“ kaip nepagrįstą.

2. Nurodė, kad atsakovė ėjo Dokumentų valdymo skyriaus (toliau – DVS) dokumentų tvarkytojos (darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį, pareigybės lygis – A2) pareigas, iš darbo buvo atleista nuo 2019 m. liepos 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios darbuotojo kasmetinės veiklos vertinimą, nuostatomis, atsakovei 2018 m. vasario 6 d. nustatytos einamųjų metų užduotys ir numatyti pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo rodikliai, taip pat su atsakove aptarta rizika, dėl kurios 2018 metais nustatytos užduotys būtų neįvykdytos, su šiomis 2018 m. veiklos vertinimo užduotimis atsakovė susipažino pasirašytinai. Pažymėjo, kad po pokalbio su atsakove jos tiesioginis vadovas užpildė atsakovės vertinimo išvados formą, kurioje atsakovės pasiektus rezultatus vykdant užduotis vertino labai gerai, tokiam atsakovės vertinimui pritarė ir darbo taryba, ir FNTT direktorius. Tiesioginis atsakovės vadovas, atlikęs darbuotojos veiklos vertinimą, pateikė FNTT direktoriui siūlymą skirti atsakovei 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, tačiau FNTT direktorius, turėdamas diskrecijos teisę nustatyti darbuotojo atlyginimo kintamąją dalį ir jos dydį bei pareigą užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, priėmė sprendimą nustatyti atsakovei 10,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, tai užrašydamas rezoliucijoje. Pabrėžė, kad tokį sprendimą FNTT direktorius priėmė įvertinęs FNTT finansines galimybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pasirinkdamas minimalųjį dydį jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą už darbą, nes darbuotojos iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeitė. Pabrėžė, kad tiesioginis vadovas, teikdamas siūlymą nustatyti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, savo siūlymo nemotyvavo. Atsakovė pasiekė siektinus rezultatus ir jų rodiklius tiek, kiek buvo numatyta, tačiau jų neviršijo. Pažymėjo, kad išvadoje nėra minima, jog atsakovė dirbo geriau ar ja yra pasitikima labiau nei kitais DVS darbuotojais. Atsakovės ir kitų DVS darbuotojų pastoviosios dalies koeficientas numatytas remiantis Apmokėjimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktinę diskriminaciją. Pažymėjo, jog atsakovė profesinės sąjungos nare tapo 2018 metų vasario mėnesį, darbdavei apie tai buvo žinoma. Duomenų, kad nuo 2018 metų kovo mėnesio atsakovės veikla būtų papildomai tikrinta, nepateikta. Ieškovės direktorius turėjo teisę pagal skyriaus vadovės pateiktą siūlymą skirti pareiginės algos kintamąją dalį turėjo teisę tikrinti, kaip laikomasi įmonės lokalinių aktų, pasiektų metinių rezultatų ir tokie jo veiksmai negalėjo būti laikomi diskriminaciniais, siejant juos su atsakovės priklausymu profesinei sąjungai. Aplinkybė dėl atsakovės priklausymo profesinei sąjungai savaime nėra laikoma atsakovės diskriminavimu, darbdavei kiekvieną darbuotoją vertinant pagal jo profesines savybes, atliekamo darbo kokybę, rezultatus. Atsakovė į FNTT profesinę sąjungą įstojo 2018 metų vasario mėnesį, nebuvo išrinkta į profesinės sąjungos renkamus organus, FNTT nėra registruotas nei vienas FNTT profesinės sąjungos raštas dėl galimai taikomų poveikio priemonių atsakovei dėl narystės profesinėje sąjungoje, todėl atsakovės teiginiai, kad ji buvo diskriminuojama priklausomybės asociacijoms pagrindu, galimai dėl narystės profesinėje sąjungoje ir kitų aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad veiklos vertinimo metu yra galimybė nustatyti pareiginės algos kintamosios dalies koeficiento dydį, bet pareiginės algos koeficientas išlieka toks pat ir tai nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas; atsakovė, 2017 m. gegužės 15 d. pasirašydama 2002 m. liepos 26 d. darbo sutarties Nr. 239 pakeitimą, sutiko su jai paskirtu pastovios dalies koeficientu ir jo neskundė, todėl darbo tarybos pirmininko teiginys, kad kintamoji dalis darbo sutartyje turi būti nustatyta, nes šių darbuotojų pareiginės algos yra labai mažos, yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta įrodymais ir FNTT finansinėmis galimybėmis, todėl atmestinas. Apmokėjimo įstatymas nenustato FNTT vadovo pareigos besąlygiškai atsižvelgti į FNTT darbo tarybos sprendimą pritarti ar nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui – jam suteikta teisė pritarti ar nepritarti tiesioginio vadovo siūlymams, atitinkamai ir darbo tarybos sprendimui.

3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai paaiškino, kad atsakovės ir kitų DVS darbuotojų darbas nėra toks pat dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atliekamų skirtingų atsakomybės lygių darbo procese, skirtingo darbo pobūdžio – DVS darbuotojų vykdomos funkcijos skiriasi pagal atliekamų darbų pobūdį, DVS darbuotojams priskirtos skirtingos dokumentų valdymo funkcijos. Nurodė, kad atsakovės tarnybinė veikla per 2017 metus buvo įvertinta gerai ir paskirta maksimali 10,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 metais atsakovės tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 10,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, D. G. tarnybinė veikla per 2017 metus buvo įvertinta labai gerai ir paskirta 20,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 metais D. G. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 20,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, A. Ž. tarnybinė veikla per 2017 metais buvo įvertinta labai gerai ir paskirta 15,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 metais A. Ž. veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 15,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis. Pabrėžė, kad FNTT vadovas, priimdamas sprendimą dėl atsakovės, vadovavosi FNTT finansinėmis galimybėmis ir atsakovės nediskriminavo.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad FNTT vadovas turi diskreciją nustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžius, tačiau jo sprendimai turi būti pagristi, motyvuoti, argumentuoti, turi būti vadovaujamasi objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais ir atsižvelgiama tik į praėjusių metų veiklos vertinimą pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Šiuo atveju FNTT vadovas, pritardamas atsakovės tiesioginio vadovo siūlymui jos veiklą vertinti labai gerai, priėmė sprendimą įgyvendinti veiklos vertinimo išvadą, išskyrus tiesioginio vadovo siūlymą dėl kintamosios dalies dydžio, nuspręsdamas nustatyti ne 20,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąją dalį, kaip kad siūlė tiesioginis jos vadovas, o 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąją dalį ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Motyvus, kuriais remdamasis FNTT vadovas priėmė sprendimą neįgyvendinti siūlymo jos atžvilgiu, jai nurodė FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, 2019 m. kovo 14 d. atsakydamas į jos tarnybinį prašymą – rašte pasakyta, jog FNTT vadovas priėmė sprendimą įvertinęs vykdomų funkcijų apimtį, kitiems skyriaus darbuotojams, vykdantiems analogiškas funkcijas, nustatytas kintamąsias dalis ir atsižvelgdamas į FNTT finansines galimybes, tačiau, atsakovės įsitikinimu, tai nėra motyvai, kuriais remiantis buvo galima priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo dėl kintamosios dalies dydžio, tokie motyvai nėra susiję su praėjusių metų veiklos vertinimo rodikliais, be to, tokie motyvai turėjo būti nurodyti FNTT vadovo sprendime (rezoliucijoje, įsakyme), o ne jau po sprendimo priėmimo atsakant į jos paklausimą. Pabrėžė, kad FNTT vadovas nei rezoliucijoje, nei 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr.TE-60 nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis nustatė skirtingus pareiginės algos kintamosios dalies dydžius tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams, kurių veikla 2018 metais buvo įvertinta vienodai bei siūlymai jų atžvilgiu taip pat buvo vienodi: jai, I. Ž., D. G. ir A. Ž., kurios 2018 metais dirbo FNTT DVS ir visų darbo pobūdis buvo tas pats – dokumentų tvarkytojos (gaunamų, siunčiamų, įslaptintų dokumentų registracija ir pan.), taip pat vienodos 2018 metų veiklos vertinimo išvados ir siūlymai. Nors FNTT 2018 metais vidutiniškai dirbo 16 darbuotojų daugiau nei 2017 metais, darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto 2018 metais skirta 695 329,00 Eur daugiau nei 2017 metais, todėl ieškovės nurodytas motyvas dėl FNTT finansinių galimybių įvertinimo, dėl kurio jai buvo nustatyta mažesnė nei siūloma pareiginės algos kintamoji dalis pagal 2018 metų veiklos vertinimą, atmestinas. FNTT, atsižvelgdama į finansavimą ir tuo pagrindu mažindama darbuotojams siūlomas pareiginės algos kintamąsias dalis, turėjo taikyti vienodą pinigų paskirstymo principą, t. y. mažinti tam tikru procentu ar pan. Atsakovė neatmeta prielaidos, kad ji buvo diskriminuojama būtent dėl priklausymo profesinei sąjungai ir dėl galimai kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30472-996/2019 ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė atsakovės prašymą atmesti; teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimą laikyti netekusiu galios; priteisti ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Teismas nurodė, kad tiek tiesioginio vadovo vertinimo išvada ir siūlymas, tiek darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens pritarimas darbuotojo tiesioginio vadovo vertinimo išvadai ir siūlymui FNTT vadovui yra rekomendacinio pobūdžio, kuris vienintelis, žinodamas FNTT finansinę padėtį ir ją įvertinęs, būdamas atsakingas už tinkamą, atsakingą įstaigos veiklą ir finansų valdymą, turėdamas diskrecijos teisę nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio dydį, priima galutinį sprendimą dėl darbuotojo veiklos vertinimo.

28. Teismas pažymėjo, jog nėra teisės akto, įtvirtinančio FNTT vadovo sprendimo motyvacijos privalomą išdėstymą raštu, todėl FNTT paaiškinimas, kad atsakovei buvo skirta 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamoji dalis dėl FNTT finansinės padėties bei įvertinus jos veiklą pagal jos dirbtų dienų kiekį (kiekybinis rodiklis) yra pakankamas. Darbuotojai paprašius, FNTT vadovo priimto sprendimo motyvacija jai buvo pateikta 2019 m. kovo 14 d. rašte Nr. 1/17-3-857 „Dėl informacijos pateikimo“, todėl aplinkybė, kad sprendimo motyvacija nėra išdėstyta raštu priimant sprendimą, nesudaro pagrindo tokį sprendimą pripažinti neteisėtu ir naikinti.

29. Teismo vertinimu, darbuotoja neginčijo ieškovės teiginių, jog iš 251 dienos, kada atsakovė turėjo dirbti, ji dirbo 180 dienų, liudytoja apklausta DVS skyriaus vadovė V. J. nurodė, kad atsakovės dažniau nebūta darbe negu kitų skyriaus darbuotojų, todėl ir DVS pavestų darbų atsakovė atliko mažiau nei kitos to skyriaus darbuotojos, vertinant atsakovės veiklą jai nebuvo žinoma FNTT finansinė padėtis ir galimybė įgyvendinti jos pasiūlymą dėl 20,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies atsakovei nustatymo, todėl vykusiame darbuotojų susirinkime atkreipus dėmesį į FNTT finansinę padėtį, visiems darbuotojams buvo palikti tie patys pareiginės algos kintamosios dalies procentiniai dydžiai.

30. Teismas pažymėjo, jog 10,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis atitinka įvertinimą labai gerai. FNTT vadovas, įvertinęs skirtas lėšas, neįgyvendino siūlymo dėl 20,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, palikdamas atsakovės turėtą 10,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, tačiau atsakovės veiklą įvertino labai gerai, todėl atsižvelgus į tai, kad prieš tai buvusiais metais atsakovės veikla buvo įvertinta tik gerai, atsakovės teisinė padėtis pasikeitė už 2018 metų veiklą ją įvertinus labai gerai.

31. Teismas pabrėžė, jog FNTT buvo gavusi papildomą finansavimą būtent statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad FNTT buvo likę nepanaudotų lėšų, galimų skirti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis.

32. Teismas darė išvadą, jog atsakovė nepagrįstai nurodžiusi, kad ieškovė, atsižvelgdama į finansavimą ir tuo pagrindu mažindama darbuotojams siūlomas pareiginės algos kintamąsias dalis, turėjo taikyti vienodą pinigų paskirstymo principą ir mažinti tam tikru procentu ar pan. Teismo vertinimu, įstaigos vadovo sprendimas pagal turimą finansavimą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, palikti tą patį kaip ir praeitų metų pareiginės algos kintamosios dalies dydį buvo tinkamas, pagrįstas ir racionalus. Pagrindo mažinti tam tikru procentu pareiginės algos kintamąsias dalis visiems darbuotojams nebuvo, nes tai atlikus, būtų paneigtas teisingo apmokėjimo už darbą principas ir pabloginta tam tikrų darbuotojų teisinė padėtis, o paliekant tą patį kaip ir prieš tai buvusiais metais pareiginės algos kintamosios dalies dydį darbuotojų teisinė padėtis šiuo atžvilgiu išliko tokia pati.

33. Teismas sprendė, jog nors atsakovė ir teigė mananti, kad galimai 20,00 procentų pareiginės algos kintamoji dalis jai nebuvo skirta dėl jos priklausymo profesinei sąjungai ar kitų diskriminacinių aplinkybių, tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad diskriminuojama tiesioginės vadovės ji jautėsi daug anksčiau, dėl to įstojo į profesinę sąjungą, santykiai su tiesiogine vadove vertinimo metu jau buvo pagerėję, su FNTT vadovu jos santykiai buvo geri, liudytoja apklausta atsakovės tiesioginė vadovė nurodė, kad ji FNTT vadovo apie savo santykius su atsakove nebuvo informavusi, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, į profesinę sąjungą įstojusi 2018 metų vasario mėnesį, nebūdama išrinkta į jos renkamus organus, būtų kreipusis į profesinę sąjungą dėl jos teisių gynimo, kad ji būtų buvusi diskriminuojama dėl narystės profesinėje sąjungoje ar kitais pagrindais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, FNTT vadovui įvertinant jos veiklą labai gerai ir skiriant jai 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, būtų buvusi diskriminuojama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30472-996/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pripažindamas pagrįstais ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, juos patvirtinančių įrodymų šiai nepateikus.

34.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog FNTT direktorius, nustatydamas atsakovei pareiginės algos kintamosios dalies dydį, atsižvelgė į jos darbo kiekybinius rodiklius, tokio skundžiamo sprendimo motyvo nepagrindus bylos medžiaga. Liudytoja apklausta DVS skyriaus vadovė V. J. patvirtino, jog darbuotojų vertinimų su FNTT direktoriumi neaptarė ir jam priimant sprendimą nedalyvavo. Atsakovės veiklos vertinimo išvadoje už 2018 metus jokių duomenų apie kiekybinius rodiklius nėra, nurodžius, kad darbuotojas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, rizikos nepažymėtos. FNTT Teisės ir personalo vedėjo 2019 m. kovo 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovė buvo informuota, kad FNTT direktorius atsižvelgė į vykdomų funkcijų apimtį, kitiems darbuotojams nustatytas kintamąsias dalis ir finansines galimybes, o ne į kiekybinius rodiklius, kaip ginčo metu nurodė ieškovė.

34.3. Atsakovės veikla 2018 metais pagal 2019 m. sausio 24 d. veiklos vertinimo išvadą Nr. 04/4-2-1-887 tiesioginio vadovo buvo įvertinta labai gerai, o tai reiškia, jog atsakovė įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, taip pat nebuvo pažymėtos jokios rizikos, kurioms esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Tokiam atsakovės veiklos 2018 metais vertinimui pritarė ir FNTT darbo taryba 2019 m. sausio 24 d. protokolu Nr. 04/8-8-852.

34.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės teiginių, jog iš per metus turėtų dirbti 251 dienos ji dirbo 180 dienų, o šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta tiesioginė atsakovė vadovė V. J.. Atsakovės veiklos 2018 metais vertinimo išvadoje Nr. 04/4-2-1-887 nurodyta, kad visus vertinimo rodiklius ji įvykdė ir viršijo, todėl teiginiai, kad ji dirbo mažiau nei kitos darbuotojos ir tai turėjo įtakos FNTT vadovo sprendimui dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo, neturi teisinės reikšmės.

34.5. FNTT vadovas, pritardamas siūlymui vertinti atsakovės veiklą už 2018 metus labai gerai, priimant sprendimą dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo privalėjo vadovautis taisyklių 16.1 punkto nuostata ir pareiginės algos kintamosios dalies dydį nustatyti atsižvelgiant tik į tarnybai skirtas lėšas.

34.6. Ieškovės argumentai, kuriais ji grindė sprendimo dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo pagrįstumą, keitėsi. 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1/17-3-857 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovė informuota, kad sprendimas priimtas įvertinus jos vykdomų funkcijų apimtį, kitiems skyriaus darbuotojams, vykdantiems analogiškas funkcijas, nustatytas kintamąsias dalis ir tarnybos finansines galimybes, tuo tarpu jau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, kad nustatydamas darbuotojams pareiginės algos kintamąsias dalis FNTT direktorius atsižvelgia į skyriaus darbų rezultatą ir į indėlį, kurį darbuotojas įnešė į skyriaus darbą.

34.7. DVS paskirtis – organizuoti ir užtikrinti dokumentų valdymą FNTT. Tiek atsakovės, tiek ir kitų DVS darbuotojų – I. Ž., D. G. ir A. Ž. darbo pobūdis – jos registravo gaunamus, siunčiamus, įslaptintus dokumentus, jų veikla 2018 metais įvertinta labai gerai ir siūlyta skirti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį.

34.8. DVS vadovė V. J., teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad FNTT vadovas, tvirtindamas atsakovės veiklos vertinimą už 2018 metus, su skyriaus vadove nesitarė, ji nedalyvavo FNTT direktoriui priimant sprendimą, todėl FNTT direktoriui sprendimo priėmimo metu negalėjo būti žinoma, kad ji atsakovės veiklą labai gerai vertino su avansu, nors jos dažnai nebūdavo darbe.

34.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra teisės akto, įtvirtinančio FNTT vadovo sprendimo motyvacijos privalomą išdėstymą raštu. FNTT direktoriui priimant sprendimą dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio atsakovei nustatymo, motyvas dėl FNTT skirtų lėšų galėjo būti nurodytas 2019 m. sausio 24 d. rezoliucijoje, uždėtoje ant atsakovės veiklos vertinimo išvados Nr. 04/4-2-1-888 arba 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. TE-60. FNTT direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. TE-60 „Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“, kuriuo atsakovei nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis 2019 metams, nurodytas teisinis pagrindas bei motyvas, kad atsižvelgiama į tarnybos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2018 metų veiklos vertinimo išvadas. Ieškovės direktorius nei 2019 m. sausio 24 d. rezoliucijoje, nei 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. TE-60 nenurodė, kad atitinkamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į FNTT skirtą finansavimą. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalies aiškinimo, individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

34.10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad FNTT buvo likę nepanaudotų lėšų, galimų skirti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus dėl FNTT finansavimo 2019 metais, pateikė rašytinius įrodymus – interneto svetainėje www.fntt.lt viešai skelbiamus 2017 metų ir 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinius, iš kurių matyti, jog nors lyginant su 2017 metais, FNTT 2018 metais papildomai buvo įdarbinta šešiolika žmonių, darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto 2019 metams buvo skirta buvo skirta 695 329,00 Eur daugiau, todėl ieškovės argumentas dėl FNTT finansinių galimybių neatitinka tikrovės.

34.11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad sutinka su tuo, jog FNTT finansavimas 2019 metams buvo padidintas, tačiau papildomos lėšos skirtos ne darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui, o pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) darbo užmokesčio didinimui, todėl atsakovė prašo priimti naują įrodymą – interneto svetainėje www.fntt.lt esančius duomenis apie FNTT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinį darbo užmokestį 2018 metais ir 2019 metais, iš kurių matyti, jog 2019 metais kilo ne tik pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) darbo užmokestis, bet ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Esant vienodam tarnybinės veiklos vertinimui, FNTT vadovas turėjo atsižvelgti į vienodą pinigų paskirstymo principą, jo, priešingai negu nurodyta ieškinyje, neneigdamas.

34.12. Atsakovė nuo 2018 metų yra FNTT profesinės sąjungos narė. Kadangi ieškovės vadovo sprendimas dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo priimtas nepritarus tiesioginio vadovo siūlymui be motyvų, neatmestina prielaida, kad atsakovė buvo diskriminuojama dėl priklausymo profesinei sąjungai ir kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojos dalykinėmis savybėmis. Ieškovės vadovas, nesant darbuotojams žinomų kriterijų, nustatė atsakovei mažesnę pareiginės algos kintamąją dalį nei kitoms tą patį darbą dirbančioms DVS darbuotojoms. Tokiu būdu buvo pažeistas Apmokėjimo įstatymo tikslas – suteikti vienodo išsilavinimo biudžetinių įstaigų darbuotojams vienodas galimybes gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

34.13. Ieškovė nėra priėmusi teisės akto, reglamentuojančio darbuotojų kintamosios dalies dydžio nustatymo, atsižvelgiant į jų veiklos vertinimą, kriterijus.

35. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30472-996/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių į bylą pateiktus įrodymus bei jų duotus paaiškinimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, nereiškia, kad buvo pažeistos CPK nuostatos nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

35.2. Tarnybos direktorius skiriant darbuotojams pareiginės algos kintamąją dalį atsižvelgė į taisyklių 16.1 punkto nuostatą, įvertindamas gautą finansavimą.

35.3. Darbuotojo veiklos užduotys ir pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai buvo nustatyti atsakovės 2018 m. vasario 6 d. veiklos vertinimo išvadoje. Po pokalbio su atsakove, tiesioginis vadovas, užpildęs jos išvados formą, pasiektus rezultatus vykdant užduotis vertino labai gerai. Darbo taryba 2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu nutarė pritarti pagal darbo sutartį dirbančios darbuotojos tiesioginio vadovo vertinimui. Tiesioginis vadovas, pateikdamas tarnybos direktoriui siūlymą skirti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, be kita ko, savo siūlymo nemotyvavęs, negali tarnybos direktoriaus įpareigoti patvirtinti siūlomą kintamosios dalies koeficientą, atsižvelgiant į tarnybos racionalų, taupų lėšų bei turto naudojimą.

35.4. Tarnybos direktorius, nesutikdamas su tiesioginio vadovo siūlymu skirti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, išsamiai išnagrinėjo atsakovės 2018 metų veiklos rezultatus, jos atliekamas funkcijas, kompetencijas, darbo krūvį, gebėjimus ir priėmė sprendimą nustatyti 10,00 procentų kintamosios dalies dydį, tai užrašydamas rezoliucijoje. Tarnybos direktorius, įvertinęs finansines galimybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais ir pasirinkdamas minimalųjį dydį, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą už darbą, nes darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeitė.

35.5. Tarnybos finansų kontrolė atliekama jos direktoriaus patvirtintų Tarnybos finansų kontrolės taisyklių nustatyta tvarka. Ieškovės direktorius turi diskrecijos teisę pagal gaunamą finansavimą išspręsti atlyginimų klausimą, nustatydamas atitinkamo dydžio koeficientus.

35.6. Atsakovės teiginys, kad tarnybos direktorius, nustatydamas pareiginės algos kintamosios dalies dydį, turėjo vertinti tik tarnybos finansines galimybes ir negalėjo vertinti atsakovės kiekybinių rodiklių, atmestinas kaip nepagrįstas. Tik įvertinus darbuotojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo tarnybinės veiklos kokybinius ir kiekybinius rodiklius ir tarnybos finansines galimybes, gali būti nustatytas iki 50,00 procentų dydžio pareiginės algos kintamosios dalies koeficientas.

35.7. Atsakovė pateikė naują įrodymą – duomenis iš interneto svetainės www.fntt.lt apie tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinį darbo užmokestį 2018 metais ir 2019 metais, tačiau neatsižvelgė į socialinio draudimo reformos esminius pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2019 m. sausio 1 d., sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas, darbo užmokestį (bruto) dirbantiems pagal darbo sutartį padidinant 1,289 karto.

35.8. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tarnybai, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018-2020 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. kovo 21. įsakymu Nr. 1V-217, skirtas 695 329,00 Eur didesnis nei 2017 m. finansavimas darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto 2019 metams. Atsižvelgiant į plano XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-2020 metų programos prioritetų įgyvendinimą, finansavimas skirtas statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui, todėl atsakovė netinkamai vertino tarnybos finansinę padėtį, teikdama tikrovės neatitinkančius įrodymus.

35.9. Atsakovės ir kitų DVS darbuotojų pastoviosios dalies koeficientas nustatytas remiantis Apmokėjimo įstatymo ir taisyklių nuostatomis. Atsakovė turi teisę ir galimybes pati pasirinkti pageidaujamą darbą, siekdama pageidaujamo uždarbio. Jokių objektyvių įrodymų apie faktinę diskriminaciją atsakovė nepateikė. Profesinės sąjungos nare atsakovė tapo 2018 metų vasario mėnesį, darbdavei apie tai buvo žinoma, į profesinės sąjungos renkamus organus ji nepaskirta. Duomenų, kad nuo 2018 metų kovo mėnesio atsakovės veikla būtų papildomai tikrinama, nėra. Tarnybos direktorius turėjo teisę tikrinti, kaip laikomasi įmonės lokalinių aktų, pasiektų metinių rezultatų ir tokie jo veiksmai negalėjo būti laikomi diskriminaciniais, siejant juos su atsakovės priklausymu profesinei sąjungai. Aplinkybė dėl atsakovės priklausymo profesinei sąjungai savaime nelaikytina diskriminavimu, darbdavei kiekvieną darbuotoją vertinant atsižvelgus į jo profesines savybes, atliekamo darbo kokybę, rezultatus. DVS darbuotojos D. G. ir A. Ž. nepriklausė profesinei sąjungai, tačiau atlikus veiklos vertinimą, jų kintamosios dalies dydį nepakeistas. Tarnyboje neregistruotas nei vienas FNTT profesinės sąjungos raštas dėl atsakovės narystės galimai taikomų poveikio priemonių, todėl jos teiginiai, kad ji buvo diskriminuojama priklausomybės asociacijoms pagrindu, galimai dėl narystės profesinėje sąjungoje ir kitų aplinkybių, yra atmestini.

35.10. Darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, taip pat svarbus konkretumas ir aiškumas, pavyzdžiui, nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys įgytų pareigą jį sumokėti. Konkretų pareiginės algos kintamosios dalies dydį nustato darbdavys. Kintamo užmokesčio metodas reiškia, jog nustatant uždarbį pagal kompetentingumą ir gebėjimus, darbuotojui mokama už jo turimų žinių bei įgūdžių spektrą, gilumą ir pobūdį, už atliekamą darbą, todėl atsakovės argumentas, kad ji diskriminuojama dėl priklausymo profesinei sąjungai ir galimai kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojos dalykinėmis savybėmis, nepagrįstas.

35.11. Atsakovės argumentai dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo procedūros pažeidimų – formalūs. Apeliaciniame skunde jis iš esmės atkartoja savo 2019 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime teismui pateiktus argumentus ir paaiškinimus civilinėje byloje Nr. eI-30472-996/2019, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir paneigti.

35.12. Tarnybos direktorius atsakovės nediskriminavo, nepažeidė teisingo apmokėjimo už darbą pricipo, priešingai – darbuotojos teisinę padėtį pagerino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

38. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2002 m. liepos 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 239 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė priimta dirbti į DVS dokumentų tvarkytoja. Atsakovei 2018 m. vasario 6 d. nustatytos einamųjų metų užduotys, numatyti pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo rodikliai ir aptarta rizika, dėl kurios einamųjų metų užduotys gali būti neįvykdytos, su šiomis 2018 metų veiklos vertinimo užduotimis atsakovė supažindinta pasirašytinai. Tiesioginis atsakovės vadovas, atlikęs darbuotojos veiklos vertinimą, jos pasiektus rezultatus vykdant užduotis vertino labai gerai ir pateikė FNTT direktoriui siūlymą skirti atsakovei 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį. FNTT direktorius, pritardamas tokiam atsakovės vertinimui, 2019 m. sausio 24 d. rezoliucija priėmė sprendimą nustatyti atsakovei 10,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį.

39. Ieškovė 2019 m. kovo 14 d. rašte Nr. 1/17-3-857 „Dėl informacijos pateikimo“, parengtame atsakant į atsakovės 2019 m. vasario 18 d. tarnybinį prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 04/4-/2-3-1784, nurodžiusi, jog tarnybos direktorius sprendimą nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui priėmė įvertinęs atsakovės vykdomų funkcijų apimtį, kitiems skyriaus darbuotojams, vykdantiems analogiškas funkcijas, nustatytas kintamąsias dalis ir atsižvelgdamas į tarnybos finansines galimybes.

40. Darbuotoja pateikė Darbo ginčų komisijai 2019 m. gegužės 13 d. prašymą, kurį ši tenkinusi, nusprendė pripažinti, kad ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. TE-60 ,,Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ 2.4 punktas, numatantis, jog atsakovei skiriama pareiginės algos kintamoji dalis – 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, yra neteisėtas, išieškoti iš ieškovės 99,65 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už vasario mėnesį, 33,22 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už kovo mėnesį, 26,36 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už balandžio mėnesį, 100,66 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už gegužės mėnesį, 87,41 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už birželio mėnesį, 9,63 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 metų vasario-gegužės mėnesius mokėjimą.

41. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama atmesti atsakovės 2019 m. gegužės 13 d. prašymą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42. Įvertinus išdėstytas aplinkybe, galima spręsti, jog byloje yra kilęs ginčas dėl tarnybos vadovo diskrecijos teisės tinkamo įgyvendinimo nustatant darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį, pareiginės algos kintamosios dalies dydį.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

43. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašą, gautą iš interneto svetainės www.fntt.lt, apie FNTT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinį darbo užmokestį 2018 metais ir 2019 metais, kuris, jos teigimu, patvirtina aplinkybę, jog FNTT finansavimas, 2019 metams padidintas 695 329,00 Eur suma, skirtas ne tik pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų), bet ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui kelti. Ieškovė atitinkamai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjusi išrašą iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018-2019 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1V-217, kuris, jos įsitikinimu, pagrindžia aplinkybę, kad prioritetiškai finansavimas skirtas statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų didinimui, atsakovei netinkamai vertinant tarnybos finansinę padėtį.

44. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

45. Kadangi šalių pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos sudaro atsakovės pateiktas išrašas iš interneto svetainės www.fntt.lt apie FNTT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinį darbo užmokestį 2018 metais ir 2019 metais bei ieškovės pridėtas išrašas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018-2019 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1V-217, yra susiję su tarnybos faktinės galimybės nustatyti atitinkamą pareiginės algos kintamosios dalies dydį įgyvendinimu, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą juos priimti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui tinkamai įvertinti.

Dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo

46. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nurodydamas, kad tiek tiesioginio vadovo vertinimo išvada ir siūlymas, tiek darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens pritarimas darbuotojo tiesioginio vadovo vertinimo išvadai ir siūlymui FNTT vadovui yra rekomendacinio pobūdžio, todėl turėdamas diskrecijos teisę nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio dydį, neįgyvendino siūlymo dėl 20,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, atsižvelgiant į FNTT finansinę padėtį ir atsakovės veiklą pagal jos dirbtų dienų kiekį (kiekybinį rodiklį), palikdamas atsakovės turėtą 10,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, jos veiklą įvertinant labai gerai.

47. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog FNTT direktorius, priimdamas sprendimą dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo, privalėjo vadovautis taisyklių 16.1 punkto nuostata ir pareiginės algos kintamosios dalies dydį nustatyti atsižvelgiant tik į tarnybai skirtas lėšas. Kiti kriterijai, kuriais remiantis ieškovės vadovas nustatė atsakovei mažesnę pareiginės algos kintamąją dalį nei kitoms tą patį darbą dirbančioms DVS darbuotojoms, atsakovei nebuvo žinomi.

48. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pareiškusi, jog apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, svarbus konkretumas, aiškumas, nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti, todėl tarnybos direktorius, nesutikdamas su tiesioginio vadovo siūlymu skirti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, išsamiai išnagrinėjo atsakovės 2018 metų veiklos rezultatus, jos atliekamas funkcijas, kompetencijas, darbo krūvį, gebėjimus, kitaip tariant, kiekybinius ir kokybinius rodiklius, ir priėmė sprendimą nustatyti 10,00 procentų kintamosios dalies dydį, tai užrašydamas 2019 m. sausio 24 d. rezoliucijoje. Pasirinkdamas minimalųjį dydį, tarnybos direktorius nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą už darbą, darbuotojos iki vertinimo buvusiai teisinei padėčiai nesikeitus.

49. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sampratos ir darbo apmokėjimo sistemos reglamentavimas numatytas Apmokėjimo įstatyme. Remiantis Apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta) (1 punktas); priemokos (2 punktas); mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (3 punktas); premijos (4 punktas). Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbdavys privalo nustatyti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams susipažinti (Apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai ir, be kita ko, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai (Apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo ir gali siekti iki 40,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies (Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies procentinius dydžius pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o biudžetinės įstaigos vadovui – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių metų veiklą (Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus šių įstaigų vadovus, nustato ir kasmetinį veiklos vertinimą atlieka tiesioginis jų vadovas (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių metų veikla gali būti įvertinama: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų tiesioginis vadovas, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą labai gerai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui su siūlymu nustatyti iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali siūlyti skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalis).

50. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima spręsti, jog darbdavys privalo nustatyti darbo apmokėjimo sistemą, prieinamą visiems darbuotojams susipažinti, kurioje būtų detalizuojami ne tik biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai, pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, tačiau ir pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka bei procentiniai dydžiai.

51. Nagrinėjamu atveju FNTT direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-44 patvirtintos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo taisyklės (toliau – taisyklės), kurių 16.1 punkte įtvirtinta pareiginės algos kintamosios dalies, atsižvelgiant į darbuotojų praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma tvarka, pagal kurią darbuotojo praėjusių metų veiklą įvertinus labai gerai, vieniems metams nuo sprendimo dėl kintamosios dalies nustatymo gali būti nustatomas kintamosios dalies dydis nuo 10,00 iki 50,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, atsižvelgiant į tarnybai skirtas lėšas, ir gali būti skiriama premija.

52. Taigi, kaip galima spręsti iš taisyklių 16.1 punkto, pareiginės algos kintamoji dalis nustatoma atsižvelgiant į šias būtinąsias sąlygas arba, kaip šalių procesiniuose dokumentuose įvardyta, kriterijus: 1) darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimą, nuo kurio priklauso kintamosios dalies dydis; 2) tarnybai skirtas lėšas. Pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pažymėjusi, jog apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, svarbus konkretumas, aiškumas, nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, todėl remiantis 16.1 punkto nuostata, darbuotoja, supažindinta su pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka, pagrįstai galėjo tikėtis, jog svarstant dėl atitinkamo kintamosios dalies dydžio, bus atsižvelgta būtent į jos 2018 metų veiklos vertinimą ir tarnybos finansines galimybes, jos veiklą įvertinus labai gerai, įgyvendinti tiesioginio vadovo siūlymą nustatyti 20,00 procentų pareiginės algos kintamąją dalį. Kadangi jokių kitų kriterijų taisyklių 16.1 punkte papildomai numatytų ieškovės rengiant darbo apmokėjimo taisykles nebuvo, nėra pagrindo nesutikti su atsakove, jog tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą dėl tiesioginio vadovo siūlymo nustatyti atitinkamą pareiginės algos kintamąją dalį, negalėjo remtis kriterijais, su kurių taikymu darbuotojai, tame tarpe ir atsakovė, supažindinti nebuvo, t. y. atsakovės vykdomų funkcijų apimtimi, kompetencijomis, darbo krūviu, gebėjimais, kitiems skyriaus darbuotojams, vykdantiems analogiškas funkcijas, nustatytomis kintamosiomis dalimis, kiekybiniais rodikliais, t. y. dienų, kurias buvo dirbama, skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimu, sutikdamas su ieškovės paaiškinimu, jog atsakovės 10,00 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamoji dalis galėjo būti skirta įvertinus ne tik FNTT finansinę padėtį, bet ir atsakovės veiklą pagal dirbtų dienų kiekį (kiekybinį rodiklį), atsakovei neginčijus, jog iš 251 dienos, ji dirbo tik 180 dieną, ką patvirtino liudytoja apklausta DVS skyriaus vadovė V. J., nurodydama, kad atsakovės dažniau nebūta darbe negu kitų skyriaus darbuotojų, kai pagal darbdavės nustatytą pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarką tokių aplinkybių faktinis vertinimas, numatant jų galimą įtaką tarnybos vadovo sprendimui, įtvirtintas nebuvęs. Pažymėtina, jog ieškovės kriterijai, susiję su kiekybiniu rodikliu, galėjo būti aktualūs tik tiesioginiam vadovui vertinant praėjusių kalendorinių metų veiklos rezultatus, 2018 m. vasario 6 d. veiklos vertinimo išvadoje Nr. 04/4-2-1-1537, pagal kurią atsakovė įvertinta gerai, aiškiai numačius, jog einamiesiems metams nustatytų užduočių, t. y. registruoti tarnyboje gautus dokumentus (2.1 punktas), užtikrinti duomenų, įvedamų į dokumentų valdymo sistemą, konfidencialumą (2.2 punktas), reikalui esant registruoti tarnyboje gautus ir parengtus įslaptintus dokumentus, juos išsiųsti (2.3 punktas), teikti informaciją įstaigoms ir organizacijoms apie jų dokumentų vykdymą (2.4 punktas), įvykdymui neigiamos įtakos gali turėti žmogiškasis faktorius (nedarbingumas ir kt.) (3.1 punktas), struktūriniai pertvarkymai, techninės kliūtys (3.2 punktas), padidėjęs darbo krūvis dėl skyriaus darbuotojų nedarbingumo, atostogų metu (3.3 punktas). Kadangi, remiantis 2019 m. sausio 24 d. veiklos vertinimo išvados Nr. 04/4-2-1-887 duomenimis, nei atsakovės nedarbingumas, nei jos atostogų laikotarpis arba kitaip, žmogiškasis faktorius, įtakos jos praėjusių kalendorinių metų veiklos vertinimui neturėjo, pasiektus rezultatus vykdant užduotis tiesioginiam vadovui įvertinus labai gerai, darbuotojai įvykdžius užduotis ir viršijus kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, o FNTT direktoriui su tokiu vertinimu 2019 m. sausio 24 d. rezoliucija sutikus, ieškovės vadovas, spręsdamas dėl siūlomo pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, šiomis aplinkybėmis remtis negalėjo, tokios teisės darbo apmokėjimo taisyklėse jam nenumačius.

53. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius, jog vieninteliai kriterijai, kuriais remdamasis ieškovės vadovas galėjo priimti sprendimą dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, yra darbuotojo veiklos įvertinimas ir tarnybai skirtų lėšų suma, jų kontekste pasisakytina dėl galimos diskriminacijos atsakovės atžvilgiu.

54. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog FNTT direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktu, turi užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Dėl nurodytos priežasties, taisyklių 16.1 punkte buvę numatyta, jog pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso ir nuo tarnybai skirtų lėšų. Kitaip tariant, pagal jam suteiktą diskrecijos teisę spręsdamas dėl tiesioginio vadovo rekomendacinio siūlymo įgyvendinimo, tarnybos vadovas, vykdydamas jam priskirtą pareigą užtikrinti racionalų ir taupų lėšų naudojimą, turi atsižvelgti į įstaigos finansinę padėtį einamaisiais metais.

55. Iš atsakovės pateikto išrašo, gauto iš interneto svetainės www.fntt.lt, apie FNTT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vidutinį darbo užmokestį 2018 metais ir 2019 metais matyti, jog dokumentų tvarkytojo (A2) vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2018 metais buvo 771,17 Eur, o 2019 metų I ketvirtį, aktualų ginčo laikotarpiu, kilo iki 1 076,35 Eur. Atsakovės teigimu, minėta informacija, gauta iš ieškovės interneto svetainės www.fntt.lt pagrindžia aplinkybę, jog FNTT finansavimas 2019 metams 695 329,00 Eur suma buvo padidintas, papildomas lėšas skiriant ne tik pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų), bet ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui kelti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju su atsakove sutikti nėra pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovė, teigdama, jog darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis 2019 metų I ketvirtį didėjo, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikoje nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojusius mokestinės bazės pakeitimus, t. y. kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalį (toliau – GPMĮ), 2018 metų ar ankstesnio mokestinio laikotarpio apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinamos taikant 15,00 procentų pajamų mokesčio tarifą; nuo 2019 metų sausio 1 d. metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, apmokestinama taikant 20,00 procentų pajamų mokesčio tarifą (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas); pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nuo 2019 m. sausio 1 d. draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, todėl darbdaviai privalėjo perskaičiuoti (indeksuoti) darbuotojo darbo užmokestį (bruto), jį indeksuodami koeficientu 1,289 (draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo; perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo 2019 m. sausio 1 d.). Prie ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2018-2019 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1V-217, 5.4.1 punkte nurodyta, jog yra siektinas finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnų darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, padidinimas, todėl nėra pagrindo ieškovės teiginio, jog 2019 metams tarnybai skirtos lėšos prioritetiškai skirtos pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) darbo užmokesčiui didinti, pripažinti nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs, jog tarnybai gavus papildomą finansavimą būtent statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui, FNTT vadovas neįgyvendino tiesioginio vadovo siūlymo dėl 20,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydžio įvertinęs tarnybai skirtas lėšas, ieškovei nei pateikus, nei kreipusis į teismą su prašymu dėl įrodymų apie FNTT panaudotas lėšas išreikalavimo, kurie būtų pagrindę jos įrodinėjamas aplinkybes dėl galimai buvusio nepanaudotų lėšų likučio, kuris galėjo būti skirtas darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis.

56. Kadangi pagal Valstybės tarnybos departamento 2019 m. kovo 26 d. parengtas rekomendacijas dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, sprendimas neįgyvendinti tiesioginio vadovo ar vertinimo komisijos siūlymo paprastai išreiškiamas rezoliucija ant motyvuoto siūlymo ar vertinimo komisijos išvados, o rezoliucija laikytinas raštiškas vadovo nurodymas įforminant atitinkamą procesinį sprendimą, todėl, priešingai nei buvo teigusi atsakovė, joje FNNT vadovo priimto sprendimo motyvacija išdėstyta neturėjusi būti, atmetant kaip nepagrįstą jos prielaidą, raštiškas nepritarimas tiesioginio vadovo siūlymui be motyvų galimai suponavęs atsakovės diskriminaciją dėl priklausymo profesinei sąjungai.

57. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog bet kuriuo atveju šalis, nurodydama, jog buvo diskriminuojama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, pagal šalių įrodinėjimo pareigą nagrinėjant bylą, turi aiškiai nurodyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad prieš ją galimai buvo vykdoma tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, pateikdama informaciją ne tik apie pažeistas teises, bet ir nurodydama aplinkybes, kurios prima facie leistų spręsti apie diskriminacinį darbdavio poelgį (DK 26 straipsnio 1 dalis).

58. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 111 „Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje“, kurią ratifikavusios valstybės nares (įskaitant Lietuvos Respubliką), 1 straipsnio 1 dalies a, b punktus, terminas „diskriminacija“ reiškia bet kokį lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantį arba panaikinantį išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, religiją, politinius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, taip pat – bet kokį kitą išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą, kai pažeidžiamos ar panaikinamos lygios darbo ir profesinės veiklos galimybės ir lygiateisiai santykiai, jeigu tai nustatė atitinkama Tarptautinės darbo organizacijos narė, pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, kur jos yra, ir su kitomis atitinkamomis institucijomis. Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas bendruosius principus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio („Diskriminacijos draudimas“), pagal kuriuos tam, kad iškelta problema nulemtų 14 straipsnio taikymą, nurodė, kad turi egzistuoti skirtingas asmenų, esančių panašiose (palyginamose) situacijose, traktavimas. Toks nevienodas (skirtingas) požiūris laikomas diskriminaciniu, jeigu jis neturi objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo; kitaip tariant, jeigu juo nėra siekiama teisėto tikslo arba jei nėra pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Valstybė naudojasi vertinimo laisvės ribomis, vertindama, ar skirtumai panašiose situacijose pateisina nevienodą požiūrį ir kokiu mastu (2008 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Burden prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13378/05; 2010 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, peticijos Nr. 30141/04; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, peticijų Nr. 29381/09 ir Nr. 32684/09; kt.).

59. Pagal pateiktus išaiškinimus sprendžiant dėl diskriminacijos buvimo, darytina išvada, jog iš FNTT darbo tarybos 2019 m. sausio 24 d. posėdžio protokolo Nr. 04/8-8-852 ir FNTT direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. TE-60 ,,Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ nustačius, kad FNTT vadovas nesutikęs su tiesioginio vadovo siūlymu iš viso dėl keturių tarnybos darbuotojų, vykdžiusių panašią darbo veiklą, t. y. A. J., kurią įvertinus labai gerai, siūlytas 30,00 procentų, o paskirtas 20,00 procentų dydžio pareiginės algos kintamosios dalies dydis, V. K., kurią įvertinus labai gerai, siūlytas 20,00 procentų, o paskirtas 10,00 procentų dydžio pareiginės algos kintamosios dalies dydis, A. Ž., kurią įvertinus labai gerai, siūlytas 20,00 procentų, o paskirtas 15,00 procentų dydžio pareiginės algos kintamosios dalies dydis ir atsakovės, iš kurių profesinei sąjungai priklausiusi tik ji viena, nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog priimdamas atitinkamą sprendimą FNTT direktorius ją diskriminavo, kai priežastimi dėl finansinės padėties, turint ribotas lėšas, jis rėmėsi nustatydamas atitinkamą pareiginės algos kintamosios dalies dydį ir darbuotojoms, nepriklausiusioms profesinei sąjungai. Taigi, vien motyvų nenurodymas, nesutinkant su tiesioginio vadovo siūlymu, FNTT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. rezoliucijoje (kurių, kaip išaiškinta nutarties 56 punkte, joje ir neturėjo būti) ir 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. TE-60 ,,Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ pats savaime nesudaro pagrindo spręsti buvus diskriminacijos faktą, nenustačius skirtingo atsakovės traktavimo FNTT direktoriui priėmus sprendimą dėl tiesioginio vadovo siūlymo skirti 20,00 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, jos veiklą įvertinus labai gerai.

60. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

61. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

62. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atsakovės J. U. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30472-996/2019.