- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-30472-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24322-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- J. U.
- Advokatai
- Gitana Martyšienė
dalyvaujant ieškovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei J. U. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ieškovė, darbdavė, FNTT) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–9) J. U. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriame, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), kuriuo buvo patenkintas darbuotojos prašymas, prašo darbuotojos prašymą, teiktą Darbo ginčų komisijai ir Darbo ginčų komisijos patenkintą, atmesti.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovė FNTT ėjo Dokumentų valdymo skyriaus (toliau – DVS) (duomenys neskelbtini) pareigas, iš darbo buvo atleista nuo 2019 m. liepos 3 d. Nurodė, kad 2018 m. vasario 6 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijos narių darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios darbuotojo kasmetinės veiklos vertinimą, nuostatomis, atsakovei buvo nustatytos einamųjų metų užduotys ir numatyti pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo rodikliai, taip pat su atsakove aptarta rizika, dėl kurios 2018 m. nustatytos užduotys būtų neįvykdytos, su šiomis 2018 m. veiklos vertinimo užduotimis atsakovė susipažino pasirašytinai. Pažymėjo, kad po pokalbio su atsakove jos tiesioginis vadovas užpildė atsakovės vertinimo išvados formą, kurioje atsakovės pasiektus rezultatus vykdant užduotis vertino labai gerai, tokiam atsakovės vertinimui pritarė ir darbo taryba, ir FNTT direktorius, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo – tiesioginis atsakovės vadovas, atlikęs darbuotojos veiklos vertinimą, pateikė FNTT direktoriui siūlymą skirti atsakovei 20 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, tačiau FNTT direktorius, turėdamas diskrecijos teisę nustatyti darbuotojo atlyginimo kintamąją dalį ir jos dydį bei pareigą užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, priėmė sprendimą nustatyti atsakovei 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, tai užrašydamas rezoliucijoje, su kuo atsakovė nesutiko. Pabrėžė, kad tokį sprendimą FNTT direktorius priėmė įvertinęs FNTT finansines galimybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pasirinkdamas minimalųjį dydį jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą už darbą, nes darbuotojos iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeitė. Pabrėžė, kad tiesioginis vadovas, teikdamas siūlymą nustatyti 20 procentų pareiginės algos kintamąją dalį, savo siūlymo nebuvo motyvavęs. Pažymėjo, kad išvadoje nėra minima, kad atsakovė dirbo geriau ar ja yra pasitikima labiau nei kitais DVS darbuotojais. Paaiškino, kad atsakovė į FNTT profesinę sąjungą įstojo 2018 m. vasario mėn., nebuvo išrinkta į profesinės sąjungos renkamus organus, FNTT nėra registruotas nei vienas FNTT profesinės sąjungos raštas dėl galimai taikomų poveikio priemonių atsakovei dėl narystės profesinėje sąjungoje, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovės teiginiai, kad ji buvo diskriminuojama priklausomybės asociacijoms pagrindu, galimai dėl narystės profesinėje sąjungoje ir dėl galimai kitų aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad veiklos vertinimo metu yra galimybė nustatyti pareiginės algos kintamosios dalies koeficiento dydį, bet pareiginės algos koeficientas išlieka toks pat ir tai nėra darbo sutarties sąlygų pakeitimas; atsakovė, 2017 m. gegužės 15 d. pasirašydama darbo sutarties pakeitimą, sutiko su jai paskirtu pastovios dalies koeficientu ir jo neskundė, todėl, ieškovės vertinimu, darbo tarybos pirmininko teiginys, kad kintamoji dalis darbo sutartyje turi būti nustatyta, nes šių darbuotojų pareiginės algos yra labai mažos, yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta įrodymais ir FNTT finansinėmis galimybėmis, todėl atmestinas, juo labiau, kad FNTT vadovas pareigos besąlygiškai atsižvelgti į FNTT darbo tarybos sprendimą pritarti ar nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui neturi, įstatymas FNTT vadovui suteikia teisę pritarti ar nepritarti tiesioginio vadovo siūlymams, atitinkamai ir darbo tarybos sprendimui.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. t. III, b. l. 11–15), kuriuose papildomai paaiškino, kad atsakovės ir kitų DVS darbuotojų darbas nėra toks pat dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atliekamų skirtingų atsakomybės lygių darbo procese, skirtingo darbo pobūdžio – DVS darbuotojų vykdomos funkcijos skiriasi pagal atliekamų darbų pobūdį, DVS darbuotojams priskirtos skirtingos dokumentų valdymo funkcijos. Nurodė, kad atsakovės tarnybinė veikla per 2017 m. buvo įvertinta gerai ir paskirta maksimali 10 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 m. atsakovės tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 10 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, D. G. tarnybinė veikla per 2017 m. buvo įvertinta labai gerai ir paskirta 20 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 m. D. G. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 20 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, A. Ž. tarnybinė veikla per 2017 m. buvo įvertinta labai gerai ir paskirta 15 procentų pareiginės algos kintamoji dalis, 2018 m. A. Ž. veikla įvertinta labai gerai ir paskirta 15 procentų pareiginės algos kintamoji dalis. Pabrėžė, kad FNTT vadovas, priimdamas sprendimą dėl atsakovės, vadovavosi FNTT finansinėmis galimybėmis ir atsakovės nediskriminavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad iš viso skyriaus tik atsakovės vienos teisinė padėtis pasikeitė į gerąją pusę, jos veikla buvo įvertinta labai gerai, kai už 2017 m. jos veikla buvo įvertinta gerai, atsakovei skirtas koeficientas atitiko jos atliktų darbo rezultatų kiekybę ir kokybę; papildomos piniginės lėšos FNTT buvo skirtos statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui; nebuvo taip, kad būtų turimi darbo užmokesčiui skirti pinigai, tačiau jie nenaudoti; tik FNTT direktorius ir finansų skyrius tvarko įstaigos finansus, atsakovės tiesioginė vadovė neturėjo informacijos apie įstaigos finansinę padėtį, nežino, kiek galima skirti lėšų, todėl galėjo siūlyti nuo 10 iki 50 procentų.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. III, b. l. 26–31).
Atsakovė neginčijo, kad FNTT vadovas turi diskreciją nustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžius, tačiau pabrėžė, kad tokie sprendimai turi būti pagristi, motyvuoti, argumentuoti, turi būti vadovaujamasi objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais, turi būti atsižvelgiama tik į praėjusių metų veiklos vertinimą pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Teigė, kad jos atveju FNTT vadovas pritardamas jos tiesioginio vadovo siūlymui jos veiklą vertinti labai gerai priėmė sprendimą įgyvendinti veiklos vertinimo išvadą, tačiau sprendė neįgyvendinti tiesioginio vadovo siūlymo dėl kintamosios dalies dydžio – sprendė nustatyti ne 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąją dalį, kaip kad siūlė tiesioginis jos vadovas, o 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio kintamąją dalį ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Nurodė, kad motyvus, kuriais remdamasis FNTT vadovas priėmė sprendimą neįgyvendinti siūlymo jos atžvilgiu, jai nurodė FNTT Teisės ir personalo skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 14 d. atsakydamas į jos tarnybinį prašymą – rašte buvo nurodyta, jog FNTT vadovas priėmė sprendimą įvertinęs vykdomų funkcijų apimtį, kitiems skyriaus darbuotojams, vykdantiems analogiškas funkcijas, nustatytas kintamąsias dalis ir atsižvelgdamas į FNTT finansines galimybes, tačiau, atsakovės įsitikinimu, tai nėra tie motyvai, kuriais remiantis buvo galima priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo dėl kintamosios dalies dydžio, tokie motyvai nėra susiję su praėjusių metų veiklos vertinimo rodikliais, be to, tokie motyvai turėjo būti nurodyti FNTT vadovo sprendime (rezoliucijoje, įsakyme), o ne jau po sprendimo priėmimo atsakant į jos paklausimą. Pabrėžė, kad FNTT vadovas nei rezoliucijoje, nei 2019 m. vasario 13 d. įsakyme Nr.TE-60 nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis nustatė skirtingus pareiginės algos kintamosios dalies dydžius tokį patį darbą dirbantiems darbuotojams, kurių veikla 2018 m. buvo įvertinta vienodai bei siūlymai jų atžvilgiu taip pat buvo vienodi: jai, I. Ž., D. G. ir A. Ž., kurios 2018 m. dirbo FNTT DVS ir visų darbo pobūdis buvo tas pats – (duomenys neskelbtini), taip pat vienodos 2018 m. veiklos vertinimo išvados ir siūlymai. Pažymėjo, kad nors FNTT 2018 m. vidutiniškai dirbo 16 darbuotojų daugiau nei 2017 m. darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto 2018 m. buvo skirta 695 329 Eur daugiau nei 2017 m., todėl mano, kad ieškovės nurodytas motyvas dėl FNTT finansinių galimybių įvertinimo, dėl kurio jai buvo nustatyta mažesnė nei siūloma pareiginės algos kintamoji dalis pagal 2018 m. veiklos vertinimą, visiškai nepagrįstas, atmestinas ir neatitinka tikrovės. Mano, kad FNTT atsižvelgdama į finansavimą ir tuo pagrindu mažindama darbuotojams siūlomas pareiginės algos kintamąsias dalis, turėjo taikyti vienodą pinigų paskirstymo principą, pvz., mažinti tam tikru procentu ar pan. Atsakovė taip pat neatmeta prielaidos, kad ji buvo diskriminuojama būtent dėl priklausymo profesinei sąjungai ir dėl galimai kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad FNTT dirbo nuo 2000 m., 2010 m. ėmė jaustis nesaugi darbe, diskriminuojama, iš tiesioginės vadovės jautė emocinį smurtą, ėmė lankytis pas (duomenys neskelbtini), dėl to įstojo į profesinę sąjungą, tikėdamasi, kad situacija pagerės, iš darbo išėjo savo noru, kadangi turi slaugyti motiną; jos vertinimo už 2018 m. metu santykiai su tiesiogine vadove jau buvo pagerėję, konfliktai aprimę, ją vertindama jos tiesioginė vadovė jai pasakė, kad ją vertina labai gerai, kaip ir kitas jos koleges; jos (atsakovės) santykiai su FNTT vadovu buvo geri.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės tiesioginė vadovė V. J. parodė, kad po atsakovės veiklos vertinimo už 2017 m. atsakovė ėmė labiau stengtis, tik kad jos (atsakovės) labai dažnai nebūdavo darbe; vertindama atsakovės veiklą už 2018 m. priekaištų jos darbo kokybei neturėjo, tačiau ne kiekybei, norėjo atsakovę avansu motyvuoti, tačiau to FNTT vadovui nesakė; kartais su atsakove būdavo konfliktų, tačiau su visais darbuotojais ji (liudytoja) bendrauja betarpiškai; apie savo santykius su atsakove FNTT vadovo informavusi nebuvo; apie FNTT finansinius dalykus nieko nežino, koeficientą rinko savo nuožiūra; vyko FNTT darbuotojų susirinkimas, kurio metu buvo paaiškinta FNTT finansinė padėtis; po darbuotojų vertinimų už 2018 m. veiklą, kintamosios dalies procentinis dydis visiems darbuotojams buvo paliktas toks, koks buvo prieš tai buvusiais metais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad atsakovės, iki 2019 m. liepos 3 d. dirbusios pagal darbo sutartį DVS (duomenys neskelbtini) biudžetinėje įstaigoje FNTT, tiesioginė vadovė, atlikusi darbuotojos veiklos už 2018 m. vertinimą, atsakovės veiklą įvertino labai gerai ir pateikė FNTT direktoriui siūlymą atsakovei skirti 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, darbo taryba atsakovės tiesioginės vadovės siūlymui pritarė, FNTT direktorius pritarė siūlymui atsakovės veiklą už 2018 m. vertinti labai gerai, tačiau nepritarė siūlymui nustatytai jai 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, nustatydamas atsakovei 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį (el. b. t. I, b. l. 23–25, 27–29, 56–58, 97); atsakovė, nesutikdama su tokiu FNTT direktoriaus sprendimu, 2019 m. gegužės 13 d. prašymu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. II, b. l. 2–7), kuri sprendimu darbuotojos prašymą tenkino – pripažino, kad FNTT direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. TE-60 „Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo“ 2.4 punktas, numatantis, jog darbuotojai skiriama pareiginės algos kintamoji dalis – 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, yra neteisėtas, todėl šioje dalyje įsakymą panaikino, nusprendė išieškoti darbuotojos naudai iš FNTT 99,65 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už vasario mėn., 33,22 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už kovo mėn., 26,36 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už balandžio mėn., 100,66 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už gegužės mėn., 87,41 Eur (neatskaičius mokesčių) pareiginės algos kintamosios dalies nepriemoką už birželio mėn. bei 9,63 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. vasario–gegužės mėn. mokėjimą (el. b. t. I, b. l. 10–15).
Pagal Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus; pagal Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma vieniems metams ir gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies (įskaitant ir pareiginės algos pastoviąją dalį, padidintą pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalis), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį; pagal Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas.
Pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius; pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, nustato ir kasmetinę veiklą vertina tiesioginis jų vadovas; pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų metinė veikla gali būti įvertinama: 1) labai gerai, 2) gerai, 3) patenkinamai, 4) nepatenkinamai; pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojo, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą ir kultūros ir meno įstaigų darbuotojus, nurodytus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, tiesioginis vadovas, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą: 1) labai gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies, ir gali teikti išvadą su siūlymu skirti premiją; 2) gerai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį; 3) patenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vienus metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio; 4) nepatenkinamai, – teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui su siūlymu vieniems metams nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu šio įstatymo 1–5 prieduose tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį ar mokykloje ugdomų mokinių skaičių ir (ar) pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas; pagal Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalį, biudžetinės įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo. Šis sprendimas galioja vienus metus. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo ar veiklos vertinimo išvados, darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14 punktą, darbuotojų veikla gali būti vertinama: labai gerai – darbuotojas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius; gerai – darbuotojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; patenkinamai – darbuotojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius; nepatenkinamai – darbuotojas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius.
Pagal Aprašo 17 punktą, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo sutinka arba nesutinka su išvada, ją pasirašo ir grąžina vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui nesutikus su išvada, darbuotojo sutikimu darbuotojo veiklos vertinimo procedūra vykdoma pakartotinai Aprašo nustatyta tvarka, pokalbyje su darbuotoju dalyvaujant darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Aprašo 18 punktą, darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui sutikus su išvada arba darbuotojui nesutikus, kad jo vertinimo procedūra būtų vykdoma pakartotinai, tiesioginis darbuotojo vadovas per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pateikia išvadą ir aktą, jeigu jis buvo surašytas, biudžetinės įstaigos vadovui ir šis priima Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą sprendimą.
Pagal FNTT direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-44 patvirtintų FNTT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.1 punktą, įvertinus darbuotojo praėjusių metų veiklą labai gerai, vieniems metams nuo sprendimo dėl kintamosios dalies nustatymo gali būti nustatomas kintamosios dalies dydis nuo 10 iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, atsižvelgiant į tarnybai skirtas lėšas, ir gali būti skiriama premija.
Pagal Taisyklių 18 punktą, darbuotojo atlyginimo kintamąją dalį ir jos dydį nustato tarnybos direktorius.
Iš aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad FNTT darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklą įvertinus darbuotojo tiesioginiam vadovui ir tiesioginio vadovo vertinimui pritarus darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui, tiesioginis vadovas vertinimo išvadą, jei įvertinta labai gerai, pateikia FNTT vadovui su siūlymu nustatyti darbuotojui vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį, nuo 10 iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, ir gali teikti išvadą su siūlymu skirti premiją, o FNTT vadovas priima sprendimą pritarti ar nepritarti darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams.
Taigi, tiek tiesioginio vadovo vertinimo išvada ir siūlymas, tiek darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens pritarimas darbuotojo tiesioginio vadovo vertinimo išvadai ir siūlymui yra tik rekomendacinio pobūdžio FNTT vadovui, kuris vienintelis, žinodamas FNTT finansinę padėtį ir ją įvertinęs, būdamas atsakingas už tinkamą, atsakingą įstaigos veiklą ir finansų valdymą, turėdamas diskrecijos teisę nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio dydį, priima galutinį sprendimą dėl darbuotojo veiklos vertinimo.
Pabrėžtina, kad Taisyklių 16.1 punkte aiškiai nurodyta, jog pareiginės algos kintamosios dalies dydis parenkamas tiek atsižvelgiant į darbuotojo veiklos vertinimą, tiek į FNTT skirtas lėšas. Vadinasi, priimdamas galutinį sprendimą dėl darbuotojo veiklos vertinimo FNTT vadovas turi įvertinti tiek pateiktą išvadą dėl darbuotojo veiklos, tiek FNTT finansinę padėtį (skirtas lėšas pagal tikslinę paskirtį).
Pastebėtina, kad jeigu FNTT vadovas priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti siūlymo ar veiklos vertinimo išvados, darbuotojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia (Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad joks teisės aktas neįtvirtina FNTT vadovo sprendimo motyvacijos privalomą išdėstymą raštu, todėl FNTT paaiškinimas, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo skirta 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamoji dalis dėl FNTT finansinės padėties bei įvertinus jos veiklą pagal jos dirbtų dienų kiekį (kiekybinis rodiklis) yra pakankama ir pagrįsta motyvacija priimtam sprendimui. Tuo labiau, darbuotojai paprašius, FNTT vadovo priimto sprendimo motyvacija jai buvo pateikta 2019 m. kovo 14 d. rašte Nr. 1/17-3-857 „Dėl informacijos pateikimo“ (el. b. t. I, b. l. 72). Taigi, vien tai, kad sprendimo motyvacija nėra išdėstyta raštu priimant sprendimą, nėra pagrindas tokį sprendimą pripažinti neteisėtu ir naikinti.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotoja neginčijo ieškovės teiginių, jog iš per metus turėtų dirbti 251 dienos ji dirbo 180 dienų, liudytoja apklausta V. J. parodė, kad atsakovė ženkliai daugiau nebuvo darbe nei kitos skyriaus darbuotojos, taigi, akivaizdu, DVS pavestų darbų atsakovė automatiškai atliko mažiau nei kitos to skyriaus darbuotojos.
Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės tiesioginė vadovė V. J., jai vertinant atsakovės veiklą jai nebuvo žinoma FNTT finansinė padėtis ir galimybė FNTT įgyvendinti jos pasiūlymą dėl 20 procentų pareiginės algos kintamosios dalies atsakovei nustatymo, vykusiame darbuotojų susirinkime buvo atkreiptas dėmesys į FNTT finansinę padėtį, todėl galiausiai pagal finansinę FNTT padėtį visiems darbuotojams buvo palikti tie patys pareiginės algos kintamosios dalies procentiniai dydžiai. Tokių liudytojos parodymų atsakovė neginčijo. Be to, juos patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad DVS darbuotojoms D. G., A. Ž. buvo paliktas tas pats pareiginės algos kintamosios dalies dydis kaip ir prieš tai buvusiais metais (tiek už 2017 m., tiek už 2018 m. šių darbuotojų veikla buvo įvertinta labai gerai) (el. b. t. II, b. l. 140–142, 155–157, t. III, b. l. 16–22), taip pat ir atsakovei buvo paliktas tas pats pareiginės algos kintamosios dalies dydis kaip ir prieš tai buvusiais metais.
Pastebėtina, kad 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis atitinka įvertinimą labai gerai. Be to, matyti, kad FNTT vadovas, įvertinęs FNTT skirtas lėšas, neįgyvendino siūlymo dėl 20 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydžio, palikdamas atsakovės prieš tai buvusiais metais turėtą 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, tačiau jis sutiko įgyvendinti veiklos vertinimo išvadą – atsakovės veiklą įvertino labai gerai, vadinasi, atsižvelgus į tai, kad prieš tai buvusiais metais atsakovės veikla buvo įvertinta gerai, atsakovės teisinė padėtis pasikeitė į gerąją pusę – už 2018 m. jos veikla buvo įverrtinta jau labai gerai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad FNTT buvo gavusi papildomą finansavimą būtent statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad FNTT buvo likę nepanaudotų lėšų, galimų skirti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis.
Svarbu pastebėti ir tai, kad atsakovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog FNTT atsižvelgdama į finansavimą ir tuo pagrindu mažindama darbuotojams siūlomas pareiginės algos kintamąsias dalis, turėjo taikyti vienodą pinigų paskirstymo principą, pvz., mažinti tam tikru procentu ar pan. Pirmiausia pažymėtina tai, kad sprendimus dėl įstaigos veiklos priima įstaigos vadovas. Teismo vertinimu, įstaigos vadovo sprendimas pagal turimą finansavimą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, palikti tą patį kaip ir praeitų metų pareiginės algos kintamosios dalies procesinį dydį buvo tinkamas, pagrįstas ir racionalus. Pagrindo mažinti tam tikru procentu pareiginės algos kintamąsias dalis visiems darbuotojams nebuvo, kadangi, būtent tai atlikus, būtų paneigtas teisingo apmokėjimo už darbą principas, nes būtų buvusi pabloginta tam tikrų darbuotojų teisinė padėtis, o paliekant tą patį kaip ir prieš tai buvusiais metais pareiginės algos kintamosios dalies dydį darbuotojų teisinė padėtis šiuo atžvilgiu išlieka tokia pati.
Žemesnės instancijos teismas
Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors atsakovė teigė mananti, kad galimai jai nebuvo skirta 20 procentų pareiginės algos kintamoji dalis dėl jos priklausymo profesinei sąjungai ar dėl kitų diskriminacinių aplinkybių, tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus nurodė, kad diskriminuojama tiesioginės vadovės ji jautėsi daug anksčiau, dėl to įstojo į profesinę sąjungą, santykiai su tiesiogine vadove vertinimo metu jau buvo pagerėję, su FNTT vadovu jos santykiai buvo geri, liudytoja apklausta atsakovės tiesioginė vadovė parodė, kad ji FNTT vadovo apie savo santykius su atsakove nebuvo informavusi, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, į profesinę sąjungą įstojusi 2018 m. vasario mėn., nebūdama išrinkta į jos renkamus organus (el. b. t. I, b. l. 73), būtų kreipusi į profesinę sąjungą dėl jos teisių gynimo, kad ji būtų buvusi diskriminuojama dėl narystės profesinėje sąjungoje ar kitais pagrindais. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, FNTT vadovui įvertinant jos veiklą labai gerai ir skiriant jai 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, būtų buvusi diskriminuojama.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad FNTT direktorius, priimdamas sprendimą atsakovės veiklą už 2018 m. įvertinti labai gerai ir skirti jai 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, nepažeidė teisės aktų nuostatų, sprendimą priėmė įvertinęs FNTT finansines galimybes, pagrįstai palikdamas DVS darbuotojams tuos pačius prieš tai buvusiais metais turėtus pareiginės algos kintamosios dalies procentinius dydžius, taip pat įvertinęs darbuotojos kiekybinius rodiklius, taigi, jo sprendimas motyvuotas, jis darbuotojos nediskriminavo, nepažeidė teisingo apmokėjimo už darbą principo, priešingai, darbuotojos teisinę padėtį pagerino (už 2017 m. atsakovės veikla buvo įvertinta gerai, už 2018 m. jos veikla buvo įvertinta labai gerai).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – darbuotojos prašymas, teiktas Darbo ginčų komisijai ir patenkintas Darbo ginčų komisijos sprendimu, atmetamas kaip nepagrįstas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už ieškinio pateikimą ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį, kuris ieškovei priteisiamas iš atsakovės. Įrodymų apie ieškovės patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nėra. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį patenkinti visiškai.
J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą, teiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti ieškovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (į. k. 188608786) iš atsakovės J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.