Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11726-641/2018 pagal pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L. (skolininkas), J. L., antstolis R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo J. L., atsiliepdama į ieškovo pareiškimą, prašė teismo: 1) civilinę bylą sustabdyti, kol įsiteisės byloje Nr. e2-12193-650/2018 (dėl priverstinės hipotekos panaikinimo) priimtas teismo sprendimas; 2) pareiškėjo prašymą atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas pareiškėjo prašymą tenkintų – nustatyti, kad sutuoktiniui priklausanti garažo dalis yra ne didesnė negu 1/5.

5. Nurodė, jog pareiškėjas prašo teismo pakeisti įstatymu nustatytą sutuoktinių turto dalies teisinį režimą. Akcentavo, jog net jeigu pagal pareikštą reikalavimą sutuoktinių bendras turtas nebūtų dalijamas, o tik būtų nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrojoje nuosavybėje, nesutinka, jog turtas būtų dalijamas lygiomis dalimis, kadangi toks padalijimas būtų nesuderinamas su jų vaikų interesais. Atskirai pažymėjo, kad yra pateikusi teismui ieškinį dėl garažui nustatytos priverstinės hipotekos (kurią nustatė pareiškėjas) panaikinimo, todėl būtina spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, apeliantė J. L. prašo nutartį pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis sutuoktiniams bendrai priklausančio turto.

12. Suinteresuotas asmuo V. L., atsiliepdamas į atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti ir skundžiamą nutartį pakeisti taip, kaip prašo suinteresuotas asmuo (apeliantė). Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas trečios eilės kreditorius, pasinaudojo teisės aktais jam suteikta teise ir savo administraciniu aktu nustatė priverstinę hipoteką nekilnojamajam daiktui ir tapo privilegijuotu kreditoriumi, taip iš esmės paneigdamas pirmesnės eilės kreditorių (nepilnamečių vaikų) teises. Nurodė, kad toks pareiškėjo elgesys yra neteisėtas, prieštarauja geros moralės principams ir viešajai tvarkai, todėl teismas privalėjo būti aktyvus ir ne tik įvertinti vaikų interesus, bet ir juos apginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Remiantis vykdomųjų bylų bei civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2202,55 Eur skolos išieškojimo bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1734,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai. 2016 m. balandžio 5 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23-25; civilinė byla, el. b. l. 4–7). Minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso V. L. ir J. L. (civilinė byla, el. b. l. 8–9); turtui 2017 m. vasario 23 d. pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 47). Antstolis skolininkui išsiuntė 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. birželio 28 d. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą ir informavo, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos; išaiškino, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo, tai antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 43–45). 2018 m. liepos 30 d. antstolis pateikė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo; pasiūlė skolininkui, išieškotojui ir bendros nuosavybės turėtojui per 30 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 43–45; civilinė byla, el. b. l. 10). Pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmens turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (civilinė byla, el. b. l. 1–3).

Dėl ginčo esmės

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius pateikė prašymą vykdymo procese ir prašė nustatyti skolininko V. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininko V. L. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis jo ir sutuoktinės J. L. santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto. Suinteresuotas asmuo (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo apeliacinės instancijos teismo ją pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis sutuoktiniams bendrai priklausančio turto.

17. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

18. Kaip nurodė pareiškėjas savo pareiškime dėl asmens turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, V. L. ir J. L. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas 2006 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir nuosavybės teise priklauso V. L. bei J. L. (civilinė byla, el. b. l. 8).

19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad V. L. ir J. L. santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas; Vedybų sutarčių registro duomenimis – vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę; taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir nekilnojamasis turtas, registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Teismas, nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir konstatavo, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog byloje buvo būtina nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

23. Kaip minėta, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

25. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

27. Suinteresuotas asmuo (apeliantė), grįsdama būtinumą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, akcentuoja nepilnamečių vaikų interesus. Nurodo, kad jos sutuoktinis yra skolingas didelę išlaikymo vaikams sumą ir nėra jokio kito turto (išskyrus garažą), į kurį šiuo metu būtų galima nukreipti išieškojimą, o pareiškėjas, būdamas skolininko V. L. trečios eilės kreditorius, nekilnojamajam turtui nustatė priverstinę hipoteką, nepaisydamas kitų kreditorių interesų.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo – nepilnamečių vaikų interesai, tačiau atskirajame skunde nurodyti motyvai nepagrįsti jokiais įrodymais ar svariais argumentais, patvirtinančiais būtinybę ginti ar apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai bei būtinybė juos ginti skunde akcentuojami abstrakčiai, tad šiuo atveju teismas negali nustatyti, kiek nagrinėjamoje byloje nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo yra būtinas bei tikslingas siekiant apsaugoti suinteresuoto asmens (apeliantės) nurodomus vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turtas, kurio dalį prašoma nustatyti, yra bendras sutuoktinių turtas, neskirtas išimtinai tik vaikų poreikiams tenkinti. Taip pat sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta nuomone, jog vaikų išlaikymo pareiga tenka abiem sutuoktiniams, o vienam iš sutuoktinių šios pareigos nevykdant ar vykdant netinkamai, jam gali būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nustatant skolininko dalis išieškojimo procese.

29. Atskirai akcentuotina, kad byloje yra pareikštas prašymas nustatyti skolininko dalį, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, byloje vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitu asmeniu nuosavybė, dalies nustatymą, sprendė, jog skolininko dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje yra ½.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog ne kartą buvo siūlyta nusistatyti turto dalį ar turtą pasidalyti, tačiau to nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje kreditoriui pareiškus reikalavimą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, skolininko dalis teismo nutartimi buvo nustatyta, o realaus poreikio nukrypti nuo preziumuojamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo nustatyta.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos, vykdomųjų bylų medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.