Šiaulių apylinkės teismo nutartis

4. Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2202,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui bei vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1734,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-15 garažo boksui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkui V. L. ir jo sutuoktinei J. L., nustatė priverstinę hipoteką. Antstolis nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei J. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Minėtą turtą areštavus, antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlė pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. L., nustatymo.

6. Suinteresuotas asmuo J. L. prašo sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12193-650/2018, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-12193-650/2018 priėmus palankų ieškovei sprendimą būtų neįmanomas išieškojimas iš turto, kurio dalį prašo nustatyti pareiškėjas, nes būtų panaikinta priverstinė hipoteka ir teisę areštuoti turtą įgytų pirmesnės eilės kreditoriaus pateiktą vykdomąją dokumentą vykdantis antstolis.

8. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiais duomenimis, nustatyta, kad J. L. pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-12193-650/2018 dėl pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-15 nustatytos priverstinės hipotekos, taikomos garažo boksui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaikinimo; ieškinys teismo dar nėra priimtas, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui nepradėtas. Pažymėtina, kad priėmus palankų sprendimą minėtoje civilinėje byloje, išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti tęsiamas, nes vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko V. L. yra galiojantys, nepanaikinti. Be to, civilinėje byloje Nr. e2VP-11726-641/2018 nesprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo iš V. L. pagrįstumo ar teisėtumo, ar dėl kreditorių reikalavimų eilės, nustatytos CPK 754 straipsnyje, pažeidimo. Nagrinėjamu atveju tik yra nustatoma V. L. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, dalis, kuri bet kokiu atveju turėtų būti nustatoma net ir pasikeitus kreditorių reikalavimų patenkinimo eilei. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-11726-641/2018.

9. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

10. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).

11. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nėra duomenų, kad V. L. ir J. L. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir nekilnojamasis turtas, registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. L. prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo motyvuodama nepilnamečių vaikų interesais, tačiau pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus šiuo atveju tenka abiem tėvams, ir vien tai, kad yra priverstinai vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas nepilnamečiams vaikams kito antstolio kitoje vykdomojoje byloje, kurioje, kaip matyti iš atsiliepimo, antstolis netaiko arešto ginčo turtui, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo labiau, nėra pagrindo nukrypti nuo minėto principo dėl to, kad turto dalis prašoma nustatyti negyvenamajai patalpai – garažo boksui, šioje patalpoje šeima su nepilnamečiais vaikais negyvena, laiko kilnojamuosius daiktus, t. y., turtas, kurio dalį prašoma nustatyti, nėra skirtas išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams tenkinti. Taigi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.