- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- e2VP-11726-641/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05263-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., J. L.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims V. L. (skolininkas), J. L., antstoliui R. K. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo nustatyti, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. L. asmenine nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nurodė, kad antstolis R. K. 2016 m. balandžio 5 d. turto arešto aktu Nr. S-4945-16 areštavo minėtą garažą, be to, pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-15 minėtam turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Pareiškėjas gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Skolininkui per 20 dienų buvo pasiūlyta pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tačiau skolininkas minėto susitarimo nepateikė, todėl išieškotojas su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
2. Skolininkui ir jo sutuoktinei 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad kartu su atsiliepimu į prašymą gali pateikti prašymą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tačiau tokio prašymo suinteresuoti asmenys nepateikė.
3. Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą, nes pagal pareiškėjo prašymą nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra modifikuojamas turto režimas, o nusprendus tenkinti pareiškėjo prašymą – nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/5 dalis nekilnojamojo turto. Prašymą nustatyti mažesnę turto dalį motyvavo tuo, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymas iš skolininko V. L. yra priteistas 2015 m. Nors šiuo metu skolininkas moka išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau yra likęs 12 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurį priverstinai išieško antstolis A. L.. Nurodė, kad garažu skolininkas nesinaudoja, juo naudojasi suinteresuotas asmuo J. L., jame laiko už banko paskolą įsigytą automobilį, taip pat vaikų dviračius, žiemos sporto inventorių ir kt. Todėl priverstinai realizavus ½ dalį garažo, juo nebegalėtų naudotis J. L. ir nepilnamečiai vaikai. Be to, pažymėjo, kad ji yra pareiškusi teisme ieškinį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, nes mano, kad jos sutuoktiniui priskirtą garažo dalį turėtų realizuoti antstolis A. L., kuris priverstinai išieško išlaikymo įsiskolinimą vaikams. Todėl prašo stabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės civilinėje byloje Nr. e2-12193-650/2018 priimtas sprendimas dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuoto asmens prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas. Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
4. Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2202,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui bei vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1734,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-15 garažo boksui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkui V. L. ir jo sutuoktinei J. L., nustatė priverstinę hipoteką. Antstolis nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei J. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Minėtą turtą areštavus, antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlė pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. L., nustatymo.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
5. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išnagrinėti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byloje dalyvaujantys asmenys gali iškelti klausimą dėl bylos sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimo, tačiau teismas šiuos duomenis privalo ex officio patikrinti ir nustatyti jų pagrįstumą.
6. Suinteresuotas asmuo J. L. prašo sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12193-650/2018, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-12193-650/2018 priėmus palankų ieškovei sprendimą būtų neįmanomas išieškojimas iš turto, kurio dalį prašo nustatyti pareiškėjas, nes būtų panaikinta priverstinė hipoteka ir teisę areštuoti turtą įgytų pirmesnės eilės kreditoriaus pateiktą vykdomąją dokumentą vykdantis antstolis.
7. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007, kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).
8. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiais duomenimis, nustatyta, kad J. L. pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-12193-650/2018 dėl pareiškėjo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. ĮI14-15 nustatytos priverstinės hipotekos, taikomos garažo boksui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaikinimo; ieškinys teismo dar nėra priimtas, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui nepradėtas. Pažymėtina, kad priėmus palankų sprendimą minėtoje civilinėje byloje, išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti tęsiamas, nes vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko V. L. yra galiojantys, nepanaikinti. Be to, civilinėje byloje Nr. e2VP-11726-641/2018 nesprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo iš V. L. pagrįstumo ar teisėtumo, ar dėl kreditorių reikalavimų eilės, nustatytos CPK 754 straipsnyje, pažeidimo. Nagrinėjamu atveju tik yra nustatoma V. L. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, dalis, kuri bet kokiu atveju turėtų būti nustatoma net ir pasikeitus kreditorių reikalavimų patenkinimo eilei. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-11726-641/2018.
Dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo
9. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
10. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).
11. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje nėra duomenų, kad V. L. ir J. L. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai vedybų sutarties nėra sudarę, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir nekilnojamasis turtas, registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
14. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. L. prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo motyvuodama nepilnamečių vaikų interesais, tačiau pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus šiuo atveju tenka abiem tėvams, ir vien tai, kad yra priverstinai vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas nepilnamečiams vaikams kito antstolio kitoje vykdomojoje byloje, kurioje, kaip matyti iš atsiliepimo, antstolis netaiko arešto ginčo turtui, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo labiau, nėra pagrindo nukrypti nuo minėto principo dėl to, kad turto dalis prašoma nustatyti negyvenamajai patalpai – garažo boksui, šioje patalpoje šeima su nepilnamečiais vaikais negyvena, laiko kilnojamuosius daiktus, t. y., turtas, kurio dalį prašoma nustatyti, nėra skirtas išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams tenkinti. Taigi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
15. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Todėl, kaip teisingai pastebėjo suinteresuotas asmuo J. L., šioje byloje nespręstinas klausimas dėl turto režimo pasikeitimo, t. y., nustatant turto dalį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra transformuojama į asmeninę nuosavybę. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, ir nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nekeičiant turto teisinio režimo.
16. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 3 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Tačiau nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys V. L. ir J. L. neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką, į teismo siūlymą pateikti tokią tvarką, nereagavo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju pastato dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).
18. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.
19. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsniu, 290 – 291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens J. L. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininko V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis jo ir sutuoktinės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, antstoliui R. K. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto ekspertizės aktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.