- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- B2-1501-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01095-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „REIKALAVIMAS.LT“
- Atsakovas
- I. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei I. V. personalinei įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su reikalavimu iškelti bankroto bylą I. V. personalinei įmonei, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Genora“. Ieškovas nurodė, kad atsakovės skola ieškinio padavimo dienai yra 708,05 Lt. Ieškovo nuomone I. V. personalinė įmonė yra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau minėta nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartimi ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2012-10-05 nutartimi nustatė atsakovei I. V. personalinei įmonei 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti: 1) įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose turi būti nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai; 2) praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2012-10-05 finansinių ataskaitų rinkinį; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. 2012-10-05 nutartis atsakovei buvo įteikta 2012-10-09 (b. l. 92), tačiau iki 2012-11-14 joks procesinis dokumentas iš atsakovės teisme nebuvo gautas.
Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi atsakovės I. V. personalinės įmonės savininkei I. V. paskirta 2 000 Lt bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, sumokant baudą į valstybės biudžetą.
2012-11-28 teisme gauti atsakovės pateikti dokumentai: kreditorių sąrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija už 2011 metus, 2012 m. mėnesinių pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos. Atsakovė nurodė, kad kitų dokumentų pateikti negali, nes personalinėje įmonėje dėl supaprastinto apskaitos vedimo jie nepildomi ir mokesčių inspekcijai nepateikiami. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu teismuose nėra jai žinomų iškeltų bylų dėl skolų priteisimo, taip pat nėra išieškojimų ne ginčo tvarka, išskyrus atsakovės pateiktame kreditorių sąraše nurodytus įsiskolinimus SODRAI ir Mokesčių inspekcijai. Atsakovė pranešė, kad I. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, kuriame įrengtas grožio salonas (duomenys neskelbtini), įkeistas AB DNB bankui pagal 2010-09-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi, atsižvelgiant į atsakovės prašymą, paskirta 2 000 Lt bauda buvo sumažinta iki 200 Lt, o atsakovė įpareigota pateikti: 1. papildomus rašytiniais įrodymais pagrįstus paaiškinimus dėl I. V. personalinės įmonės veiklos perspektyvų; 2. įrodymus dėl I. V. personalinės įmonės turimo turto (pajamos iš vykdomos veiklos, kitas trumpalaikis ir/ar ilgalaikis turtas); 3. rašytiniais įrodymais pagrįstą aktualią informaciją apie įsiskolinimą AB DNB bankui.
2013-01-04 teisme gauti atsakovės papildomi paaiškinimai. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu I. V. personalinei įmonei iškelti bankroto bylą. Atsakovės pažymėjo, kad įmonė veikia nuo 1999-09-15. Plečiant veiklą 2007 m. buvo paimtas kreditas, tačiau pakilus palūkanoms, kilo finansinių sunkumų. Ši įmonė yra vienintelė I. V. darbo vieta, jos (neįgalaus asmens) ir jos neįgalaus sūnaus pragyvenimo šaltinis. Įmonėje šiuo metu dirba 3 darbuotojai. Įmonė planuoja siekti socialinės įmonės statuso. Atsakovė teigia, kad nepaisant šiuo metu esančių finansinių sunkumų ateityje įmonės veikla taps perspektyvesnė. Įmonės savininkė nuolat tobulina savo kvalifikaciją, priklauso Lietuvos darbdavių asociacijai. Atsakovė su Lietuvos darbo birža sudariusi sutartį, pagal kurią atsakovė įdarbina ilgalaikius bedarbius. Patenkinus ieškovo reikalavimą, pirmiausia bus patenkintas AB DNB banko reikalavimas ir ieškovo reikalavimo patenkinimui lėšų neužteks. Atsakovės turtą sudaro: butas (įsigijimo vertė 120 000 Lt, nusidėvėjimas – 30 000 Lt), kitas turtas (pradinė vertė 13 700 Lt). 2011 m. įmonė dirbo pelningai (pelnas sudarė 3 381 Lt). 2012 m. įmonės pelnas per mėnesį sudarė 385,65 Lt. Atsakovė nurodė, kad negali pateikti aktualios informacijos apie įsiskolinimą AB DNB bankui, kadangi bankas nepateikė atsakovei tokio informacijos pagal atsakovės prašymą. Atsakovė prašo iš banko išreikalauti minėtą informaciją. Taip pat atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieškovo nurodyto reikalavimo dydžiu ir prašo sumažinti ieškovo nurodytų palūkanų ir delspinigių sumą.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymą iškelti atsakovei I. V. personalinei įmonei bankroto bylą atmesti.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos atsakovei I. V. personalinei įmonei iškėlimo klausimas. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2011). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis, priimta byloje Nr. 2-182/2009; 2009-06-11 nutartis, priimta byloje Nr. 2-754/2009; 2009-06-25 nutartis, priimta byloje Nr. 2-759/2009).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį arba atsakovė viešai pranešė savo kreditoriams, kad negali ar neketina vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje vienintelis pagrindas iškelti I. V. personalinei įmonei bankroto bylą yra įmonės nemokumo konstatavimas.
Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose. Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis teismas sprendžia ieškinio dėl įmonės pripažinimo nemokia pagrįstumo klausimą. Viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutuojančia, teismas yra aktyvus ir gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, rinkti įrodymus savo iniciatyva tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas ieškinį tenkinti (atmesti). Atsakovė nurodė, kad įmonės kreditorių sąrašą sudaro:
UAB „REIKALAVIMAS.LT“ – 708,05 Lt (atsiskaitymo terminas 2008-11-30 - 2009-11-28),AB DNB bankas – 177 702 Lt (atsiskaitymo terminas 2032-01-31),Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 12 175,05 Lt (atsiskaitymo terminas 2012-11-26),Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 055,58 Lt (atsiskaitymo terminas 2009-02-28 Lt),UAB „Širvintų šiluma“ – 7 654,64 Lt (atsiskaitymo terminas – 2011-12-31) (b. l. 118).
Į bylą buvo pateikti bei teismo surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-23 sudarė 1 123,91 Lt (įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-11-16 iki 2012-07-03) (b. l. 144). Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2013-01-07 sudarė 12 121,24 Lt. Dėl atsakovės skolos AB DNB bankui pažymėtina, kad pagal Kredito sutartį 170 000 Lt kreditas išduotas iki 2032-01-31 (b. l. 40), tačiau šalys sutarė, kad 177 702,31 Lt skola bus grąžinta iki 2012-11-30 (29 680 Lt suma iki 2012-11-30, o likusi suma 2012-11-30) (b. l. 42). Į bylą pateikti įrodymai, kad I. V. laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2012-03-01 AB DNB bankui mokėjimo tam tikras sumas paimtos paskolos ir palūkanų dengimui (b. l. 44-48). Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad pradelsta skola AB DNB bankui šiai dienai sudaro 177 702,31 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad preliminari atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 51 287,84 Lt (708,05 +29 680 +1 123,91 + 12 121,24 + 7 654,64). Vertinant atsakovės turimą turtą, nustatyta, kad jį sudaro butas (vertė, atėmus nusidėvėjimą, 90 000 Lt), kitas materialus turtas (vertė, neatėmus nusidėvėjimo, 13 700 Lt). Atsakovė nurodė, kad 2012 m. kas mėnesį įmonės pelnas sudarė 385,65 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. V. personalinės įmonės finansinė atskaitomybė yra tvarkoma supaprastinta tvarka, sprendžia, kad preliminari atsakovei priklausančio turto vertė sudaro 101 477,80 Lt (90 000 Lt + 6 850 (50 proc. nuo 13 700 Lt) 4 627,80 (385,65 * 12 mėn. )). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tokiu būdu darytina išvada, kad įmonės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai (51 287,84 Lt) nežymiai viršija ½ dalį įmonės turto (50 738,90 Lt) ir formaliai įmonė atitinka nemokios įmonės statusą. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė, įsteigta 1999-09-15, iki šiol realiai vykdo veiklą. Įmonėje dirba 2 asmenys (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie draudėjo viešus duomenis 2013-01-07). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad už laikotarpį nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. spalio mėn. sumokėjo 7 372,89 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų (b. l. 131-140). Įmonės vadovė paaiškino, kad nesiekia nutraukti veiklos, o priešingai – nori ją stabilizuoti ir efektyvinti. Pažymėtina, kad I. V. personalinės įmonės bankroto bylą iniciavo, ne AB DNB bankas, suteikęs įmonės savininkei 170 000 Lt kreditą, ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kuriam skola 2013-01-07 siekė 12 121,24 Lt, o UAB „REIKALAVIMAS.LT“, kurio kreditorinio reikalavimo suma ieškinio pateikimo dieną sudarė tik 708,05 Lt. Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis I. V. personalinei įmonei nėra iškelta nei viena byla. Vien įsiskolinimo buvimas ar galimas skolos neapmokėjimo faktas negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, o jos finansiniais sunkumai nėra laikino pobūdžio, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovės I. V. personalinės įmonės pripažinti nemokia ir tuo pagrindu iškelti įmonei bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti iškelti I. V. personalinei įmonei (į. k. 178309344) bankroto bylą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Nutartis per 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.