Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), administratorės pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. R. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, būdama neblaivi, vairavo kelių transporto priemonę, kai jai, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. rugpjūčio 10d., apie 22⁴⁵ val., vakare, kaltinamoji L. R. Vaišučio gatvėje, Želvos miestelyje, Ukmergės rajone, pažeisdama Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kaltinamosios L. R. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnais, pastarajai alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 22⁴⁹ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23⁰⁶ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji L. R. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų D. R. ir J. A. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 20-21, 26-27, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl neblaivios vairuotojos(b.l. 57, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-10, t. 1) ir fofolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-16, t. 1), alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 7510 “, Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų blaivumo testų rezultatų fotonuotraukomis(b.l. 61-62, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 64, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatu(b.l. 63, t. 1), 2019m. rugpjūčio 10d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 58, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojo J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. rugpjūčio 10d., apie 22⁴⁵ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu A. N. Želvos miestelyje, Ukmergės rajone metu, Vaišučio gatvėje pastebėjo keistai manevruojantį, t.y. keistai posūkio manevrą atliekantį lengvąjį automobilį „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atlikus posūkio manevrą, iš karto užsuko prie dešinėje pusėje esančio pastato. Automobiliui sustojus, jis ir kolega privažiavo prie minėto automobilio. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie sustabdyto automobilio, iš prie automobilio vairo sėdėjusios moters, kaip vėliau paaiškėjo L. R., paprašė dokumentų. Moteris ilgai ieškojo dokumentų, kurių nerado. Tuomet jis paklausė, ar vairuotoja gali išlipti iš automobilio ir dokumentų paieškoti automobilio bagažinėje. Moteriai buvo leista išlipti iš automobilio. Vairuotojai išlipus iš automobilio ir einant link bagažinės, pastaroji svirduliavo į šonus, judesiai pasirodė nekoordinuoti, todėl kilo įtarimas, kad moteris yra galimai neblaivi. Vairuotoja sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu atlikus pirmą blaivumo testą, moteriai buvo nustatytas 2,13% girtumas, o praėjus penkiolikai minučių, antru testu buvo nustatytas 2,06% girtumas. Automobilio gale, už vairuotojo sėdynės sėdinčiam keleiviui-vairuotojos sutuoktiniui buvo nustatytas 2,02% girtumas. L. R. neneigė, kad vairavo automobilį neblaivi. Automobilis buvo nugabentas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią automobilių saugojimo aikštelę(b.l. 20-21, t. 1). Šias aplinkybes liudytojas J. A. nurodė ir 2019m. rugpjūčio 10d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivios vairuotojos(b.l. 57, t. 1).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 7510 “, Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų blaivumo testų rezultatų fotonuotraukų matyti, kad, 2019m. rugpjūčio 10d. du kartus atlikus kaltinamosios L. R., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 22⁴⁹ val., pastarajai buvo nustatytas 2,13 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 23⁰⁶ val., metu,-2,06 promilės girtumas(b.l. 61-62, t. 1). Šie duomenys apie kaltinamosios L. R. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. rugpjūčio 10d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), akte, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išraše(b.l. 58, 64, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamoji L. R. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. rugpjūčio 10d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajai L. R. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 58, 61-64, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamosios L. R. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nussikaltimo padarymo aplinkybes.

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamoji L. R. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į pačios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamoji L. R. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamoji, anksčiau ne vieną kartą buvusi bausta administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir jai inkriminuojamos veikos padarymo metu dar turėjo vieną galiojančią nuobaudą už kelių ženklo taisyklių pažeidimą pagal LR ANK 417 str. 2d.(b.l. 68-72), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į pačios kaltinamosios L. R. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jos(pačios kaltinamosios) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajai L. R. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.)., nagrinėjamu atveju kaltinamajai L. R. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus neblaivią kaltinamąją L. R. nuo transporto priemonės vairavimo, jos vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to pagal pakvitavimą, tenkinant juridinio asmens-(duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininko, prašymą dėl automobilio reikalingumo įmonės poreikiams(pastaba: bendrovė pagal užsakymus atlieka statybų ir pastatų techninę priežiūrą ir konsultavimą Vilniaus, Utenos, Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse, o kaltinamosios vairuotas bendrovei priklausantis automobilis, su kuriuo vykstama į įvairius statybos objektus visoje Lietuvoje, šiuo metu yra vienintelė bendrovės transporto priemonė), buvo laikinai grąžintas bendrovei saugoti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme(b.l. 35-41, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios policijos duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie registruotas kelių transporto ptriemones matyti, kad automobilis „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN (duomenys neskelbtini), yra registruotas juridinio asmens-(duomenys neskelbtini), vardu(b.l. 60, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamosios L. R. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąją L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajai šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamoji L. R. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąją L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios L. R. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajai L. R. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamosios vairuoto automobilio „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, todėl minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos teisėtam savininkui-juridiniam asmeniui-UAB „ Statybų koordinatoriai “(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. rugpjūčio 19d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-34155-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. rugpjūčio 16d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji L. R., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 43-56, t. 1).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Jau po baudžiamosios bylos perdavimo teismui pati kaltinamoji L. R. 2018m. spalio 23d. banke į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jos vairuoto automobilio „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina teismui 2019m. lapkričio 26d. elektroniniu paštu atsiųsto AB „ SEB bankas “ mokėjimo nurodymo Nr. 814 nuorašas(b.l. 43, t. 2). Kadangi kaltinamoji L. R. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. G. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojo, rašytinį prašymą dėl kaltinamosios L. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąją L. R. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir perduoti ją pagal laidavimą giminaičiui(pusbroliui)-pil. G. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamosios L. R. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajai L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019m. rugpjūčio 11d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajai L. R. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajai L. R., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajai L. R., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. G. J., kad jis, būdamas laiduotojas, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019m. balandžio 02d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. L. R. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-juridiniam asmeniui-(duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019m. balandžio 02d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. L. R. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.