- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1883-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17444-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VFS LT“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
uždarosios akcinės bendrovės „VFS LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gremona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VFS LT“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir BUAB) „Gremona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VFS LT“ 27 924,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo BUAB „Gremona“ pradėtas bankrotas ne teismo tvarka. Bankroto metu nemokumo administratorius iš buvusio įmonės vadovo gavo informaciją, jog su UAB „VFS LT“ buvo sudarytos trys lizingo sutartys, kurių pagrindu ieškovei buvo perleisti valdyti ir naudotis 3 vilkikai: 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1, kuria ieškovei buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH13A (2007 m. gamybos); 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartis Nr. 2171942-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH13A (2014 m. gamybos); 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartis Nr. 2379322-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH460 (2016 m. gamybos). 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1 buvo visiškai įvykdyta, t. y. ieškovė su atsakove pagal šią sutartį atsiskaitė, todėl vilkikas turėjo pereiti ieškovės nuosavybėn. Tačiau, ieškovei vėlavus atlikti mokėjimus pagal kitas dvi sutartis, atsakovė nutraukė visas tris sutartis, perėmė visus tris vilkikus ir juos pardavė.
2. Anot ieškovės, atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė ieškovės visiškai įvykdytą 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1 ir pasisavino pagal šią sutartį vilkiką. 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jei lizingo gavėjas laiku nesumoka įmokų būtent pagal šią lizingo sutartį. 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartyje nėra minima, kad su šia sutartimi kokiu nors būdu būtų susijusios kitos ieškovės ir atsakovės sudarytos lizingo sutartys ar mokėjimai pagal kitas sutartis.
3. Atsakovė, vienašališkai nutraukusi visas tris lizingo sutartis, nedėjo maksimalių pastangų parduoti vilkikus kuo įmanoma didesnėmis kainomis, o visi trys vilkikai buvo parduoti su atsakove susijusiai įmonei UAB „Volvo Lietuva“, iš kurios ieškovė ir pirko visus tris vilkikus, kuriuos atsakovė sutiko lizinguoti. Atsakovė ir UAB „Volvo Lietuva“ yra susijusios įmonės – įmonių akcininkai susiję, taip pat įmonių buveinės adresas tas pats (Minsko pl. 9, Vilnius). Vilkiko Volvo FH13A (2007 m. gamybos) vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 15 475,90 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 12 330 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 6 655 Eur. Vilkiko Volvo FH13A (2014 m. gamybos) vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 41 745 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 26 420 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 19 965 Eur. Vilkiko Volvo FH 460 vertė įsigijimo lizingo sutarties pagrindu metu buvo 38 720 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (2022-06), vilkiko vertė – 52 690 Eur, vilkikas UAB „Volvo Lietuva“ parduotas už 33 880 Eur. Ieškovės turto varžytynėse buvo pardavinėjamas vilkikas Volvo FH480, panašus į vilkiką Volvo FH13A, ir šis vilkikas antrosiose varžytynėse buvo parduotas už 9 819 Eur. Šiuo atveju vilkikai buvo itin mažai naudoti, dėl to nusidėvėjimas buvo menkas. Atsakovė vilkikus pardavė itin žemomis kainomis. Pareigą vilkikus parduoti kuo didesnėmis kainomis lizingo davėjui sutarties nutraukimo atveju nustato tiek teisės aktai, tiek teismų išaiškinimai. Taigi atsakovė neteisėtai, ieškovei atlikus visas įmokas pagal 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1, ją vienašališkai nutraukė ir be ieškovės žinios savavališkai pasisavino visus tris ieškovės lizinguotus vilkikus, įskaitant visiškai išmokėtąjį pagal 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1, juos pardavė. Atsakovė tyčia keturis mėnesius neteikė ieškovės nemokumo administratoriaus prašomos pateikti informacijos ir dokumentų, susijusių su lizingo sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimu, vilkikų pardavimu ir t. t. Jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė nuosavybės teise valdytų pilnai išmokėtą vilkiką ir nebūtų patyrusi žalos pagal likusias dvi lizingo sutartis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė mokėjimus pagal lizingo sutartis atliko iki 2020 m. kovo 2 d., vėliau mokėjimus sustabdė, dėl ko buvo skaičiuojami delspinigiai. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.13 punktas numato, kad lizingo gavėjas įsipareigoja pranešti apie savo ketinimą atsiskaityti su lizingo davėju ne mažiau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki mokėjimų grafike nurodyto mokėjimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė lizingo sutartyje Nr. 1998956-1 numatytos turto išpirkimo prieš terminą tvarkos, neparašė nutraukti lizingo sutartį bei negavo galutinės priskaičiuotos turto išpirkimo kainos, 2020 m. gegužės 14 d. atliktas mokėjimas negalėjo būti identifikuotas kaip turto išpirkimas. Be to, įmoka buvo per maža turtui pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1 išpirkti, nes atliekant įmoką nebuvo priskaičiuoti pagal lizingo sutartį susikaupę delspinigiai bei draudimo įmokos. 2020 m. gegužės 14 d. atlikta įmoka buvo užskaityta, kaip nurodyta lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 16.2 punkte. Iš gautos sumos pirmiausia buvo dengti delspinigiai, baudos ir įmokos, pradedant nuo seniausių. 2020 m. gegužės 14 d. įmoka buvo paskutinė, vėliau jokie mokėjimai pagal lizingo sutartis nebuvo atliekami, todėl sutartys buvo nutrauktos. Pagal teismų praktiką lizingo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedraudžia lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti pagal kitą lizingo sutartį. Ieškovei nevykdant įsipareigojimų pagal dalį sudarytų lizingo sutarčių, turtas negali būti išpirktas. Ieškovė melagingai teigia, neva atsakovė pareikalavo sumokėti visas įmokas pagal visas tris lizingo sutartis. Priešingai, ieškovės buvo pareikalauta padengti susidariusias skolas dėl savalaikių mokėjimų neatlikimo bei sumokėti trūkstamą dalį pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1. Atsakovės nurodyta įmoka atlikta nebuvo, todėl turtas nebuvo laikomas išpirktu.
5. Papildomai pažymėjo, kad transporto priemones susigrąžino 2020 m., jų vertinimas ir pardavimas vyko 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai dėl šalyje paskelbto karantino automobilių kainos buvo reikšmingai nukritusios. Ieškovė byloje teikia 2022 m. birželio mėnesio (t. y. po dviejų metų nuo faktinio transporto priemonių pardavimo) transporto priemonių rinkos kainas, kai dėl infliacijos automobilių kainos yra gerokai pakilusios. Be to, www.emprekis.lt puslapyje yra aiškiai nurodyta, jog kainos yra tik orientacinės ir negali būti pretenzijų objektu. VšĮ Emprekis, nurodydama rinkos kainą, nevertina transporto priemonių techninės būklės ir kitų svarbių parametrų, todėl pateikiami skaičiavimai yra netikslūs. Ieškovės pateikta informacija apie kainas neva panašių ieškovės turimų transporto priemonių bei kainas, nustatytas bankroto administratoriaus vykdytų varžytynių metu, negali būti vertinama, nes tiek varžytynės, tiek neva panašaus turto vertinimas buvo atliktas 2022 m., kai ginčo objektu esančios transporto priemonės faktiškai buvo parduotos 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodytos kainos yra visiškai kitų techninių parametrų ir techninės būklės transporto priemonių, todėl negali būti laikoma patikimas įrodymais. Be to, kainą lemia ir techninė transporto priemonių būklė, kuri šiuo konkrečiu atveju buvo labai prasta, nes susigrąžintos transporto priemonės turėjo daug gedimų ir trūkumų. Atsakovė yra išimtinai tik Volvo markės automobilių finansavimo įstaiga, susigrąžintų transporto priemonių patikrą vykdo UAB „Volvo Lietuva“, kaip autorizuotas Volvo markės sunkvežimių servisas. Susigrąžinus tris transporto priemonės iš ieškovės, buvo nustatyti gedimai, remiantis rinkos duomenimis buvo nustatytos transporto priemonių kainos. Pažymėjo, kad jog tiek atsakovės pardavimo UAB „Volvo Lietuva“, tiek UAB „Volvo Lietuva“ pardavimo tretiesiems asmenims kainos yra praktiškai identiškos.
6. Teismo posėdžio metu bylos šalys iš esmės palaikė ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas pozicijas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad tapo ieškovės akcininku prieš bendrovei bankrutuojant. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu apskaičiuoti galutinę sumą pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1. Gavus atsakovės atsakymą, jai buvo sumokėta atsakovės nurodyta suma ir kreiptasi dėl vilkiko dokumentų. T. V. planavo parduoti išpirktą vilkiką, gautas lėšas skirti kitiems įsiskolinimams atsakovei padengti ir išvengti bankroto. T. V. nurodė, kad jau turėjo pirkėją, tačiau įvardinti jo negalėjo. Liudytojas paaiškino, kad įmokėjus atsakovės nurodytą sumą, jam buvo nurodyta, kad vilkiko išpirkti jis negali, kadangi turi įsiskolinimų pagal kitas su atsakove sudarytas lizingo sutartis.
8. Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad ieškovė turėjo įsiskolinimus pagal tris lizingo sutartis, vienas vilkikas nebuvo išpirktas. Nurodė, kad kai gavo ieškovės įmoką, kaip galutinį mokėjimą už vieną iš sutarčių, paprašė užpildyti turto išpirkimo paraišką, kad galėtų apskaičiuoti, kiek ieškovė turi sumokėti delspinigių. Buhalterijoje iš mokėjimo sudengė seniausias sąskaitas pagal visas sutartis, o ne pagal tai, kas nurodyta mokėjimo paskirtyje. Paaiškino, kad negali atsakyti, kaip T. K. apskaičiavo mokėtiną sumą, pagal kurią turėjo išpirkti vilkiką. Sutartys buvo nutrauktos, nes ieškovė nemokėjo įmokų pagal sutartis bei neatsiliepė į atsakovės raginimus įmokas atlikti. Nurodė, kad nebandė apskaičiuoti, kokia yra likusi nepadengta suma pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 655 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 158,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Gremona“ ir atsakovė UAB „VFS LT“ buvo sudarę tris lizingo sutartis, kurių pagrindu ieškovei buvo perleisti valdyti ir naudotis trys vilkikai: 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1, kuria ieškovei buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH13A (2007 m. gamybos); 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutartis Nr. 2171942-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH13A (2014 m. gamybos); 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutartis Nr. 2379322-1, kuria buvo perleistas valdyti ir naudoti vilkikas Volvo FH460 (2016 m. gamybos) (e. b. failas 1, l. 13-33; 37-51; 52-56). 2020-07-13 pranešimu atsakovė vienašališkai nutraukė minėtas sutartis vadovaudamasi sutarčių Bendrųjų sąlygų „9.3.5.3“ papunkčiu, nurodydama, kad ieškovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ir skola pagal sutartis siekia mažiausiai 14 338,19 Eur (e. b. failas 1, l. 62-63). Teismas, įvertinęs sutarčių turinį, pažymėjo, kad atsakovės nurodyto papunkčio sutartyse nėra, o teisę vienašališkai nutraukti sutartį numato sąlygų 2017-12-14 versijos 9.3 punktas, kurio 9.3.6.3 papunktis nustato vieną iš nutraukimo sąlygų – laiku nesumoka arba nemoka visos Mokėjimų grafike nurodytos įmokos, kitų mokėjimų pagal Sutartį, netesybų arba vėluoja sumokėti skolą 15 (penkiolika) kalendorinių dienų (e. b. failas 1, l. 27).
11. Teismas nurodė, kad iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2020-05-14 atsakovei pervesta 1 702,33 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1998956-1, t. y. pagal 2018-06-14 lizingo sutartį Nr. 1998956-1 (e. b. failas 1, l. 90). Pagal sutarties mokėjimo grafiką paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta 2020-06-25, tačiau, kaip minėta, ieškovė dar 2020-05-14 atsakovei pervedė 1 702,33 Eur. Tačiau byloje nėra atsakovės aiškaus ir konkretaus atsakymo ieškovei, kaip ši suma buvo paskirstyta. Byloje taip nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai bendradarbiavo, nurodydama būdą išsaugoti sutartį, išaiškinti ieškovei šios transporto priemonės įsigijimo užbaigimo procedūrą (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Pažymėjo, kad atsakovė argumentuoja, kad šią įmoką paskirstė apmokėti prievoles pagal kitas lizingo sutartis. Tačiau teismo nuomone, mokėjimo paskirtis aiškiai parodė ieškovės valią, todėl atsakovė neturėjo pagrindo atlikti kitus įskaitymus (CK 6.130, 6.131, 6.134 6.138 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė ginčija tik pastarosios sutarties nutraukimą, o dėl kitų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ginčas nekilo, todėl dėl kitų sutarčių nutraukimo plačiau nepasisakė.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovė patyrė 6 655 Eur dydžio žalą, t. y. negauto daikto piniginės išraiškos suma, kuria ieškovė būtų galėjusi disponuoti, jei atsakovė nebūtų neteisėtai nutraukusi minėtos lizingo sutarties (CK 6.249 straipsnis). Teismo nuomone, 6 655 Eur žalos dydis yra pagrįstas objektyviais įrodymais, daiktas parduotas būtent už tokią kainą. O kiti byloje esantys įrodymai pakankami nepagrindžia, jog tiek šio vilkiko, tiek kitų ginčo vilkikų pardavimo kainos neatitiko rinkos kainų, kadangi ieškovės pateikti duomenys apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (e. b. failas 1, l. 136-138; 3 failas, l. 86-88) yra nepagrįsti ginčo transporto priemonių faktine būkle, todėl tokie kainos rinkoje nustatymai vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „VFS LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1198-592/2023 dalyje dėl 6 655 Eur žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Atsiliepimas
13.1. Pagal su atsakovės atsiliepimu pateiktą išrašą iš atsakovės buhalterinių sistemų matyti, kad ieškovas įsipareigojimus pagal lizingo sutartis vykdė iki 2020-03-02, po to mokėjimai nebuvo vykdomi, dėl ko buvo skaičiuojami delspinigiai. Pagal Lizingo sutarčių 4.1 punktą, lizingo gavėjas įsipareigoja visus mokėjimus atlikti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Jei lizingo gavėjas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, reikalauti netesybų ir/ar nuostolių atlyginimo.
13.2. 2020 m. gegužės mėn. ieškovė nieko nepranešus bandė išpirkti vieną transporto priemonę, pagal kurią buvo likę mažiausia išpirkimo vertė. Tačiau pagal lizingo sutarčių Bendrąsias sąlygas planuojant išpirkti transporto priemonių vertę apie tai lizingo davėjas turi būti informuojamas prieš 30 dienų (4.13 punktas), be to, atsakovė turi duoti sutikimą tokiam išpirkimui bei nustatyti išpirkimo sąlygas (4.12 punktas).
13.3. 2020-05-14 gautas pradelstas 1702,33 Eur ieškovės mokėjimas buvo užskaitytas delspinigiams, baudoms, o tuomet dengtos seniausios skolos, dėl ko sumokėtos įmokos išpirkti transporto priemonei pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1 nepakako. Remiantis Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 16.2 punktu – Jeigu Lizingo gavėjas neįvykdo savo įsipareigojimo pervesti mokėjimų, kompensacijų, mokesčių, baudų ar delspinigių kaip tai numatyta šioje Sutartyje, vėliau sumokėtos sumos bus naudojamos pirmiausia Lizingo davėjo nuostoliams, susijusiems su pretenzijos vykdyti įsipareigojimus pareiškimu, padengti, tuomet delspinigiams ir baudoms padengti, o likusi suma bus naudojama įskaityti mokėjimams pagal Mokėjimų grafiką (pradedant nuo seniausios skolos). Ieškovė nurodyta tvarka nesikreipė, neprašė nutraukti sutarties prieš terminą bei apskaičiuoti galutinio likučio, įskaitant susikaupusius delspinigius, atsiradusius dėl vėlavimo atlikti įmokas nuo 2020-03-02.
13.4. Ieškovė piktybiškai negrąžino atsakovei vilkikų, todėl atsakovė per savo partnerius, vykdančius priverstinį turto perėmimą, turtą susigrąžino priverstinai be dokumentų bei raktelių.
14. Ieškovė BUAB „Gremona“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Tarp šalių sudarytos 2018-06-14 lizingo sutarties Nr. 1998956-1 8.1. punktas numato, jog visiškai ir tinkamai įvykdžius sutartį, turtas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn lizingo davėjui pasirašius patvirtinimo aktą.
14.2. Atsakovė neturėjo teisės 1 702,33 Eur ieškovo mokėjimo paskirstyti pagal savo vidines tvarkas. Sutartis galėjo būti nutraukiama tik tuo atveju, jei lizingo gavėjas laiku nebūtų sumokėjęs įmokų būtent pagal 2018-06-14 lizingo sutartį. Sutartyje neminima, kad su ja kokiu nors būdu būtų susijusios kitos šalių sudarytos lizingo sutartys ar mokėjimai pagal kitas sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1–2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
16. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys) nenustatė. Teismas taip pat nenustatė, kad neapskųstoje teismo sprendimo dalyje spręsti klausimai pažeistų viešą interesą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 6 655 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės įsitikinimu, su ieškove sudaryta lizingo sutartis buvo nutraukta teisėtai, o iš ieškovės gautas mokėjimas pagal lizingo sutartį pagrįstai buvo paskirstytas padengti įsiskolinimams pagal visas su ieškove sudarytas lizingo sutartis.
17. Lizingo (finansinės nuomos) santykiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567–6.574 straipsniuose. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo, kaip finansavimo sandorio, esmė. Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lizingo sutarties samprata suponuoja, jog lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą.
18. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).
19. Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo lizingo sutartiniai teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios tris lizingo sutartis. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu nutraukė visas lizingo sutartis, įpareigojo ieškovę turtą ir su juo susijusius techninius, garantinius ir kitus dokumentus grąžinti 2020 m. liepos 23 d., 10.00 val. adresu Minsko pl. 9, Vilnius (ieškinio 5 priedas). Pranešime, be kita ko, nurodoma, kad sutartis nutraukiama remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 9.3.5.3 punktu, nes ieškovė nevykdo įsipareigojimų, o skolos pagal visas lizingo sutartis siekia mažiausiai 14 338,19 Eur sumą. Nutraukus sutartį, atsakovė lizingo sutarčių turtą pardavė.
20. Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo el. paštu kopijų matyti, kad ieškovės atstovas T. K. 2020 m. gegužės 14 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad iki galo apmokėjo vieną sutartį bei klausdamas, kada būtų galima perrašyti išpirktą vilkiką ieškovės vardu. Atsakovė atsakė ieškovei, kad dokumentus turto išregistravimui galės perduoti tuomet, kai ieškovė neturės įsiskolinimo pagal visas su atsakove sudarytas lizingo sutartis. Iš minėto susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovės atliktas 1 702,33 Eur dydžio mokėjimas buvo paskirstytas įmokoms pagal visas tris lizingo sutartis padengti (ieškinio 16–17 priedai). Šias aplinkybes, kad turtas galėtų būti išpirktas tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų turėjusi įsiskolinimų pagal nė vieną iš lizingo sutarčių bei, kad ieškovės atliktas mokėjimas buvo paskirstytas įmokoms pagal visas tris lizingo sutartis dengti, bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino ir liudytoja S. P.. Liudytoja taip pat nurodė, kad nebandė apskaičiuoti ir ieškovei pasiteiravus – nedetalizavo, kokią konkrečiai sumą ieškovė turi padengti pagal lizingo sutartį Nr. 1998956-1, kad galėtų išpirkti minėtos lizingo sutarties objektą – vilkiką Volvo FH13A (2007 m. gamybos), nedetalizavo, kaip konkrečiai buvo paskirstytos ieškovės sumokėtos lėšos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad šalys nesitarė dėl tokios sutartinės atsakomybės bei atsakovė be pagrindo atliko ieškovės mokėjimo įskaitymą pagal kitas lizingo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nenustatė, kad bylos šalys būtų sudariusios susitarimą visas tris lizingo sutartis vertinti kaip vieną visumą, lizingo gavėjo atliekamas įmokas skirstyti įmokoms pagal visas tris sutartis dengti bei, kad nuosavybė į sutartyse nurodytą turtą lizingo gavėjui perleidžiama tik tuo atveju, jei jis visiškai atsiskaito pagal visas tris sutartis. Teismas pažymi, kad tokią šalių valią atspindinti nuostata neįtvirtinta ir šalių sudarytoje 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartyje Nr. 1998956-1.
21. Kaip minėta, atsakovė nutraukė visas su ieškove sudarytas lizingo sutartis, remiantis sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3.5.3 punktu, kuris numato, kad sutartis nutraukiama, jei lizingo davėjas laiku nesumoka arba nesumoka visos mokėjimų grafike nurodytos įmokos, kitų mokėjimų pagal sutartį, netesybų arba vėluoja sumokėti skolą 15 kalendorinių dienų (ši nuostata įtvirtinta 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutarties Nr. 1998956-1 9.3.6.3 punkte). Vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021).
23. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama lizingo sutartį ir mokėdama įmokas, siekė įgyti vilkiką asmeninėn nuosavybėn. O atsakovės pagrindinis lūkestis sudarius lizingo sutartį buvo gauti įmokas už suteiktą teisę valdyti ir naudotis lizingo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją, t. y., kad lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Siekį išpirkti 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutarties dalyku esantį vilkiką patvirtina ir liudytojo T. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog vilkiką jis siekė išpirkti, kad galėtų jį parduoti, iš gautų lėšų padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams ir tokiu būdu išvengti ieškovės bankroto. Šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija abejoti neturi pagrindo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis išrašas, kad jau 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta vykdyti ieškovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės elgesys ir nurodyta daikto išpirkimo tvarka ieškovei išreiškus valią išpirkti minėtą vilkiką, nesuderinama nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nei su lizingo teisinių santykių esme.
24. Viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje yra sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ji reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009). Ši pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina tai, kad kaip teisingai pažymėjo apeliantė apeliaciniame skunde, ieškovė siekė išpirkti vilkiką Volvo FH13A (2007 m. gamybos), pagal kurį buvo likę mažiausia išpirkimo vertė. Byloje nustatyta, kad ieškovė paskutinę įmoką pagal 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1 turėjo sumokėti 2020 m. birželio 25 d., tačiau dar 2020 m. gegužės 14 d. atsakovei pervedė 1 702,33 Eur dydžio sumą, be kita ko, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1998956-1. Teismas pažymi, kad ieškovė 2020 gegužės 14 d. sumokėjo didesnę sumą, nei tuo metu buvo skolinga pagal lizingo sutartyje nurodytą mokėjimų grafiką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas atsakovės sprendimas nutraukti 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartį Nr. 1998956-1 dėl vėluojamų atlikti įmokų pagal šią sutartį. Taigi kaip aukščiau konstatuota – atsakovė be pagrindo, nesant šalių susitarimo visas tris lizingo sutartis vertinti kaip vieną visumą, paskirstė ieškovės atliktą mokėjimą įmokoms pagal visas tris sutartis dengti bei nurodė, kad nuosavybės teisė į minėtą vilkiką ieškovei bus perleista tik tuomet, jei ji neturės įsiskolinimų ir pagal kitas dvi lizingo sutartis bei ieškovei su šia turto išpirkimo tvarka nesutikus – nutraukė visas tris su ieškove sudarytas lizingo sutartis, ką sąlygojo ir pačios atsakovės elgesys. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, nors ieškovė siekė išpirkti minėtą vilkiką ir buvo apmokėjusi didžiąją dalį vilkiko vertės, ieškovei buvo padaryta neproporcingai didelė žala, lyginant su sutartį nutraukiančios atsakovės interesais. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė būtų galėjusi išpirkti vilkiką ir tokiu būdu būtų pasiektas pagrindinis lizingo sutarties šalių tikslas, dėl kurios jos ir sudarė sutartį. Taip pat atsakovei siekus sutartį išsaugoti, jai nebūtų reikėję realizuoti lizingo turto, taip siekiant sumažinti dėl lizingo sutarties nutraukimo, kuriam įtakos turėjo ir atsakovės veiksmai, atsiradusių nuostolių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos ir pagrįstos išvados, kad šalių sudaryta 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutartis Nr. 1998956-1 buvo nutraukta neteisėtai.
26. Konstatavus, kad minėta lizingo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, atitinkamai teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl minėtos sutarties nutraukimo ieškovė patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai nustatant ieškovės patirtos žalos dydį nesiremti ieškovės pateiktais skaičiavimais, grįstais vidutine rinkos kaina ar panašių ieškovės vilkikų turto vertinimo duomenimis, kadangi jie nepagrįsti ginčo lizingo sutarties vilkiko faktine būkle. O ieškovė iš pradžių teikusi prašymą atlikti ekspertizę lizingo turto vertei, buvusiai jo pardavimo metu, nustatyti, 2023 m. kovo 3 d. šio prašymo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė patyrė 6 655 Eur dydžio žalą, kuri sudaro negauto daikto piniginės išraiškos sumą, kuria ieškovė būtų galėjusi disponuoti, jei atsakovė nebūtų neteisėtai nutraukusi 2018 m. birželio 14 d. lizingo sutarties Nr. 1998956-1 bei pardavusi sutarties dalyku esančio vilkiko Volvo FH13A (2007 m. gamybos). Kadangi nė viena iš bylos šalių neginčija kitų dviejų – 2019 m. vasario 25 d. lizingo sutarties Nr. 2171942-1 ir 2020 m. sausio 21 d. lizingo sutarties Nr. 2379322-1 – nutraukimo teisėtumo bei neginčija pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistos žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas dėl to šioje nutartyje plačiau nepasisako.
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018). O apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VFS LT“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.