Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-10-484/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-19
Bylos Nr.: I-10-484/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01923-2012-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: D. S.
Atsakovas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Trečiasis asmuo: Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai: Justas Sakavičius

Kategorijos

1.19Bylos dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų

Administracinė byla Nr. I-10-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-01923-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.19., 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjui D. S., pareiškėjo atstovui advokatui Justui Sakavičiui, atsakovo atstovui T. Č., trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms L. L. ir K. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 66-80), kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK arba Komisija) 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. KS-76 „Dėl D. S.” (66-80 b. l., 2 tomas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad VTEK, gavusi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba) 2011-12-27 išvadą „Dėl D. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo” nusprendė atlikti tyrimą. VTEK, įvertinusi Tarnybos pateiktą medžiagą dėl jo, kaip Tarnybos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus (toliau - IKTS) vedėjo, veiklos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatoms, 2012-06-19 sprendimu Nr. KS-76 (toliau - Sprendimas) konstatavo, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjo teigimu, Sprendime neteisingai nurodyta, kad jis nuo 2003-04-01 iki sprendimo priėmimo atliko IKTS vedėjo pareigas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-03 įsakymu Nr. V-746 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo”, nuo 2012-01-03 buvo panaikintas IKTS ir jo užimta skyriaus vedėjo pareigybė. Taigi, 6 mėnesius iki Sprendimo priėmimo jis nebuvo IKTS skyriaus vedėju ir nuo tada Tarnyboje nevykdė jokių pareigų bei jokių sprendimų priėmime nedalyvavo. Mano, kad VTEK negali atlikti tyrimo, kai asmuo neina valstybės tarnautojo pareigų.

Pažymėjo, kad VTEK Sprendime nenagrinėjo, kokiu pagrindu jam nustatytas interesų konfliktas, kai nustojęs dirbti Vilniaus universiteto Onkologijos institute (toliau – Institutas), laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2012-01-03 dirbo IKTS vedėju. Taip pat neaišku, kokiais dokumentais remiantis VTEK nustatė, kad nuo 2012-03-01 jis dirbo Institute vyresniuoju mokslo darbuotoju. Anot pareiškėjo, Sprendime taip pat klaidinančiai ir išgalvotai nurodyta, kad iki 2010-12-29 jis buvo Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės, geros klinikinės praktikos priežiūros komisijos pirmininku. Pareiškėjo teigimu, remiantis Tarnybos viršininko 2008-12-12 įsakymu Nr. 1A-1384 šios komisijos pirmininko pareigas ėjo IKTS vedėjo pavaduotojas. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikti komisijos protokolai.

Pareiškėjas skunde nesutiko ir su VTEK atliktu jo dalyvavimo išduodant leidimus klinikiniams tyrimams vertinimu. Tvirtino, kad ne visais atvejais recenzijose (išvadose) jis pritarė tyrimų atlikimui. Jo parengtose vaistinio preparato paraiškose ir tyrimo protokolo EudraCT Nr. 2009-012709-20 recenzijoje (išvadose), tyrimui pritarta nebuvo, nes buvo konstatuoti faktai, kurie leido suabejoti užsakovo pateikiamų duomenų pakankamumu ir kokybe, ir rodė, kad planuojamas tyrimas yra moksliškai nepagrįstas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VTEK nagrinėjamais atvejais leidimai atlikti tyrimus buvo išduoti ne tik Institutui, bet ir kitoms sveikatos įstaigoms. Pavyzdžiui, pareiškėjo atlikta klinikinio vaistinio preparato tyrimo EudraCT Nr. 2009-015476-98 paraiškos ir protokolo recenzija (išvados) yra susijusi su tyrimo centru, esančiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose (2011-05-11 recenzija). Klinikinio tyrimo protokolas EudraCT Nr. 2009-015476-98 buvo svarstytas 2011-06-21 posėdyje, o 2011-12-06 posėdyje (Tarnybos Komisijos posėdžio protokolas Nr. 1KL-11) Komisija buvo informuota apie papildomo centro VU Onkologijos institute įtraukimą per tyrimo pataisą, kai leidimas tyrimui jau buvo išduotas, todėl neduoti leidimo naujam tyrimo centrui nebuvo pagrindo.

Pažymėjo ir tai, kad iš keturių jo atliktų Recenzijų (išvadų), kurias analizavo VTEK, dviem atvejais jos buvo atliekamos, kai jis nedirbo Institute: klinikinio tyrimo EudraCT Nr. 2009-015476-98 Recenzija (išvados), daryta 2011-05-11, ir EudraCT Nr. 2010-021870-12 Recenzija (išvados), daryta 2011-02-24. Kitais dviem atvejais jam buvo pavesta atlikti Recenzijas (išvadas) pagal pareigybės aprašymo nuostatą „rengia sudėtingų klinikinių tyrimų protokolų recenzijas (išvadas)“: klinikinių tyrimų protokolai EudraCT Nr. 2009-012709-20 ir EudraCT Nr. 2009-017365-36.

Mano, kad VTEK nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su IKTS ekspertų darbu: kokia tvarka buvo atliekamas gautų paraiškų ir tyrimų protokolų mokslinis vertinimas, nenagrinėjo galiojančios klinikinių tyrimų paraiškų ir protokolų ekspertizių atlikimo, ekspertų parinkimo tvarkos pagal jų darbą kitoje įstaigoje ir neturėjo su tuo susijusių dokumentų. Paaiškino, kad pasikeitus Tarnybos vadovybei, 2009 m. nebuvo pratęstos sutartys su išoriniais ekspertais, o ekspertizių atlikimas pagal pareigybes buvo priskirtas trims IKTS specialistams: IKTS vedėjui, kuris dar dirbo mokslo darbuotoju VUOI Mokslinių tyrimų centre, bei dviem IKTS darbuotojams, kurie dar dirbo gydytojais VU Santariškių klinikose (IKTS vedėjo pavaduotojas - Neurologijos klinikoje, vyriausiasis specialistas - Reumatologijos klinikoje), kurie dirbo pagal nustatytą grafiką. Pažymėjo, kad tyrimai buvo daugiacentriai, todėl išduodant leidimus klinikiniams tyrimams buvo laikomasi tvarkos, kad ekspertavimas galimas, jei ekspertas nedirba tyrimo centre, nors ir dirba toje įstaigoje. Nurodė, kad 2009-2011 metais buvo svarstoma 114 klinikinių vaistinių preparatų tyrimų paraiškų, kurių tyrimo centrai buvo VUL Santariškių klinikose, tačiau nei Taryba, nei VTEK nematė interesų konflikto. Tyrimas buvo pradėtas tik jo atžvilgiu, o tai, pasak pareiškėjo, rodo jo tendencingumą ir diskriminacinį pobūdį.

Akcentavo, kad šiuo atveju jokio interesų konflikto nebuvo, nes Instituto mokslinių tyrimų centras bei jo laboratorija, kurioje jis dirbo, neturi jokio struktūrinio ryšio su Instituto klinikomis ar jų centrais, kuriuose vykdomi klinikiniai tyrimai. Taip pat Instituto mokslinio tyrimo centro laboratorija ir visi jos darbuotojai niekaip nėra susiję su vykdomais klinikiniais vaistų tyrimais instituto klinikų centruose.

Pasak pareiškėjo, VTEK sprendime nurodyta netiksli faktinė aplinkybė, kad VVKT viršininko patvirtintoje Vaistinio preparato klinikinio tyrimo dokumentų vertinimo veiklos procedūroje 2/P-01:2009-02-03 numatyta, jog už procedūros įgyvendinimą atsako IKTS vedėjas (10 p.). Procedūra apima paraiškos ir kitų dokumentų leidimui atlikti KVPT priėmimą (14 p.), dokumentų pirminį vertinimą (20 p.), dokumentų recenzijos rengimą (21 p.), Farmakologinės komisijos posėdį (22 p.), leidimo išdavimą ir registravimą (25, 26 p.). Pažymėjo, kad procedūroje nurodyta darbų apimtis susijusi su visų IKTS darbuotojų atliekamomis funkcijomis, kurios nustatytos kiekvieno IKTS darbuotojo pareigybių apraše. Pareiškėjo vertinimu, sprendime tendencingai pateikiama informacija iš minimos procedūros, nenurodant kiekvieno IKTS darbuotojo atsakomybės. Nurodė, kad VTEK nenagrinėjo, kokia tvarka atliekamas dokumentų recenzijų rengimas. Pareiškėjo požiūriu, VTEK klaidingai nurodė, kad procedūra apima ir Farmakologinės komisijos posėdį, nes IKTS pateikia Komisijai tik parengtas Recenzijas (išvadas); be to, Komisija nėra IKTS ar VVKT struktūros dalis ir todėl niekaip negali apimti IKTS funkcijų. IKTS neišduoda leidimo ir nevykdo leidimų registravimo, tą funkciją atlieka Tarnybos viršininkas ir Tarnybos Registracijos skyrius, kuris gauna leidimų originalus.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su tyrimo centrais, vertinimo pareiškėjas nurodė, kad Klinikinių tyrimų tarybos 2011-02-24, 2011-04-28, 2011-09-06, 2011-09-28, 2011-12-01 posėdžiuose dalyvavo jau nedirbdamas Institute. Iš 21 atvejo, kuomet buvo priimti sprendimai siūlyti išduoti leidimus konkretiems tyrimo centrams, tik vienas leidimas buvo išduotas Institutui ir jis siejasi su akademiniu (nekomerciniu) doktoranto atliekamu tyrimu (klinikinio tyrimo protokolo Nr. EudraCT Nr. 2008-006309-17), t. y. rengiama daktaro disertacija. Šiuo atveju jis, kaip IKTS vedėjas, tyrimo protokolo ekspertizės neatliko, posėdyje nebalsavo, todėl nustatytos tvarkos nepažeidė (VVKT komisijos protokolas 2009-11-18 Nr. 1KL-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjo vertinimu, niekuo nepagrįstas ir VTEK Sprendimo teiginys, kad Institutas buvo suinteresuotas gauti gerai apmokamų užsakymų iš klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovų. Anot pareiškėjo, tarp Instituto ir užsakovų sudarytose sutartyse nėra jokių nuostatų, leidžiančių spręsti, kad Institutas dėl jo bazėje vykstančių tyrimų turi materialinį suinteresuotumą, nes įstaigai kompensuojamos tik dėl tiriamojo, kuris baigė tyrimą, įstaigos patirtos sąnaudos, susijusios išlaidos laboratoriniams, instrumentiniams tyrimams, stacionarizavimui ir pan.

Pabrėžė, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas. Nurodė, kad VTEK nenagrinėjo ir Sprendime nenurodė, ar jis Klinikinių tyrimų taryboje balsavo siūlyti/nesiūlyti viršininkui išduoti/neišduoti leidimą atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą. Taip pat Sprendime nenurodyta, kiek kartų jis pažeidė reikalavimą nusišalinti balsuojant.

Taigi, pareiškėjo požiūriu, ginčijamas Sprendimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis ir išmanytomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas nesurinkus visų tyrimui reikšmingų įrodymų, neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte VTEK sprendimui keliamo motyvuotumo reikalavimo, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (104-106 b. l. 2 tomas). Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012-01-03 buvo atleistas iš Tarnybos IKTS vedėjo pareigų, atleidimo iš pareigų datą perkeliant iki teismo sprendimo dėl VVKT darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo atleisti pareiškėją iš pareigų įsiteisėjimo dienos. Galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas Komisijos sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas pripažintas dirbančiu valstybinėje tarnyboje. Pažymėjo, kad Komisijai priimant sprendimą, pareiškėjo tarnybiniai (darbo) santykiai su Tarnyba nebuvo nutrūkę, jam buvo mokamas darbo užmokestis (VVKT viršininko 2012 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. 8P-680), todėl nebuvo pagrindo atsisakyti vertinti pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymui.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad nėra neaišku, kokiu pagrindu jam nustatytas interesų konfliktas, kai nustojęs dirbti Institute, dirbo Tarnybos IKTS vedėju nuo 2011-02-10 iki 2012-01-03, nurodė, kad pareiškėjas 2003-04-01 pradėjo dirbti Tarnybos IKTS vedėju ir iš esmės lygiagrečiai dirbo Institute (nuo 2003-12-20 iki 2011-02-10 ir nuo 2012-03-01 iki dabar). Pagal Įstatymą aplinkybės, kurios gali sukelti interesų konfliktą, yra darbovietė (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadinasi, Institutas kaip papildoma pareiškėjo darbovietė buvo interesų konflikto šaltinis pareiškėjui vykdant valstybės tarnautojo funkcijas. Tas faktas, kad darbo santykiai kurį laiką (nuo 2011-02-10 iki 2012-03-01) buvo nutrūkę, neleidžia teigti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gali kilti interesų konfliktas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „pakeitus darbovietę, 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta“ (2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-2624/2012, 2011 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al56-1945/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl skundo argumento, kad jis ne visais atvejais recenzijose (išvadose) pritarė tyrimų atlikimui, kad tyrimai buvo daugiacentriai, leidimai atlikti tyrimus buvo išduoti ne tik Institutui, bet ir kitoms sveikatos įstaigoms, kad Klinikinių tyrimų tarybos posėdžiams pirmininkavo ne jis, o jo pavaduotojas, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbus pats pareiškėjo dalyvavimas sprendimų priėmimo procedūrose, o ne priimtų sprendimų turinys. Pažeidimo konstatavimui nėra reikšminga, ar išvadose buvo pritarta ar nepritarta tyrimų atlikimui; ar leidimai buvo išduoti vienam ar keliems tyrimų centrams. Taip pat nėra reikšminga, kas pirmininkavo Klinikinių tyrimų tarybos posėdžiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011). Šiuo atveju reikšminga, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus metus nuolat dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl leidimų Institutui išdavimo (vertindavo farmacijos kompanijų paraiškas atlikti tyrimus Institute ir teikdavo recenzijas (išvadas), dalyvaudavo Klinikinių tyrimų taryboje priimant sprendimus išduoti/neišduoti leidimus atlikti tyrimus Institute ir kt.). Kaip matyti iš Tarnybos viršininko patvirtintos Vaistinio preparato klinikinio tyrimo dokumentų vertinimo veiklos procedūros 2/P-01:2009-02-03, recenzijos (išvados) parengimas ir Klinikinių tyrimų tarybos sprendimas yra privalomos leidimų atlikti tyrimus išdavimo stadijos, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti traktuojami kaip nesukeliantys teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad svarstydamas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo paties darboviete, pareiškėjas veikė interesų konflikto situacijoje. Mano, kad pareiškėjo privatūs interesai šiuo atveju pasireiškė potencialia finansine nauda (pvz., siekiu išlaikyti darbo vietą Institute ir pan.), savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą ir pan.) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui. Tokioje situacijoje pareiškėjas negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas.

Komisijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie galimus kitų valstybės tarnautojų pažeidimus yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašė teismo dėl skundo spręsti savo nuožiūra (88-90 b. l. 2 tomas). Atsiliepime į skundą nurodė, kad tarp pareiškėjo ir VTEK kilęs ginčas nėra susijęs su Tarnybos teisėmis ar pareigomis, todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama Tarnybai nedalyvaujant joje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Detalizavo, kad Tarnyba 2011-07-28 gavo Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą anoniminį skundą, kuriame nurodyta, jog Tarnybos darbuotojas D. S. dirba Mykolo Romerio universitete ir išreiškiamos abejonės, ar tą gali daryti valstybės tarnautojas. Tarnyba kreipėsi į Mykolo Romerio universitetą, prašydama pateikti informaciją apie D. S. darbą universitete. Atsižvelgdama į D. S. byloje esančią informaciją apie tai, kad 2008-01-17 įsakymu Nr. 8P-131 jam buvo išduotas leidimas metams dirbti Institute, Tarnyba kreipėsi ir į Institutą, prašydama pateikti informaciją apie jo darbą šiame institute. Atsižvelgiant į Mykolo Romerio ir Instituto pateiktą informaciją, Tarnybos viršininkas sudarė komisiją D. S. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti, kuri nenustatė viešųjų ir pravarčių interesų konflikto. Tarnyba komisijos išvadą pateikė VTEK. VTEK nesutiko su išvados dalimi, konstatavusia, kad D. S. elgesys atitinka Įstatymo reikalavimus ir pavedė Tarnybai nustatyti, ar D. S., eidamas IKTS vedėjo pareigas ir papildomai dirbdamas Institute bei Mykolo Romerio universitete, pastarųjų trejų metų laikotarpyje nesprendė (nedalyvavo sprendžiant ar svarstant) su šiomis įstaigomis susijusių klausimų. Vykdydama minėtą VTEK nurodymą, Tarnyba ištyrė ir įvertino D. S. elgesį viešųjų ir privačių interesų derinimo aspektu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2011-12-27 išvadoje Nr. 13P-8 konkrečių D. S. viešųjų ir privačių interesų supainiojimo atvejų nenustatė, tačiau išreiškė nuomonę, kad pareiškėjui einant pareigas Tarnyboje ir tuo pat metu dirbant Onkologijos institute buvo susidariusi galimybė patekti į interesų konflikto situaciją. VTEK, gavusi Tarnybos 2011-12-27 išvadą Nr. 13P-8, su ja nesutiko ir nusprendė pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

Pažymėjo ir tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-03 įsakymu Nr. V-746 nuo 2012-01-03 buvo pakeista Tarnybos struktūra, IKTS struktūra, kurio vedėjo pareigas užėmė pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesutiko užimti jam siūlytų kitų pareigų, panaikinus jo užimtą IKTS vedėjo pareigybę, jis Tarnybos viršininko 2012-01-03 įsakymu Nr. 8P-680 atleistas iš minėtų pareigų, perkeliant atleidimo datą iki teismo sprendimo dėl Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo atleisti iš pareigų D. S. įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą ir iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie išdėstyti skunde. Papildomai paaiškino, kad iki 2016-01-06, kuomet įsigaliojo įsakymas dėl jo atleidimo iš IKTS vedėjo pareigų, jis nuo 2012-01-03 jokių pareigų Tarnyboje nėjo, iš jo buvo paimtos visos darbo priemonės, tačiau darbo užmokestį gavo.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus. Papildomai akcentavo, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pirmiausia turi būti nustatytas interesas ir interesų susipriešinimas. Kuo pasireiškė pareiškėjo interesas, VTEK sprendime nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad D. S. daugeliu atvejų nepritarė Instituto prašomiems tyrimams, todėl tai paneigia privataus intereso būvimą. Be to, nebuvo aiškintasi, ką pareiškėjas protegavo. Pabrėžė, kad pareiškėjas Institute užėmė vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, dirbo laboratorijoje, jokių administracijos pareigų neužėmė. Pareiškėjas nedavė jokių privalomų nurodymų IKTS darbuotojams, nebalsavo, neprotegavo. Tai, kad kitas Instituto padalinys kreipėsi leidimo tyrimui, nepagrįsta konstatuoti, kad čia yra suinteresuotas ir pareiškėjas. Mano, kad tyrimas atliktas aplaidžiai ir nevisapusiškai.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepimo į skundą argumentais. Dėl pareiškėjo statuso paaiškino, kad pareiškėjo atleidimo iš IKTS vedėjo pareigų data yra 2016-01-06, kai įsiteisėjo galutinis teismo sprendimas. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, dalyvaudamas leidimų klinikiniams tyrimams išdavimo procedūroje iš esmės vykdė valstybės deleguotą funkciją. VTEK, nesikišdama į leidimų išdavimo pagrįstumą, formaliai vertino, ar egzistavo interesų konfliktų situacija. Tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo procedūrose dėl klinikinių leidimų išdavimo įstaigai, kurioje jis pats dirbo. Dėl intereso buvimo nurodė, kad Institutui naudinga turėti darbuotoją, atsakingą už leidimų išdavimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nedarė nieko, kad interesų konflikto išvengti. Valstybės tarnautojui yra kertinė pareiga elgtis nešališkai.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės dėl pareiškėjo skundo teismą prašė spręsti savo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad tarnybos santykiai su pareiškėju nutrūko tik 2016-01-06, įsiteisėjus teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VTEK 2012-06-19 sprendimo Nr. KS-76, kuriuo pripažinta, kad D. S., eidamas Tarnybos IKTS vedėjo pareigas ir papildomai dirbdamas Onkologijos institute vyresniuoju mokslo darbuotoju, svarstė ir sprendė su Institutu susijusius klausimus ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad VTEK prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktą, VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir pagal šio įstatymo 24 straipsnį priima vieną iš nurodyto įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų arba atsisako nagrinėti pranešimą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybai 2011-08-01 Sveikatos apsaugos ministerija persiuntė anoniminį kreipimąsi (91 b. l. 2 tomas), kuriame buvo pranešama, kad Tarnybos darbuotojas D. S. dirba Mykolo Romerio universitete ir keliamas klausimas, ar nurodytas asmuo gali dirbti dvejose pareigose, ar nesidubliuoja jo darbo valandos. Tarnyboje pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio rezultatai pateikti 2011-10-18 išvadoje Nr. 13P-3. Šioje išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad IKTS vedėjas D. S., dirbdamas Institute nuo 2008-12-20 iki 2011-02-10, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė tuo metu galiojusių Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio bei Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atsaukimo taisyklių 2.1 p. nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, kas suėjo tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai, pasiūlyta neskirti tarnybinės nuobaudos ( 93-100 b. l. 2 tomas).

VTEK, gavusi Tarnybos 2011-10-18 išvadą, nesutiko su išvados dalimi, kad D. S. elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, todėl vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 3 dalimi, Tarnybai pavedė nustatyti, ar pareiškėjas, eidamas IKTS vedėjo pareigas ir papildomai dirbdamas Institute bei Mykolo Romerio universitete, pastarųjų trejų metų laikotarpyje nesprendė (nedalyvavo svarstant ar sprendžiant) su šiomis įstaigomis susijusių klausimų (101 b. l. 2 tomas).

Vykdant minėtą VTEK nurodymą, Tarnybos viršininko sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti pakartotinai ištyrė ir įvertino D. S. elgesį viešųjų ir privačių interesų derinimo aspektu. Komisijos tyrimo rezultatai buvo išdėstyto 2011-12-27 išvadoje Nr. 13P-8, kurioje konstatuota, kad konkrečių D. S. viešųjų ir privačių interesų supainiojimo atvejų nenustatyta (131-135 b. l. 2 tomas).

VTEK 2012-03-08 raštu Nr. S-363-(2.5) „Dėl pradėto tyrimo“ informavo Tarnybą, kad susipažinusi su Tarnybos komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti 2011-12-27 išvada Nr. 13P-8, su ja nesutiko ir, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, nusprendė pati atlikti tyrimą.

Atlikusi tyrimą, VTEK 2012-06-19 priėmė sprendimą Nr. KS-76, kuriame konstatavo, kad D. S., eidamas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pareigas ir papildomai dirbdamas Vilniaus universiteto Onkologijos institute vyresniuoju mokslo darbuotoju, svarstė ir sprendė su Institutu susijusius klausimus ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (152-156 b. l. 5 tomas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama vešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.). Tuo tarpu Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus – t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011 ir kt.). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje A492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. S. nuo 2003-04-01 ėjo Tarnybos IKTS vedėjo pareigas. D. S. nuo 2012-01-03 buvo atleistas iš IKTS vedėjo pareigų, atleidimo iš pareigų datą perkeliant iki teismo sprendimo dėl VVKT darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo atleisti D. S. iš pareigų įsiteisėjimo dienos (32 b. l. 5 tomas). Galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas priimtas 2016-01-06 (1-23 b. l. 6 tomas). Taigi, VTEK tyrimo atlikimo ir Sprendimo priėmimo metu D. S. buvo laikomas valstybės tarnautoju (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 3 d.), o TEK pagal kompetenciją turėjo teisę atlikti tyrimą dėl Įstatymo galimo pažeidimo. Tai, ar D. S. nuo 2012-01-03 iki 2016-01-06 realiai vykdė IKTS vedėjo pareigas, nagrinėjamu aspektu jokios reikšmės neturi, kadangi ginčui aktualus 2009-2011 metų laikotarpis.

IKTS veiklą reglamentuoja Tarnybos viršininko 2010-12-30 įsakymu Nr. 1A-1384 patvirtinti IKTS nuostatai, kurių 1 punkte numatyta, kad IKTS - Tarnybos padalinys, skirtas dalyvauti teikiant siūlymus Tarnybos viršininkui dėl leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo ir atlikti vaistinių preparatų klinikinių tyrimų geros klinikinės praktikos inspekcijas (151-153 b. l. 3 tomas). IKTS pagal nuostatas nustatytas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikoje numatomų vykdyti vaistinių preparatų klinikinių tyrimų protokolų ekspertizę, vaistinių preparatų klinikinių tyrimų protokolų esminių pataisų ekspertizę, klinikinių tyrimų paraiškų ekspertizes ir recenzijas (išvadas) teikia komisijai (tarybai), nagrinėjančiai Tarnybai pateiktas paraiškas leidimui atlikti klinikinį tyrimą gauti, teikia medžiagą komisijos (tarybos), nagrinėjančios Tarnybai pateiktas paraiškas leidimui atlikti klinikinį tyrimą gauti, posėdžiams ir t.t. (II nuostatų skyrius). IKTS skyriui vadovauja vedėjas, kuris organizuoja ir koordinuoja skyriaus darbą.

Tarnybos viršininko 2008-12-01 įsakymu Nr. 1A-1335 patvirtintame IKTS vedėjo pareigybės aprašyme nustatyta, kad skyriaus vedėjas užtikrina efektyvų skyriaus darbą (16 p.), sprendžia skyriaus kompetencijai priklausančius klausimus, atsako už skyriaus uždavinių ir funkcijų bei gautų pavedimų įgyvendinimą (18 p.), pirmininkauja Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir geros klinikinės praktikos priežiūros komisijos (toliau - Farmakologinė komisija) posėdžiams (19 p.), rengia sudėtingų klinikinių tyrimų protokolų recenzijas (išvadas) (22 p.), paskirsto skyriaus, darbuotojams užduotis pagal jų kompetenciją (32 p.), nuolat kontroliuoja skyriaus darbuotojams pavesto darbo vykdymą (33 p.) ir vykdo kitas funkcijas. Analogiškos nuostatos numatytos VVKT viršininko 2011 m. balandžio 26 įsakymu Nr. 1A-368 patvirtintame IKTS vedėjo pareigybės aprašyme (170-173, 174-177 b. l. 3 tomas). Taigi, IKTS skyriaus vedėjo pareigos, be kita ko, yra susijusios su leidimų atlikti ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus vaistinių preparatų tyrimui išdavimo procedūra.

Tarnybos viršininko 2007-05-30 įsakymu Nr. 1A-682 buvo sudaryta Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir geros klinikinės praktikos priežiūros komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas IKTS vedėjas D. S. (154-155 b. l. 3 tomas), taip pat patvirtinti šios komisijos nuostatai. Nuostatų 6 p. (156-159 b. l. 3 tomas) buvo nurodyta, kad Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir geros klinikinės praktikos priežiūros komisijos paskirtis – išnagrinėti pateiktas paraiškas leidimui atlikti klinikinį tyrimą gauti, esminės klinikinių tyrimų pataisas, užtikrinti geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą ir gautos farmakologinio budrumo informacijos tvarkymą bei vertinimą.

Tarnybos viršininko 2010-12-29 įsakymu Nr. 1A-1377 buvo panaikinta Farmakologinė komisija ir sudaryta Klinikinių tyrimų taryba, kurios nariu paskirtas pareiškėjas – IKTS vedėjas D. S.. Tarnybos viršininko 2010-12-29 įsakymu Nr. 1A-1377 patvirtintų Klinikinių tyrimų tarybos nuostatų 9.1 p. numatyta, kad Taryba svarsto gautas paraiškas leidimui atlikti klinikinį tyrimą gauti, klinikinių tyrimų protokolus ir teikia VVKT viršininkui išvadas ir pasiūlymus dėl leidimo atlikti klinikinį tyrimą išdavimo ar atsisakymo jį išduoti.

Taip pat bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. S. nuo 2003-12-20 iki 2011-02-10, t. y. tuo pat metu, kai ėjo IKTS vedėjo pareigas, užėmė įvairias pareigas Onkologijos institute (132-133 b. l. 3 tomas). Nuo 2012-03-01 iki 2012-12-31 pareiškėjas buvo priimtas į vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas (0,5 etato) Instituto Kancerogenezės ir navikų patofiziologijos laboratorijoje.

Onkologijos instituto veiklą reglamentuoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statutas (toliau - Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1724 (Žin., 2002. Nr. 105-4704). Statuto 10.2 punkte numatyta, kad viena iš Onkologijos instituto funkcijų: ,,<...> vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus onkologijos šakoje <...>“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-435 patvirtintas Leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašas (92-103 b. l. 3 tomas) numato, kad leidimas atlikti klinikinio vaistinio preparato tyrimą (toliau -KVPT) kiekvienam tyrimo centrui išduodamas atskirai (19 p.). Klinikinio tyrimo užsakovas arba jo įgaliotas atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti leidimą KVPT atlikti, turi pateikti Tarnybai paraišką ir kitus dokumentus (20 p.).

Tarnybos viršininko patvirtintoje Vaistinio preparato klinikinio tyrimo dokumentų vertinimo veiklos procedūroje 2/P-01:2009-02-03 (V t., b. l. 95-100) numatyta, kad už procedūros įgyvendinimą atsako IKTS vedėjas (10 p.). Procedūra apima paraiškos ir kitų dokumentų leidimui atlikti KVPT priėmimą (14 p.), dokumentų pirminį vertinimą (20 p.), dokumentų recenzijos rengimą (21 p.), Farmakologinės komisijos posėdį (22 p.), leidimo išdavimą ir registravimą (25, 26 p.).

Pareiškėjas 2012-03-21 paaiškinime nurodė, kad jo pareigos Tarnyboje buvo susijusios su leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimu, nes IKTS ekspertai atlieka gautų paraiškų mokslinio pagrįstumo vertinimą, kurio pagrindu Klinikinių tyrimų taryboje priimami siūlymai Tarnybos viršininkui išduoti ar neišduoti leidimą atlikti klinikinį tyrimą.

VTEK surinkti įrodymai patvirtina, kad D. S., vadovaujant IKTS, jam pavaldūs skyriaus darbuotojai 2009-2011 metais vertino pateiktas paraiškas ir juos lydinčius dokumentus dėl aštuoniolikos Institute ketinamų vykdyti KVPT: EudraCT Nr. 2008-002668-32, 2008-007345-31, 2008-007803-10, 2008-006309-17, 2009-012786-58, 2009-010715-32, 2009-016064-36, 2009-016529-32, 2010-020398-18, 2009-010613-68, 2010-019525-34, 2010-018661-35, 2010-018662-23, 2010-023229-38, 2010-024468-16, 2010-021425-13, 2010-019577-16, 2010-020821-41 (83-101 b. l. 4 tomas, 66-94 b. l. 5 tomas). Pats D. S. 2009-2011 metais vertino pateiktas paraiškas ir juos lydinčius dokumentus dėl keturių Institute ketinamų vykdyti KVPT: 2009-10-02 EudraCT Nr. 2009-012709-20 (92-93 b. l. 4 tomas), 2010-11-11 EudraCT Nr. 2009-017365-36 (72-73 b. l. 5 tomas), 2011-05-11 EudraCT Nr. 2009-015476-98 (88-89 b. l. 5 tomas), 2011-02-24 EudraCT Nr. 2010-021870-12 (90-91 b. l. 5 tomas). Visais atvejais recenzijose (išvadose) buvo rekomenduota tyrimams pritarti.

Taip pat nustatyta, kad D. S. dalyvavo Farmakologinės komisijos (vėliau - Klinikinių tyrimų tarybos) 2009-07-13 (109-114 b. l. 4 tomas), 2009-10-08 (117-123 b. l. 4 tomas), 2009-11-12 (126-138 b. l. 4 tomas), 2009-12-22 (140-146 b. l. 4 tomas), 2010-07-01 (149-159 b. l. 4 tomas), 2010-08-26 (160-173 b. l. 4 tomas), 2010-09-30 (174-184 b. l. 4 tomas), 2010-11-22 (185-197 b. l. 4 tomas), 2011-01-27 (1-11 b. l. 5 tomas), 2011-02-24 , 2011-04-28 (42-48 b. l. 5 tomas), 2011-09-06, 2011-09-28, 2011-12-01 posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiama, ar pritarti aukščiau minėtų klinikinių tyrimų protokolams ir siūlyti išduoti leidimus konkretiems tyrimo centrams, tarp jų Institutui. D. S. neneigia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo Farmakologinės komisijos, (vėliau Klinikinių tyrimų taryba) nariu ir dalyvavo posėdžiuose. Pareiškėjas visuose posėdžiuose deklaravo, kad neturi interesų konflikto ir interesų konflikto nebuvimą argumentuoja tuo, kad sprendimai buvo priimami bendru sutarimu, kad buvo nusistovėjusi tvarka, kad nusišalinama tik tuomet, jei paraišką teikia atitinkamo tyrimų centro skyrius, kuriame dirba narys. Pareiškėjas pažymėjo, kad tik vienu atveju klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovu buvo Onkologijos institutas, kai leidimo tyrimams prašė disertaciją rašantis asmuo.

Kaip matyti, leidimus buvo siekiama gauti daugiacentriams tyrimams ir tyrimo centrų, kuriems buvo išduoti leidimai tyrimams, sąrašą buvo įtrauktas Onkologijos institutas. Teismo vertinimu, toks Onkologijos instituto statusas leidimų išdavimo procedūroje nereiškia, kad teigiami sprendimai dėl leidimų išdavimo nedaro įtakos šios įstaigos teisėms ar pareigoms. Šių leidimų pagrindu yra tarp tyrimo centrų ir užsakovų yra sudaromos sutarys dėl tyrimų atlikimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytuose Klinikinių tyrimų tarybos posėdžiuose buvo priimti sprendimai siūlyti išduoti leidimą atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimams ir VVKT viršininkas 2009-10-20 įsakymu Nr. 1 A-1002 (25-34 b. l. 4 tomas), 2009-11-20 įsakymu Nr. 1A-1099 (34-52 b. l. 4 tomas), 2009-12-30 įsakymu Nr. 1A-1328 (53-59 b. l. 4 tomas), 2010-07-09 įsakymu Nr. 1A-720 (60-68 b. l. 4 tomas), 2010-09-02 įsakymu Nr. 1A-902 (69-75 b. l. 4 tomas), 2010-10-07 įsakymu Nr. 1 A-1066 (76-82 b. l. 4 tomas), 2010-11-26 įsakymu Nr. 1 A-1295, 2011-02-02. įsakymu Nr. 1A-96, 2011-05-02 įsakymu Nr. 1A-407, 2011-06-23 įsakymu Nr. 1A-598 (49-55 b. l. 5 tomas), 2011-09-14 įsakymu Nr. 1A-886 (56-60 b. l. 5 tomas), 2011-09-30 įsakymu Nr. 1A-957 (61-65 b. l. 5 tomas), 2011-12-08 įsakymu Nr. 1 A-1155 išdavė Institutui leidimus atlikti aukščiau minėtus tyrimus. Tik vienu atveju leidimas nebuvo išduotas, kadangi užsakovas atsiėmė paraišką (Nr. EudraCT 2009-01270920). Institutas patvirtino, kad dėl aptariamų Klinikinių Tyrimų su užsakovais (farmacijos kompanijomis) sudarė sutartis, nurodė, kad Instituto pareigos yra numatytos šiose sutartyse ir pateikė sutarties pavyzdį (13-22 b. l. 5 tomas). Iš pateiktos Klinikinio tyrimo atlikimo sutarties Nr. M2011-01 matyti, kad Institutas įsipareigoja visokeriopai bendradarbiauti su užsakovu, jo atstovu ir plėtros partneriu, tyrėju ir tyrimo grupės nariais; suteikti patalpas, kokybišką įrangą ir medžiagas bei visą tyrimo dalyviams reikalingą pagalbą (1 §); įtraukti į tyrimą atitinkamą dalyvių skaičių ir sudaryti sąlygas tyrimui atlikti (2§). Be to, jei tuo metu, kada turi būti atliekami ypatingi su tyrimu susiję darbai, dėl nedarbingumo ar kitos priežasties negali dalyvauti tyrėjas, Institutas turi teisę skirti kitą asmenį ar asmenis atlikti tyrėjo pareigas (1§). Už nurodytas paslaugas farmacijos kompanija moka Institutui sutartyje sulygtą kainą. Pagal Sutarties Nr. M2011-01 1 priedą užsakovas įsipareigoja mokėti Institutui nustatytą sumą už kiekvieną tyrimą baigusį pacientą.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgus į aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad D. S. 2009-2011 metais svarstydamas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo paties darboviete - Institutu, veikė interesų konflikto situacijoje.

Kaip matyti iš Tarnybos viršininko patvirtintos Vaistinio preparato klinikinio tyrimo dokumentų vertinimo veiklos procedūros 2/P-01:2009-02-03, recenzijos (išvados) parengimas ir Farmakologinės komisijos (vėliau - Klinikinių tyrimų tarybos) sprendimas yra privalomos leidimų atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimus išdavimo stadijos. Pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus dėl klinikinių vaistinių preparatų tyrimų leidimų Institutui išdavimo: asmeniškai vertino keturias farmacijos kompanijų paraiškas atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimus Institute ir pateikė recenzijas (išvadas), siūlančias išduoti leidimus; pagal IKTS vedėjui suteiktas pareigas kontroliavo ir prižiūrėjo IKTS darbuotojus, jiems vertinant paraiškas atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimus Institute ir rengiant recenzijas (išvadas). D. S. taip pat dalyvavo Farmakologinio budrumo komisijoje (vėliau - Klinikinių tyrimų taryboje), svarstant tiek farmacijos kompanijų, tiek paties Instituto paraiškas bei aukščiau nurodytas recenzijas ir priimant sprendimus išduoti/neišduoti leidimus atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimus. Dvidešimt vienu atveju iš dvidešimt dviejų buvo nuspręsta leidimus Institutui išduoti. Vienu atveju leidimas nebuvo išduotas, nes užsakovas atsiėmė paraišką.

Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad pareiškėjas, kaip valstybės pareigūnas, dalyvaudamas klinikinių vaistinių preparatų tyrimų, kurie ypač aktualūs visuomenei sprendžiant sunkiai pagydomų ligų (tame tarpe – onkologinių) prevencijos ir gydymo problemas, leidimų išdavimo procedūroje, turėjo elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų priimant vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus. Pareiškėjo statusas įpareigojo jį tarnybinėje veikloje laikytis įstatymais numatytų reikalavimų, kurių tikslas užtikrinti Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ įgyvendinimą. Vienas šio principo įgyvendinimo aspektų yra užtikrinimas, kad, priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, priimami sprendimai būtų nešališki ir būtų užkirstas kelias atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Siekiant šio tikslo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (inter alia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse) asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, yra numatytos konkrečios pareigos. Nors pareiškėjas neigia turėjęs kokių nors privačių interesų, dalyvaudamas leidimų atlikti klinikinių vaistinių preparatų tyrimus išdavimo procedūroje, kadangi darbas Institute nebuvo susijęs su šiais tyrimais, pažymėtina, kad privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, ne būtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012). Šiuo atveju teismas sutinka su VTEK sprendimo teiginiais, kad D. S. privatūs interesai šiuo atveju pasireiškė potencialia finansine nauda (pvz., siekiu išlaikyti darbo vietą Institute ir pan.), savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą ir pan.) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui. Be to, kaip matyti iš Klinikinių tyrimų atlikimo sutarčių, Institutas yra suinteresuotas gauti gerai apmokamų užsakymų iš KVPT užsakovų. Todėl spręsdamas darbdaviui finansiškai aktualius klausimus, D. S. privalėjo imtis priemonių, kurios pašalintų bent menkiausią abejonę jo šališkumu Instituto atžvilgiu. Tokia priemone, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas nuo dalyvavimo svarstant ir priimant sprendimą dėl klinikinių vaistinių preparatų tyrimų leidimo išdavimo. Tačiau pareiškėjas to nepadarė. Toks elgesys prieštarauja Įstatymo tikslams, uždaviniams bei valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims keliamiems reikalavimams. Šiuo atveju nėra visiškai svarbu, koks leidimų išdavimo procedūros rezultatas, nes pagal paminėtą teismų praktiką būtina įrodyti tik patį dalyvavimą tokioje procedūroje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Taigi, ginčijamas VTEK 2012-06-19 sprendimas Nr. KS-76 priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio. Pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIna KirkutienėBronius JanuškaVioleta Petkevičienė