Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovams D. L. ir M. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Megaterra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų 753,46 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., 26,02 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovams M. L. ir D. L. nuosavybės teise nuo 2014-03-12 iki 2015-04-17 priklausė patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovais atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jų patalpos yra prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Atsakovai nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jų skola už laikotarpį nuo 2014-07 iki 2015-04 mėn. yra 753,46 Eur. Taip pat atsakovai yra skolingi 26,02 Eur delspinigių (už 180 dienų).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Megaterra“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Megaterra“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovų pateikta panaudos sutartis nebuvo išviešinta, taip pat UAB „Megaterra“ nesudarė jokių sutarčių su AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos tiekimo kaip subabonentai, jokie tarp jų santykiai nebuvo susiklostę, todėl jam sąskaitos nebuvo siunčiamos. UAB „Megaterra“ jokių leidimų, projektų dėl kapitalinio remonto, radiatorių nuėmimo nepateikė, ieškovės darbuotojai nebuvo kviesti užfiksuoti minimo fakto. Atsakovai būdami patalpų savininkais gaudavo sąskaitas apmokėti už teikiamas paslaugas, jiems sąskaitų neapmokėjus susidarė skola, kurią atsakovai privalėjo apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė tiekė šilumos energiją patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2014-03-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3367 pagrindu nuosavybės teise priklausė D. L. ir M. L. iki 2015-04-17, ši patalpa 2015-04-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VM9-1092 parduota UAB „Megaterra“.

2015-06-02 ieškovė kreipėsi į atsakovus pretenzija, nurodant, jog atsakovai už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-05-01 skolingi už suvartotą šilumos energiją 779,48 Eur. Atsakovai skolos nesumokėjo. Ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, jog atsakovai skolingi už laikotarpį nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2015 metų balandžio mėnesio - 753,46 Eur skolos, 26,02 Eur delspinigių, iš viso 779,48 Eur.

Atsakovai teismui pateikė 2014-07-02 sudarytą su UAB „Megaterra“ panaudos sutartį, pagal kurią panaudos gavėjas UAB „Megaterra“ įsipareigojo išlaikyti ir saugoti patalpą, unikalus Nr. 2198-0003-7017:0109, adresu I. S. 32, Klaipėda, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Duomenų apie šios sutarties įregistravimą VĮ „Registre“, taip pat ar pateikimą ieškovei nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Megaterra“ teismui pateikė 2016-03-04 raštą adresuotą AB „Klaipėdos energija“, kuriame prašoma neskaičiuoti už patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2016-03-01, nes patalpos buvo nenaudojamos, nes buvo nuimti radiatoriai. Duomenų apie šio rašto išsiuntimą bei įteikimą ieškovei nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pateikė įrodymus, jog iš įmonės vykdomas priverstinis skolos išieškojimas išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-13 išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-16098-642/2016. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-13 išdavė teismo įsakymą dėl 584,62 Eur skolos, 29,66 Eur delspinigių išieškojimo iš UAB „Megaterra“, kadangi įsiskolino už teiktą šilumos energiją adresu Laukininkų g. 3-48, Klaipėda už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės iki 2016 metų gegužės mėnesio. Taigi trečiasis asmuo UAB „Megaterra“ yra įsiskolinęs ieškovei už teiktą šilumos energiją kitoms patalpoms, esančioms Laukininkų g. 3-48, Klaipėda, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo už tiektą šilumos energiją patalpoms I. S. g. 32, Klaipėda, todėl trečiojo asmens pateikti įrodymai neturi jokios reikšmės ir nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 21 punktą, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, buitinis šilumos vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam buitiniam šilumos vartotojui. Pagal Aprašo 22 punktą šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Ieškovė nurodė, jog namo, kuriame buvo atsakovams priklausanti patalpa, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo, todėl suvartoti šilumos kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovai su ieškove atskiros rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo pasirašę, tačiau atsakovams priklausiusios patalpos buvo prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, todėl darytina išvada, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir patalpos, kuriai tiekiama šiluma, savininkų (atsakovų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).

Atsakovai teismui pateikė 2014-07-02 sudarytą su UAB „Megaterra“ panaudos sutartį, pagal kurią panaudos gavėjas UAB „Megaterra“ įsipareigojo išlaikyti ir saugoti patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Panaudos sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui, tačiau duomenų, jog būtų įregistruota VĮ „Registrų centras“ nėra.

Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

Pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją ir įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus matyti, jog teismui nėra pateikta duomenų, kad tarp atsakovų D. L. ir M. L. bei trečiojo asmens UAB „Megaterra“ susiklostę patalpos naudojimo teisiniai santykiai būtų išviešinti viešame registre, todėl atsakovų nurodomas panaudos faktas negali būti panaudotas prieš ieškovę AB „Klaipėdos energija“. Trečiasis asmuo pateikė 2016-03-04 raštą adresuotą AB „Klaipėdos energija“ prašydamas neskaičiuoti už patalpos, adresu I. S. 32, Klaipėda, šildymą laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2016-03-01, nes patalpos buvo nenaudojamos, nes buvo nuimti radiatoriai. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovas nurodė, kad jokių derinimų, leidimų, projektų rengimo dėl kapitalinio remonto minimose patalpose nebuvo. Mano, jog šildymo atjungimas galėjo būti nelegalus, nes jokių duomenų nėra, kad būtų kviestas ieškovės darbuotojas užfiksuoti ir patikrinti atjungimą. Patalpos savininkai (atsakovai) jokių pranešimų ieškovei apie daromą kapitalinį remontą taip pat nepateikė.

Lietuvos Respublikos CK 6.389 straipsnyje nustatyta, kad abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka. CK 6.389 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei lieka abonentas. Bylos duomenis tarp ieškovės, atsakovų ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų nebuvo sudaryta trišalė sutartis dėl atsiskaitymo už ieškovės teikiamą šilumos energiją, todėl trečiajam asmeniui ir nebuvo siunčiamos sąskaitos bei reikalaujama apmokėtą už patalpoms teikiamą šilumos energiją. Taigi atsakovai nebuvo sudarę sutarties su ieškove dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniams naudotojams, todėl atsakovams kyla pareiga atsiskaityti už ieškovės pateiktą šilumos energiją jų patalpai. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad atsakovams manant, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdė tarp jų sudarytą panaudos sutartį, tai atsakovai turi teisę reikalauti, jog trečiasis asmuo atlyginti jiems galimai padarytus nuostolius.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose darytina išvada, kad atsakovai, būdami patalpos savininkais, turi pareigą sumokėti už gautą šilumos energiją.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pripažintina, kad tarp atsakovų ir ieškovės susiklostė sutartiniai energijos pirkimo - pardavimo santykiai. Tokiu būdu šalims atsirado prievolės, tai yra ieškovė įgijo pareigą patiekti abonentui (atsakovams) per prijungtą energijos tiekimo tinklą energiją, o atsakovai įgijo pareigą už patiektą energiją sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 1.71 str. 1 d., 6.192 str. 1 d., 6.383 str. 1 d., 4 d., 6.388 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2015 balandžio mėnesio tiekė šilumos energiją minėtoms patalpom, tačiau atsakovai su ieškove už patiektą šilumos energiją neatsiskaitė ir liko skolingi 753,46 Eur. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Atsakovai neįvykdę prievolės ieškovei, todėl turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 26,02 Eur delspinigių.

Duomenų, kad atsakovai būtų įvykdę prievolę ar pareiškę ieškovei pretenzijas dėl šilumos energijos kokybės, skolos ir delspinigių dydžio apskaičiavimo, nėra. Ieškovės reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 753,46 Eur Eur skolą ir 26,02 Eur delspinigių, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini (CK 3.109 str. 2 d., 6.1 str., 6.6 str., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2, 3 d., 6.71 str., 6.73 str.1 d., 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.384 str. 1 d., 6.388 str. 1 d., 6.391 str.).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovų ieškovei taip pat priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (779,48 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 18,00 Eur žyminio mokesčio; 74,00 Eur už advokato teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, šalių elgesį, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus ieškinį ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), 753,46 Eur skolą, 26,02 Eur delspinigių, iš viso 779,48 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, Danės g. 8, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, Danės g. 8, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, Danės g. 8, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.