Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-9-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-9-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19512-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
P. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-9-661/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19512-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo P. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-28 buvo gautas atsakovo P. R. pareiškimas dėl 2017-06-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-26081-599/2017.2017 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė atsakovui P. R. procesinį terminą iki 2017-07-11 (imtinai) pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį LR CPK 113 str. 3 d., 287 str. 3 d. keliamus reikalavimus bei sumokėti 28,00 žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo kvitą. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas (anglų kalba), t. y. 2016-06-13 elektroninis laiškas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Taip pat nurodė, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (subnuomos sutarties, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar kt.) pagrindžiančių pareiškime dėstomą aplinkybę, jog bute faktiškai gyveno užsienio valstybės pilietis R. M. A., o ne pareiškėjas. Taip pat įpareigojo sumokėti 28 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo kvitąApeliantas P. R. šalindamas trūkumus, pateikė teismui reikalautus įrodymus ir paaiškinimus. Nurodė, kad teismui taip pat teikia 2016-06-13 elektroninį laišką išverstą į lietuvių kalbą ir patvirtintą vertėjo, patikslino aplinkybes susijusias su R. M. A.. Taip pat teismui pateikė kvitą liudijantį apie sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-12 nutartimi nutarė atsakovo P. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktą civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos išieškojimo, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui.Teismas nurodė, kad atsakovas pakartotinai nurodė, jog bute faktiškai gyveno užsienio valstybės pilietis R. M. A., o ne pareiškėjas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, be to, už pareiškimą atsakovas nesumokėjo 28,00 EUR žyminį mokestį ir pateikė tą patį 2017-06-26 mokėjimo nurodymą pagal kuriame nurodytus duomenis žyminio mokesčio įskaityti neįmanoma (mokėtojas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. šio asmens kodo 10 skaičių atitinka pareiškėjo asmens kodą, išskyrus pirmąjį, kuris yra „4“), be to, nesant galimybės įskaityti žyminio mokesčio pagal šalies pateiktus mokėjimo nurodyme duomenis, teismas neturi pareigos domėtis, dėl kokių priežasčių šio žyminio mokesčio neišeina įskaityti. Pažymėtina ir tai, kad norint įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu R. M. A., reikia nurodyti šio asmens duomenis, t. y. asmens kodą arba gimimo metus bei gyvenamąją vietą (LR CPK 111 str. 2 d. 2 p.).Pažymėjo tai, kad LR CPK nuostatos numato ieškinio (atsiliepimo, dubliko, tripliko, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) trūkumų šalinimo institutą, tačiau LR CPK nuostatos nenumato galimybės kelis kartus iš eilės atsakovui šalinti vis naujų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų.Pareiškėjas P. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo prašo priimti Pareiškėjo prašymą dėl 2017-06-08 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-26081-599/2017, peržiūrėti Sprendimą už akių ir jį panaikinti.Nurodo, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (priedas Nr. 1). Mokėjimo kvite nurodyta, jog mokėjimą atliko V. G. už Pareiškėją P. R. (skiltis „Pradinio mokėtojo vardas ir pavardė / pavadinimas“). Pareiškėjo asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmasis skaičius yra rašybos klaida) nurodytas skiltyje „pradinio mokėtojo kodas“. Skiltyje „Unikalus mokėjimo kodas“ nurodyta, kokiu pagrindu yra mokama (t.y. už sprendimo už akių peržiūrėjimą). Šiuo atveju buvo padaryta techninė klaida, susijusi su asmens kodo pirmuoju skaičiumi, kuris buvo nurodytas neteisingai. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) informacija apie Pareiškėjo apskaitos duomenis patvirtina, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas laiku. Mokesčio mokėtojo kortelėje yra nurodyta, kad 2017-06-26 yra įvykdyta įmoka, kurios kodas 5660 (ZYM0001), dokumento numeris VMI sistemoje – 19790427, suma – 28,00 Eur (priedas Nr. 2).Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui papildomų rašytinių įrodymų, kad bute faktiškai gyveno užsienio pilietis R. M. A., o ne Pareiškėjas, kadangi bendravimas tarp jų vyko dažniausia žodžiu ir nėra objektyvių įrodymų, kurie galėtų tai paliudyti, išskyrus elektroninio laiško. Suinteresuotas asmuo žinojo, jog nuomojame bute faktiškai gyveno ne Pareiškėjas, bet užsienio pilietis R. M. A., kadangi adresuodavo laiškus dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas ir nuomą būtent jam (priedas Nr. 3). Taip pat, Pareiškėjas pažymi, jog Suinteresuoto asmens laiškas yra išverstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą bei patvirtintas vertėjos.Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, prašo įtraukti į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu R. M. A., kad šis asmuo galėtų patvirtinti Pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių dėstomas aplinkybes (R. M. A. gimimo data – 1967 m. vasario 16 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje eVigilo Ltd v. Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bylos Nr. 3K-7-404/2011).Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010;). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė atsakovui P. R. procesinį terminą iki 2017-07-11 (imtinai) pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį LR CPK 113 str. 3 d., 287 str. 3 d. keliamus reikalavimus bei sumokėti 28 eurų žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo kvitą. Teismas šia nutartimi nustatė tris trūkumus.Pirmas trūkumas - teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas (anglų kalba), t. y. 2016-06-13 elektroninis laiškas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Antras - teismas nurodė, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (subnuomos sutarties, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar kt.) pagrindžiančių pareiškime dėstomą aplinkybę, jog bute faktiškai gyveno užsienio valstybės pilietis R. M. A., o ne pareiškėjas. Trečias – teismas įpareigojo sumokėti 28 EUR žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo kvitą.Pareiškėjas šalindamas teismo nustatytus trūkumus pateikė elektroninio laiško vertimo į lietuvių kalbą kopiją. Vertimą atliko vertėja. Tai gi, jis įvykdė pirmąjį reikalavimą.Šalindamas antrąjį trūkumą, pareiškėjas teismui nurodė, jog toks dokumentas, kokio reikalauja teismas (subnuomos sutarties, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar kt.) sudarytas nebuvo. Apeliantas nurodė, kad suinteresuotas asmuo žinojo, jog nuomojame bute faktiškai gyveno ne Pareiškėjas, bet užsienio pilietis R. M. A., kadangi adresuodavo laiškus dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas ir nuomą būtent jam. Kaip jau minėta šios nutarties 13 punkte, ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Dėl šio, apeliacinės instancijos teismas laiko jog pareiškėjas tinkamai pašalino teismo nustatytą antrąjį trūkumą. Kaip jau minėta šios nutarties 14 punkte, tokio pobūdžio neaiškumai, gali būti šalinami ir teismo posėdžio metu ir neužkerta kelio pradėti proceso dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad už pareiškimą atsakovas nesumokėjo 28 EUR žyminį mokestį ir pateikė tą patį 2017-06-26 mokėjimo nurodymą pagal kuriame nurodytus duomenis žyminio mokesčio įskaityti neįmanoma (mokėtojas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. šio asmens kodo 10 skaičių atitinka pareiškėjo asmens kodą, išskyrus pirmąjį, kuris yra „4“), be to, nesant galimybės įskaityti žyminio mokesčio pagal šalies pateiktus mokėjimo nurodyme duomenis, teismas neturi pareigos domėtis, dėl kokių priežasčių šio žyminio mokesčio neišeina įskaityti.Viena vertus, pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad už pareiškimą nėra sumokėtas nustatytas 28 eurų žyminis mokestis, kita vertus, jau nurodo, kad žyminis mokestis yra sumokėtas, tik jame nurodytų duomenų įskaityti neįmanoma, kadangi netinkamai nurodytas mokėtojo asmens kodas. Tačiau pažymėtina, kad civilinio proceso normos nenustato proceso šalims specialių reikalavimų susijusių su žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo užpildymu. Civilinio proceso kodekso normos nustato proceso šalims reikalavimą apmokėti teikiamą prašymą nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, ką šiuo atveju apeliantas ir padarė. Aplinkybė, kad teismas šio žyminio mokesčio negali įskaityti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, negali apriboti proceso šalies teisės pareikšti ieškinį ar prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį gražino, dėl ko pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas grąžintinas primos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo P. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Barkauskas