Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. M., C. M. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. K. brolis (b. l. 13, 14) Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Z. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. Ž. (b. l. 10), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra C. Ž. (b. l. 11-12), kuri (duomenys neskelbtini) m. įvaikinta kito asmens. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos (b. l. 17) matyti, kad Z. Ž. sutuoktinė (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo už H. P. M. ir nuo (duomenys neskelbtini) m. jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu (b. l. 6) Z. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę, grąžinant natūra 0,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 18-20) terminas Z. Ž. palikimui priimti buvo atnaujintas mirusiojo seseriai V. N., nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai palikimui priimti turi būti atlikti per tris mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. V. N. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 39), nespėjusi atlikti įstatyme numatytų veiksmų palikimui priimti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (b. l. 7, 8) patvirtina, kad iki šiol nuosavybės teisės į žemės sklypus registruotos mirusiojo Z. Ž. vardu. Testamentų registro išrašas (b. l. 9) patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjo Z. Ž. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo Z. Ž. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pareiškėjas A. K. - mirusiojo Z. Ž. brolis, ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis, kuris paveldi pagal įstatymą, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo) nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl brolio palikimo priėmimo, niekas iš pirmos ar vėlesnės eilės įpėdinių (seserų) iki šiol nėra paveldėję mirusiojo Z. Ž. palikimo, valstybė nėra pradėjusi Z. Ž. turto paveldėjimo procedūrų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, atnaujinus terminą pareiškėjui brolio palikimui priimti, kitų asmenų interesai nebūtų pažeisti ir kitų asmenų teisėti lūkesčiai nenukentėtų. Pareiškėjui buvo žinoma apie brolio sutuoktinę ir dukrą, pirmos eilės įpėdinę. Brolio buvusios sutuoktinės ir dukros išvykimas iš Lietuvos, jokių kontaktų su artimaisiais ir giminėmis nepalaikymas, nežinojimas sutuoktinės ir dukros pozicijos dėl vyro ir tėvo palikimo lėmė pareiškėjo apsisprendimą iš karto po brolio mirties per įstatymo numatytą terminą nesikreipti dėl palikimo priėmimo. Akivaizdu, kad esant pirmos eilės įpėdinei, ketvirtos eilės įpėdinis negali tikėtis palikimo. Visuma aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl jam nepalankių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių neatliko įstatymo nustatytų palikimo, atsiradusio po brolio mirties, priėmimo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo brolio palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nustatyti, kad A. K. veiksmus Z. Ž. palikimui priimti turi atlikti per tris mėnesius po šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartį suinteresuotiems asmenims A. M. ir C. M. įteikti viešo paskelbimo būdu 2022 m. lapkričio 30 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.