- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-177-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., R. P.
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. T., R. P., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo pripažinti K. T. neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
I. Asmeninių neturtinių santykių sritys:
1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);
4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
II. Asmeninių neturtinių santykių sritys:
1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti valdžią – auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir kt.);
4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
6) pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose).
2. Nurodė, kad K. T. serga psichikos liga, daug kartų gydėsi psichikos ligoninėje, ligos nepripažįsta. Ji nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, vengia gydymo, būna agresyvi, neprognozuojama, nuolatos kviečia policiją dėl nebūtų dalykų, rašo melagingus pranešimus, nemoka komunalinių mokesčių, nesugeba savarankiškai disponuoti pensija. Tvirtina, jog K. T. reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji negali tinkamai savimi pasirūpinti, savo veiksmais gali padaryti žalos sau ir aplinkinių sveikatai. Pareiškėjos atstovė paaiškino, jog bylos medžiaga, dvi atliktos ekspertizės, kurių rezultatai davė tas pačias išvadas, pareiškėjos elgesys teismo posėdžių metu, įrodo, jog K. T. intelektas yra išlikęs nepažeistas, tačiau yra sutrikęs jos mąstymas ir dėl šio sutrikimo ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo K. T. teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ji neserga psichine liga ir neketina gydytis, savimi ji visiškai pasirūpina, su pinigais tvarkosi gerai. Nurodė, jog namuose iš sesers patiria psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, iš jos gyvenamosios patalpos dingsta daiktai.
4. Suinteresuoto asmens K. T. atstovė paaiškino, jog K. T. elgesį lėmė konfliktai šeimoje ir gyvenimo sąlygos. Eksperto išvada svarbi konstatuojant medicininius kriterijus, o visos kitos aplinkybės – juridinius. Tvirtina, kad jeigu būtų tenkintas pareiškimas, tai aukšto intelekto žmogus būtų eliminuotas iš žmonių visuomenės, ji prarastų visas savo pilietines teises, pasikeistų jos teisinis statusas. K. T. supranta ir išdėsto visus faktus, sugeba pasirūpinti savo sveikata, lankosi pas gydytojus, susitvarkė neįgalumą, išskyrus psichinės sveikatos sritį. Nurodo, nors ji ima paskolas, tačiau su jomis tvarkosi puikiai, žino, kada jas atiduoti. Taipogi K. T. sugebėtų naudotis ir tvarkyti turtą, paveldėjimo teisiniuose santykiuose ji sugebėtų nueiti pas notarą ir susitvarkyti savo paveldėjimo reikalus. Asmeninių neturtinių santykių srityse ji gali visiškai susitvarkyti savarankiškai. Tvirtina, jog santuokos sudarymas, įvaikinimas ir darbo sritis yra visiškai neaktualios, tačiau politinių teisių srityje teisė balsuoti turėtų likti.
5. Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, kadangi K. T. dėl savo ligos daro kitų asmenų gyvenimą nepakenčiamą – nuolatos kviečia policiją dėl nebūtų dalykų, savo pensiją išleidžia rūkalams ir alkoholiui, ima greituosius kreditus, dėl ko maistui ir komunalinėms paslaugoms lėšų nelieka. Taip pat ji namuose nesitvarko, dėl neapmokėtų komunalinių paslaugų jai nebus tiekiama elektra, vanduo, nutrauktas dujų tiekimas. Tvirtina, kad jeigu teismas K. T. pripažintų neveiksnia ar ribotai veiksnia, R. P. atsisako būti jos globėja ir turto administratore, nors anksčiau ir buvo išreiškusi tam sutikimą.
6. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistės palaikė į bylą teiktą išvadą. Paaiškino, kad byloje buvo atliktos dvi psichiatrinės ekspertizės, kurių metu nustatyta, jog K. T. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir nesugeba jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl sutinka, jog K. T. būtų pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisių srityse, kurios nurodytos pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 10 15 sprendimu pareiškimą tenkino. Pripažino K. T. neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
I. Turtinių santykių sritys:
1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);
4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
II. Asmeninių neturtinių santykių sritys:
1) asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus;
2) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
3) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
4) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti valdžią – auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir kt.);
5) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
6) pilietinių teisių srityje (teisė balsuoti, teisė būti išrinktam į teisines pareigas);
7) turtinių ir neturtinių teisių gynimo teismuose ir kitose valstybinėse institucijose ir organizacijose sritys. Taipogi teismas iniciavo bylos dėl globos K. T. nustatymo ir globėjo paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.
8. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo, kad K. T. buvo diagnozuotas Šizoefektinis sutrikimas, mišrus jo tipas, jai nustatytas 25 procentų darbingumas. K. T. 2018 m. rugsėjo 25 - spalio 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. kovo 28 - gegužės 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose buvo konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Pagal savo būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytą aplinkybę patvirtino 2019 09 25 teismo posėdžio metu teismo psichiatro eksperto M. J. duoti parodymai, kuriais paaiškinta, kad šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, nėra intelekto pažeidimas, tačiau mąstymo sutrikimai ir samprotavimai yra pažeisti, ligos požymiai yra išreikšti. Ekspertas nurodė, kad dėl mąstymo sutrikimo K. T. gali padaryti žalos sau visose srityse, ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pavieniai sėkmingi atvejai, kai K. T. tinkamai įgyvendina veiksmus yra atsitiktiniai ir ji savo veiksmais gali priimti sau žalingus ir nenaudingus sprendimus, jos sveikatos sutrikimai yra įsisenėję, psichika pakankamai sutrikusi, ji negali visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes nukentėjęs mąstymas.
10. Teismas nustatė, jog ekspertų išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Pažymėjo, jog tokios pačios išvados ekspertai prieina jau antrą kartą, todėl pakartotinės ekspertizės išvada teismas abejoti neturi pagrindo.
11. Teismas, vertindamas juridinį neveiksnumo kriterijų – sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, atsižvelgė į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: į K. T. paaiškinimus, kurie dažnai yra prieštaringi, nenuoseklūs, pavyzdžiui – K. T. nepripažįsta serganti psichine liga ir nurodė neketinanti geri vaistų, tačiau į bylą pateikė registracijos pas psichiatrą talonus, kuriais siekė įrodyti, jog lankosi pas psichiatrą. Taip pat iš į bylą pateiktų nuotraukų teismas nustatė, jog K. T. nesugeba pasirūpinti savo buitimi, palaikyti tvarkos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – duomenys iš policijos dokumentų patvirtina, jog K. T. laikas nuo laiko be pagrindo kreipiasi į policijos pareigūnus, nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie pagrobtus žmones, dingusius daiktus, jos atžvilgiu taikytą seksualinę prievartą. Ji taip pat turi skolų už komunalines paslaugas, skolas kredito bendrovėms, pati neneigė, jog pinigus leidžia alkoholiui ir cigaretėms. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad, turėdama mąstymo sutrikimą, nors ir būdama aukšto intelekto, K. T. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko gali padaryti ir padaro sau nenaudingus ar net žalingus sprendimus, todėl pareiškimą tenkino ir K. T. pripažino neveiksnia pakartotiniame ekspertizės akte nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo K. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 10 15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjos pareiškimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja pareiškimą pripažinti apeliantę neveiksnia grindžia tik jos sesers R. P., kuri yra suinteresuota suvaržyti apeliantės teises ir laisves iš savanaudiškų paskatų – tikisi užvaldyti jos kilnojamąjį turtą bei apeliantei valstybės skiriamus neįgaliojo asmens pinigus, kadangi pati niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, prašymu.
12.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2018 04 04 išvadą „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje konstatuota, kad turtiniuose ir asmeniniuose neturtiniuose santykiuose K. T. negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienių sprendimų, paneigia prie apeliantės atsiliepimo į pareiškimą pateikti dokumentai – 2017 07 19 mokėjimo už paslaugas AB ESO kvitas, 2018 05 10 įmokos už elektrą kvitas, UAB „IPF Digital Lietuva“ – CREDIT 24, 2017 12 21 paskolos sutartis ir 2018 03 09, 2018 03 13, 2018 04 14, 2018 05 10 mokėjimo kvitai, kurie įrodo, kad apeliantė pati susimoka mokesčius, laiku moka įmokas už kreditą, t. y. apeliantė yra visiškai veiksni šioje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Taipogi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 05 21 sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir 2018 06 25 priėmimo pas gydytoją talonas įrodo, jog apeliantė yra visiškai veiksni ir asmeninių neturtinių teisių srityse – savitvarkos ir sveikatos priežiūros.
12.3. Teismas visiškai negynė apeliantės teisių jos pateiktų dokumentų pagrindu, o vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktais ir teismo psichiatro eksperto duotais parodymais, kuriuose yra akivaizdus prieštaravimas. Pasak apeliantės, jeigu nėra intelekto pažeidimo, tai negali būti ir mąstymo sutrikimų bei pažeistų samprotavimų. Šiuo atveju apeliantės intelekto pažeidimas nenustatytas.
12.4. Teismas nevertino, jog pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, jog apeliantė į paprastus klausimus geba atsakyti prasmingai ir teisingai, pateikia formaliai teisingas žinias tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Vien tai, jog, pasak eksperto, apeliantė akivaizdžiai jomis adekvačiai disponuoti negeba, nesudaro pagrindo nustatyti visišką neveiksnumą.
12.5. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę tiesiogiai teismo posėdyje įsitikinti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi, medikai psichiatrai suvokia apeliantės nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau to nepadarė, o vadovavosi tik subjektyviu eksperto paaiškinimu, jog pavieniai sėkmingi atvejai, kai apeliantė tinkamai įgyvendina veiksmus yra atsitiktiniai. Be to, teismas atmetė dokumentais pagrįstus apeliantės atstovės argumentus, jog apeliantė gali susitvarkyti visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nes iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad apeliantė dėl savo veiksmų ir būsenos patiria neigiamas pasekmes – ji baudžiama administracine tvarka. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė tiek medicininį, tiek teisinį neveiksnumo nustatymo kriterijų bei nepagrįstai sprendė, jog apeliantė pripažintina neveiksnia pakartotiniame ekspertizės akte nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 10 15 sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nors apeliantė nurodo, jog apeliaciniu skundu ginčija medicininio kriterijaus pagrįstumą, tačiau iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad K. T. diagnozuotas susirgimas nėra ginčijamas, o yra nesutinkama su ekspertų ir teismo išvadomis, jog šis psichikos sutrikimas lemia jos neveiksnumą visose teismo sprendimu nustatytose srityse, t. y. yra ginčijamas juridinis kriterijus.
13.2. Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas remiantis ne tik, kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliantės sesers pareiškimu, bet patikrinimo metu surinktos medžiagos ir informacijos pagrindu.
13.3. Teismas, priimdamas sprendimą ir jį motyvuodamas, visiškai pagrįstai vadovavosi ekspertų psichiatrų pateiktomis išvadomis, kadangi teismo ekspertų išvadas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Taipogi teismas, vertindamas juridinį neveiksnumo kriterijų, analizavo ir atsižvelgė į visus byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog ištirti įrodymai patvirtina, jog dėl psichikos sutrikimo apeliantė negali tinkamai savimi pasirūpinti, dėl to gali nukentėti jos interesai ir būti pažeistos jos civilinės teisės.
13.4. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog nagrinėjamu atveju priimant teismo sprendimą nebuvo teisingo proceso. Pareiškėja teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo skirtos dvi psichiatrijos ekspertizės, apklausti du ekspertai psichiatrai, teismo posėdžiuose apeliantė dalyvavo kartu su savo atstove, t. y. teismo procesas vyko pagal visas įstatymo nustatytas taisykles.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. P. prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 10 15 sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas buvo priimtas teisingai, vadovaujantis išsamiais ir svariais vertinimais. Apeliantei buvo atliktos dvi valstybinių teismo psichiatrijos įstaigų psichiatrinės ekspertizės, kurių išvados nesiskyrė.
14.2. Teismui pateikta pakankamai garso, vaizdo įrašų, medicinos dokumentų išrašų, patvirtinančių apie rimtus apeliantės sveikatos ir elgesio sutrikimus. Taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog apeliantė nesugeba pasirūpinti savimi ir priima sau nepalankius sprendimus.
14.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė laiku moka kreditų paskolas, tačiau iš 2019 08 09 pateikto UAB „IPF Digital Lietuva” pranešimo „Dėl sutarties nutraukimo“ matyti, kad apeliantė ne tik nesugeba laiku susimokėti paskolas, bet ir susimokėjus paskolas, nelieka pinigų komunalinėms paslaugoms apmokėti ir maistui nusipirkti.
14.4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriame teigiama, jog R. P. siekia suvaržyti apeliantės teises ir laisves iš savanaudiškų paskatų bei tai, kad ji norinti užvaldyti apeliantės kilnojamąjį turtą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyrius nurodo, jog sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse teismas priima, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl vertindamas įrodymų visumą ir matydamas, kad yra pakankamo pagrindo bei atsižvelgdamas į konkretaus fizinio asmens situaciją, jį pripažįsta neveiksniu visose arba tik dalyje sričių. Teigia, jog 2019 10 15 Kauno apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, todėl turi būti paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą, K. T. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš į bylą pateiktų įrodymų, o konkrečiai – Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus pažymos apie K. T. gydymąsi nustatyta, jog ji Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2005 metų iki 2017 07 08 gydėsi 17 kartų, jai nustatytas šizofektinis sutrikimas, mišrus tipas F25.2. Iš Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro Socialinių paslaugų žmonėms su proto negalia centro 2018 04 04 išvados „Dėl asmens pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nustatyta, kad K. T. sunkiai sutelkė dėmesį, jos emocijos buvo nestabilios, ji turi sunkumų rūpindamasi savimi, savarankiškai priimti sprendimų turtinių santykių srityje nesugeba, taip pat ji nepalaiko švaros ir tvarkos gyvenamojoje vietoje. Be kita ko minėtoje išvadoje nurodyta, jog K. T. negeba įvardinti savo ligos, atsisako gerti vaistus, negeba planuoti šeimos santykių, nerodo rūpestingumo, nepasitiki institucijomis ir artimaisiais, ji negeba savarankiškai priimti kasdieninių sprendimų ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taipogi nustatyta, kad K. T. buvo atliktos dvi ekspertizės. 2018 09 25 – 2018 10 24 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 03 28 – 2019 05 09 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados sutampa. Jose nurodyta, kad K. T. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, pagal savo būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš į bylą pateiktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veikos skyriaus informacijos „Dėl užregistruotų policijos iškvietimų“ nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 01 01 iki 2018 03 20 užregistruoti 23 įvykiai adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių 20 užregistruoti pagal K. T. pranešimus (dėl pasiklausymo blakių šaldytuve, apsinuodijimo sriuba, konfliktų su sese, įvairių daiktų dingimo iš užrakinto kambario ir pan.)
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl K. T. pripažinimo neveiksnia tenkino ir ją pripažino neveiksnia šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse: 1) turtinių santykių sritys (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių sritys (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus; savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti valdžią – auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių sritis (teisė balsuoti, teisė būti išrinktam į teisines pareigas); turtinių ir neturtinių teisių gynimo teismuose ir kitose valstybinėse institucijose ir organizacijose sritys).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo šiais argumentais: 1) K. T. atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių metu buvo nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, pagal savo būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; 2) 2019 09 25 teismo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras M. J. paaiškino, kad dėl mąstymo sutrikimo K. T. gali padaryti žalos sau visose srityse, ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o pavieniai sėkmingi atvejai, kai K. T. tinkamai įgyvendina veiksmus, yra atsitiktiniai; 3) ekspertų išvada yra motyvuota, neprieštarauja kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, be to, tokios pačios išvados ekspertai prieina jau antrą kartą; 4) K. T. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi.
22. Suinteresuotas asmuo K. T. su priimtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ji pripažintina neveiksnia pakartotiniame ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
23. 2015 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. XII-1566, įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., pakeistos galiojančio neveiksnumo instituto nuostatos. Nustatyta, kad asmuo teismo sprendimu gali būti pripažintas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, nurodyta, kad teismui teikiami papildomi įrodymai, o atliekant ekspertizę siekiama išsiaiškinti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tik tam tikrose srityse. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą. Jei iš byloje pateiktų įrodymų būtų aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse.
24. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai psichikos sutrikimą turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.
25. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.
26. Pagal CK 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.
27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, sprendžiant klausimą dėl apeliantės pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, laikosi pozicijos, jog byloje sprendžiant klausimą dėl apeliantės neveiksnumo nustatymo tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, esminę reikšmę turi į bylą pateiktas 2019 03 28 – 2019 05 09 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog K. T. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Nurodyta, kad pagal savo būklę K. T. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Svarbu ir tai, kad šią aplinkybę patvirtino 2019 09 25 teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas M. J., kuris paaiškino, kad šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, nėra intelekto pažeidimas, tačiau mąstymo sutrikimai ir samprotavimai yra pažeisti, ligos požymiai yra išreikšti. Ekspertas nurodė, kad pavieniai sėkmingi atvejai, kai K. T. tinkamai įgyvendina veiksmus yra atsitiktiniai ir ji savo veiksmais gali priimti sau žalingus ir nenaudingus sprendimus, jos sveikatos sutrikimai yra įsisenėję, jos psichika pakankamai sutrikusi, ji negali visiškai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes nukentėjęs mąstymas. Taip pat reikšmingu įrodymu laikytina ir Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro Socialinių paslaugų žmonėms su proto negalia centro 2018 04 04 išvada „Dėl asmens pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, kurioje nurodyta, jog K. T. sunkiai sutelkė dėmesį, jos emocijos buvo nestabilios, ji turi sunkumų rūpindamasi savimi, savarankiškai priimti sprendimų turtinių santykių srityje nesugeba, taip pat ji nepalaiko švaros ir tvarkos gyvenamojoje vietoje. Be kita ko minėtoje išvadoje nurodyta, jog K. T. negeba įvardinti savo ligos, atsisako gerti vaistus, negeba planuoti šeimos santykių, nerodo rūpestingumo, nepasitiki institucijomis ir artimaisiais, ji negeba savarankiškai priimti kasdieninių sprendimų ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
29. Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų išvadomis. Jos nuomone, jeigu nėra intelekto pažeidimo, tai negali būti ir mąstymo sutrikimų. Taipogi skunde teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog apeliantė sugeba atsakyti prasmingai ir teisingai į klausimus, pateikia formaliai teisingas žinias tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl vien tai, jog ekspertai nurodo, kad ji nesugeba jomis adekvačiai disponuoti, nėra pagrindas nustatyti visišką neveiksnumą. Be to, teismas nevertino aplinkybių, jog Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2018 04 04 išvadą „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kuria konstatuota, kad turtiniuose ir asmeniniuose neturtiniuose santykiuose K. T. negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienių sprendimų, paneigia prie apeliantės atsiliepimo į pareiškimą pateikti dokumentai – 2017 07 19 mokėjimo už paslaugas AB ESO kvitas, 2018 05 10 įmokos už elektrą kvitas, UAB „IPF Digital Lietuva“ – CREDIT 24, 2017 12 21 paskolos sutartis ir 2018 03 09, 2018 03 13, 2018 04 14, 2018 05 10 mokėjimo kvitai, kurie įrodo, kad apeliantė pati susimoka mokesčius, laiku moka įmokas už kreditą, t. y. apeliantė yra visiškai veiksni šioje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Taipogi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 05 21 sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir 2018 06 25 priėmimo pas gydytoją talonas įrodo, jog apeliantė yra visiškai veiksni ir asmeninių neturtinių teisių srityse – savitvarkos ir sveikatos priežiūros.
30. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria nurodytiems apeliantės teiginiams. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visus byloje esančius įrodymus. Antra, minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantei buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės, kurias atliko skirtingų ekspertinių įstaigų ekspertai. Abiejuose ekspertizės aktuose buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės, susijusios su apeliantės psichine būkle, kurių išvados nesiskyrė. 2019 03 28 – 2019 05 09 teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodyta, jog pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu tiriamosios psichikos būklėje stebėti vyraujantys mąstymo formos ir turinio pakitimai – produktyvumo stoka, nenuoseklumas, paralogiškumas, polinkis išvedžioti, išliekantys santykio kliedesiai, ryškiai apsunkinta dėmesio koncentracija, nestabilus afektas, taip pat nors tiriamoji į paprastus klausimus sugeba atsakyti prasmingai ir teisingai, pateikia formaliai teisingas žinias tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau akivaizdžiai jomis adekvačiai disponuoti negeba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų, kurie paneigtų ekspertų išvadas byloje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pakartotinės teismo ekspertizės išvada.
31. Kartu pažymėtina, kad apeliantės apeliaciniame skunde minimi įrodymai, kurie pateikti prie atsiliepimo į pareiškimą, nėra vertintini kaip įrodymai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos neveiksnumo turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, jog K. T. iš tikrųjų 2017 07 19 susimokėjo už paslaugas AB ESO, taip pat 2018 05 10 už elektrą, 2017 12 21 sudarė paskolos sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“ bei 2018 03 09, 2018 03 13, 2018 04 14 ir 2018 05 10 mokėjo už paskolą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šie įrodymai yra tik pavieniai, todėl jie išimtinai negali paneigti nei Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro 2018 04 04 išvados „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, nei juo labiau, kaip minėta, teismo ekspertizių išvadų. Be to faktą, jog apeliantė nesuvokia savo veiksmų reikšmės, be psichiatrijos 2019 03 28 – 2019 05 09 ekspertizės akto, kuris nėra nuginčytas, patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai – duomenys iš policijos komisariato apie apeliantės be pagrindo reikštus pranešimus, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie dingusius daiktus, pagrobtus žmones; nuotraukos, iš kurių matyti, jog apeliantė negeba pasirūpinti buitimi, palaikyti švaros, namuose didelė netvarka; pranešimai iš komunalines paslaugas teikiančių bendrovių apie susidariusias skolas.
32. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.