- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- A15.-5068-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03884-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- L. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus, nes 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė ir apgadino šviesoforą, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Padaryta žala viršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu L. K. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teigė tą naktį važiavęs namo po viešnagės (duomenys neskelbtini) pas draugą, nepastebėjo šviesoforo ir jį apgadino. Buvo blaivus. Po įvykio labai išsigando ir pasišalino, tačiau kitą dieną pats kreipėsi į policijos pareigūnus. Šiuo metu nedirba, yra išlaikomas tėvų, tačiau nuo kito mėnesio dirbs (duomenys neskelbtini), gaus apie 650 Eur atlyginimą. Prašo jam skirtiną baudą išdėstyti dalimis. Kas mėnesį galėtų mokėti iki 150 Eur. Teisė vairuoti transporto priemones nėra susijusi su jo būsimomis darbinėmis pareigomis, tačiau jis kas savaitgalį grįžta į namus pas tėvus, tėvas sunkvežimio vairuotojas, todėl reikia jam padėti. Jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet tai nesvarbūs įvykiai, smulkmenos.
L. K., tyrimo metu paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 01.30 val., važiuodamas namo per neapdairumą atsitrenkė į ant kelio stovintį stulpą. Patyrė didžiulį stresą, labai išsigando ir pamanė, kad žala nepadaryta arba ji minimali. Ištiktas streso automobilį pastatė netoliese ir parėjo į namus, kurie buvo už 500 m. Tuo metu blaiviai nemąstė dėl kilusios įtampos ir streso. Labai gailisi dėl savo nusižengimo (b. l. 9).
Be minėto paaiškinimo, L. K. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais: išrašu iš policijos ataskaitų žiūryklės, iš kurio matyti, kad 2019-08-27, 05. 46 val., gauta informacija, jog prie „(duomenys neskelbtini)“, netoli „(duomenys neskelbtini)“ baldų centro, nakties metu pranešėjo stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino netoliese stovintis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi vietoje, savininko nėra. Pranešėjo teigimu, automobiliai apgadinti stipriai; papildoma informacija apie patikrinimą: BMW vairuotojas pretenzijų neturi. Rado automobilį Opel, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai po įvykio, pranešė, kaip informaciją. Automobilis galimai po įvykio, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur numuštas šviesoforas (b. l. 10); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., 03.22 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje automobilis atsitrenkė į šviesoforą ir pasišalino. Atvykus rastas nuverstas šviesoforas ir pamestas automobilio valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galimai priklauso pasišalinusiam automobiliui. Įvykio vietoje liudininkų, kamerų nebuvo (b. l. 2); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota vieta po eismo įvykio (b. l. 3); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kur nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, „Opel signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, valstybiniai numerio ženklai, laikiklis (b. l. 4); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 06.35 val., patruliuojant iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) po nakties pranešėjo automobilį „BMW“ apgadino automobilis „Opel“. Atvykus minėtu adresu kreipėsi pranešėjas A. L., kuris nurodė apgadintą „Opel“ automobilį, kuris yra po eismo įvykio. Pranešėjas paaiškino, kad matė (duomenys neskelbtini) sankryžoje numuštą šviesoforą, nuvažiavus į vietą buvo rastas numuštas šviesoforas. Buvo susisiekta su VPK OVS budėtoju ir paaiškėjo, kad nakties metu buvo eismo įvykis, kurio metu buvo numuštas šviesoforas, o automobilis pasišalino tik buvo rastas valstybinis numeris. „Opel“ automobilio buvo apgadintas priekis, matėsi išbėgę skysčiai, be priekinio bamperio ir kiauras priekinis ratas (b. l. 5); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti techniniai defektai yra sulaužyta priekinė dalis, nėra priekinio valstybinio numerio (b. l. 6); foto nuotrauka, kurioje matyti automobilio „Opel“ apgadinamai (b. l. 18); UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita apie šviesoforinės signalizacijos įrenginius, šviesoforinės signalizacijos įrenginių smuklių remonto darbus po autoįvykių, kur nurodyta, kad iš viso padaryta žala sudaro 1 640,38 Eur (b. l. 27-29).
Teismui ištyrus bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
L. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje įrodyta jo paties parodymais (neneigė, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šviesoforą ir jį apgadino); administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės; eismo įvykio vietos schema; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais; byloje esančiomis nuotraukomis, ataskaita apie padarytą žalą bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas šviesoforas. L. K. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi jis pažeidė KET 9 ir 127 taisyklių reikalavimus.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013, 2AT-10/2014).
Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktais įrodymai nustatyta, kad L. K. padarė eismo įvykį, atitinkantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, kurio metu apgadino šviesoforą, padarė žalos, viršijančios penkiolika bazinių bausmių (1 640,38 Eur), todėl jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį. Asmens kaltę įrodo jo paties parodymai: jis neginčija, kad kliudė ir apgadino šviesoforą bei pasišalino iš įvykio vietos. Pagal vairuotojo asmenines savybes L. K. privalėjo būti atidus ir iš bylos medžiagos, taip pat ir iš jo paaiškinimų, darytina išvada, kad suvokė, jog nutiko eismo įvykis. Nepaisant to, asmuo iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešdamas policijai.
L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė ANK 417 straipsnyje numatytą nusižengimą pakartotinai (ANK 36 straipsnis 1 dalies 12 punktas).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, tačiau ketina pradėti dirbti nuo kito mėnesio, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus (b. l. 14-17). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga L. K. skirti nuobaudas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose, mažesnes už jose numatytą vidurkį. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu L. K. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi šiuo metu nedirba, dirbti ketina nuo kito mėnesio. Jo atlyginimas bus apie 650 Eur. Kas mėnesį galėtų mokėti apie 150 Eur. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, L. K. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas vienuolikos mėnesių laikotarpiui.
ANK 426 straipsnio 7 dalis, be kita ko, numato, kad už šio ANK straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. K., pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, viršijanti 15 bausmių ir nuobaudų dydžių. Nustatyta ir tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį iki pažeidimų padarymo, nustatyta, kad L. K., nors jauno amžiaus, praeityje ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, tarp jų ne kartą baustas ir už greičio viršijimą. Jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau akivaizdu, kad išvadų dėl savo pavojingo elgesio, vairuojant transporto priemones, nepadarė. Atsižvelgiama ir į paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis vairuodamas transporto priemonę naktį buvo neatidus, sukdamas į kairę šoko per bortą, atsitrenkė į šviesoforą, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Teismas vertina visus asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis, taip pat ir jo argumentus, susijusius su teisės vairuoti transporto priemones aktualumu jo grįžimui pas tėvus į (duomenys neskelbtini) savaitgaliais, pagalbai tėvui, kuris vairuoja sunkvežimį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad L. K. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), čia ketina dirbti nuo kito mėnesio, jo darbo pobūdis nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Teisme savo anksčiau padarytus KET pažeidimus jis įvertino, kaip nesvarbius įvykius, tai rodo, kad asmuo neatsakingai žiūri į savo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, pareigas, nubaustas nedaro deramų išvadų, dėl to pakankamai dažnai pažeidžia KET reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad administracinio poveikio priemonė skiriama, siekiant padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Viena iš administracinės nuobaudos paskirčių – atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Įvertinus visumą nurodytų ir pirmiau aptartų faktų bei aplinkybių, konstatuotinas pagrindas L. K. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams, kaip priemonę, padėsiančią užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi ateityje bei užkertančią kelią laikinai daryti naujus KET pažeidimus.
Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
Būtent tokios L. K. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo pricipus bei yra proporcingos jo padarytiems priešingiems teisei veiksmams. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra pasiekta tokia teisinga pusiausvyra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti jam 10 Eur baudą.
L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1100 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, L. K. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), mokėjimą pradedant 2019 m. lapkričio mėnesiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, L. K. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama aukščiau nustatyta tvarka nustatyta tvarka, o apskundus nutarimą skirti baudą, ne vėliau kaip kitą mėnesį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, sumokant pirmąją įmoką iki to mėnesio pabaigos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105000855.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.