Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo G. D. atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), dribančiam (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2016-04-24, 18.53 val., Prano Lideikio g./H. Manto g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas. G. D. apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis 3,07 prom. Tokiu būdu G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 109, 126, 221, 222 punktų reikalavimus.

G. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad, vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407, po eismo įvykio vartojo alkoholį, tačiau nepripažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir nurodė, jog automobilis priklauso įmonei, įvykio dieną vežė į Melnaragę direktorių R. G., kuris ir buvo paprašęs nuvežti jį iki Melnaragės. R. G. paleidęs Melnaragėje prie parduotuvės jis važiavo į aikštelę. Jam važiuojant nuo Melnragės pusės staigiai stabdė kitas automobilis, jam nebuvo kur dingti, todėl apsisuko. Jo automobilis didelis, nepajuto kaip užvažiavo ant salelės, susidūrimo garso negirdėjo, automobilyje grojo radijas, nesuprato, kad galėjo kliudyti kelio ženklą, priešingu atveju būtų sustojęs. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Nurodė ir tai, jog po susidūrimo nukrito jo vairuojamo automobilio bamperio dalis. Vėliau nuvažiavo į aikštelę, kurioje įmonė laiko automobilius. Kadangi buvo sekmadienis, norėjo atsipalaiduoti, nuėjo su vairuotojais ir sargu išgerti. Gėrė stiprius alkoholinius gėrimus. Praėjus apie pusantros valandos atvyko policijos pareigūnai. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), yra išsituokęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. D. atstovė advokatė Vita Kilišauskaitė nurodė, jog G. D. pasakojo, kad vairuodamas automobilį neketino apsisukti, bet priekyje važiavo automobilis ir jis staigiai stabdė, o G. D. siekdamas išvengti susidūrimo užvažiavo ant salelės, jis nepastebėjo, kad atsitrenkė į kelio ženklą ir jį sugadino. G. D. nesuprato eismo įvykių aplinkybių, automobilis labai didelis, todėl jis galėjo nepajusti kai atsitrenkė į kelio ženklą. G. D. iš automobilio nebuvo išlipęs, eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo. Automobilis yra draustas, jei kelio ženklas ir automobilis būtų sugadinti, tai būtų pranešta draudimui ir atlyginta padaryta žala. Į draudimą nebuvo kreiptasi. G. D. vairuodamas automobilį buvo blaivus, vežė R. G., vėliau grįžęs į įmonės būstinę vartojo alkoholį ir jis tuo nesiekė paslėpti įvykio aplinkybes. Prašo atsižvelgti į tai, jog G. D. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o administracinį procesą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, prašo nutraukti.

Liudytoja K. K. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 16) išdėstytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių policijos kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrule. Jai dirbant buvo gautas pranešimas, kad Prano Lideikio g./H. Manto g., Klaipėdoje, sankryžoje, įvyko eismo įvykis, iš kurio vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Automobilis eismo įvykio vietoje buvo užvažiavęs ant saugumo salelės ir apgadino kelio ženklą. Kadangi turėjo sukėlusio eismo įvykio automobilio numerius, duomenų bazėje susirado informaciją, apie tai, kur minėto automobilio vairuotojas galėtų būti. Nuvažiavus prie garažų, esančių Dubysos g., aikštelėje rado pastatytą G. D. vairuojamą automobilį, kuris buvo apgadintas, iš eismo įvykio vietos paimta automobilio dalis atitiko rastam automobiliui. Taipogi rado ir G. D., kuris pripažino, kad vairuodamas automobilį nuvertė kelio ženklą ir iš įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tvirtino, jog automobilį vairavo būdamas blaivus, alkoholį vartojo po eismo įvykio. Kartu su G. D. tuo metu buvo dar du ar trys vyrai.

Liudytojas I. K. nurodė, jog 2016-04-24, eismo įvykio metu, buvo degalinėje, pūtė automobiliui padangas. Išgirdo avarijos garsą ir apsidairęs pamatė, jog nuo jūros pusės važiuojantis automobilis nuvažiavo nuo saugumo salelės, matėsi ir nulenktas ženklas. Jis pamanė, kad gali būti susižeidusių asmenų, todėl paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Bekalbant telefonu pamatė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis, kuris sankryžoje stovėjo antras, nuvažiavo tiesiai, įsidėmėjo šio automobilio numerius. Jis nematė ar vairuotojas buvo išlipęs, nes priešais dar stovėjo vienas automobilis. Liudytojui I. K. parodžius eismo įvykio vietos schemą (b. l. 21), pastarasis paaiškino ,jog degalinė yra schemos kairiajame viršutiniame kampe.

Liudytojas K. N. nurodė, jog jis yra G. D. pažįstamas, yra senas direktoriaus R. G. draugas, jis dažnai ateina į aikštelę. Matė, kaip G. D. išvežė direktorių R. G.. Vėliau, praėjus apie pusantros valandos, G. D. grįžo. Jis paėmė iš pastarojo automobilio raktus ir įdėjo į stalčių. G. D. neatrodė, jog būtų girtas, jis su juo daugiau tą vakarą nebendravo. Nemano, kad R. G. galėtų duoti automobilį vairuoti išgėrusiam asmeniui.

Byloje yra G. D. paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, nurodo, jog vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę pusę nepastebėjo, kad kliudė kelio ženklą, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 3).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių policijos kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. K. 2016-04-24 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, jog 2016-04-24 dirbant kartu su tyrėju M. J., apie 20.30 val., nuvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), rado automobilį Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nufotografuotas ir pagal turėtą detalę iš eismo įvykio pridėjo prie minėto automobilio ir ji atitiko. Automobilio naudotojas nurodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo G. D., kuris paaiškino, kad sukdamas į kairę pusę, nepastebėjo esančio kelio ženklo, jį apgadino, policijai nepranešė, nes negalvojo padaręs pažeidimą. Po eismo įvykio G. D. nustatytas sunkus girtumo laipsnis 3,07 prom., pastarasis paaiškino, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, o tuo metu kai padarė eismo įvykį buvo blaivus, su padarytais pažeidimais sutiko ir gailėjosi (b. l. 16).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad G. D. 2016-04-24, 20.36 val., buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės ir supažindintas su teisiniais padariniais, jei ir toliau vairuos transporto priemones (b. l. 19).

Policijos įvykių registracijos žurnalo išraše užfiksuota, jog 2016-04-24 buvo gautas pranešimas, kad juodos spalvos automobilis Mercedes, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo nuo melnaragės pusės ir prie degalinės atsitrenkė į ženklą, minėto automobilio vairuotojas pasišalino link Šiaurės pr., prie šviesaforo pasuko į dešinę (b. l. 20).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad eismo įvykio data 2016-04-24, 18.53 val., eismo įvykio vieta – Prano Lideikio g./H. Manto g., Klaipėda, schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti automobilio Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, kelio ženklo Nr. 407 stovėjimo vietą. Nustatyta, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilio Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b. l. 21-22).

Foto lentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta, kelio ženklio apgadinimai (b. l. 23).

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2016-04-24, 20.36 val., G. D. iškvėptame ore buvo 3,07 prom. alkoholio (b. l. 24).

Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0011, patikrinimo sertifikatu Nr. 0275808 nustatyta, kad patikros sertifikatas galioja iki 2016-09-14 (b. l. 25).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog G. D. 2016-04-24, 18.53 val., Prano Lideikio g./H. Manto g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407. Atkreiptina, jog šią faktinę aplinkybę G. D. pripažino teismo posėdžio metu ir jos neginčijo.

G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. D. nurodė, jog 2016-04-24, 18.53 val., Prano Lideikio g./H. Manto g., Klaipėdoje, vairuojant automobilį Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdė kitas automobilis, jam nebuvo kur dingti, todėl apsisuko. Jo automobilis didelis, nepajuto kaip užvažiavo ant salelės, susidūrimo garso negirdėjo, automobilyje grojo radijas, nesuprato, kad galėjo kliudyti kelio ženklą, priešingu atveju būtų sustojęs, tačiau tokia pažeidėjo pozicija traktuotina vienareikšmiai tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog automobilio Mercedes-Benz GL450, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis buvo apgadintas (b. l. 22). Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats G. D.. Iš fotonuotraukų (b. l. 23) matyti, jog kelio ženklas, esantis salelėje, aukščiau važiuojamosios kelio dalies, yra išverstas. Visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad tokio kontakto, kurio metu buvo išverstas kelio ženklas, dargi užvažiuojant ant salelės, kuri yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, G. D. galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti susidūrimo su kelio ženklu, juolab, kad susidūrimo garsą išgirdo ir dėmesį į eismo įvykį atkreipė, kitoje sankryžos pusėje, prie degalinės buvęs visiškai pašalinis žmogus. Ši aplinkybė vienareikšmiškai suponuoja pagrįstą išvadą, kad tarp automobilio ir kelio ženklo kontaktas buvęs ir buvęs pakankamas. G. D. turėjo girdėti ir pajusti, kaip jo vairuojamas automobilis kliudė kelio ženklą. Be to, G. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam vairuojant automobilį staigiai stabdė kitas priekyje važiuojantis automobilis. Todėl, G. D. vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuotojas, o radijo klausymasis turi netrukdyti saugiai vairuoti transporto priemonę. G. D. atstovės advokatės Vitos Kilišauskaitės nurodyta aplinkybė, jog automobilis didelis, buvo draustas, nepaneigia, kad G. D. juto susidūrimą, tačiau nesustojo ir iš įvykio vietos pasišalino.

Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad G. D., logiškai įvertinęs aplinkybes ir tokiu būdu neabejotinai suvokdamas, kad būtent jis, vairuodamas transporto priemonę apsisukdamas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą, sukėlė eismo įvykį, tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu siekdamas aiškiai suvokiamo ir apibrėžto tikslo - nuslėpti eismo įvykio aplinkybes, ir išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog G. D. veiksmai, išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, vienareikšmiai buvę suvokti, apgalvoti, taigi tyčiniai.

G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis 3,07 prom., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2016-04-24, 20.36 val., G. D. nustatytas 3,07 prom. girtumas (b. l. 24). G. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog automobiliu grįžęs į aikštelę vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. G. D. turėdamas pareigą nedelsiant policijai pranešti apie eismo įvykį, to nepadarė, alkoholinius gėrimus vartojo, žinodamas, kad eismo įvykio aplinkybės dar nenustatytos, todėl laikytina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. G. D. padarė tris tyčinius administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. G. D. anksčiau administracine tvarka ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba (duomenys neskelbtini), išsituokęs. G. D. administracinę atsakomybę už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs šį pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai G. D. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir didesnes negu minimalias administracines nuobaudas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 4 dalies, sankcijose, administracines nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 620,00 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. D. galutinę nuobaudą – 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trejiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16057301182 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.