Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo A. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., 05.45 val. įvykio vietos apžiūros metu pas M. J. bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 920 vnt. pakelių cigarečių „NZ gold“, kurios paženklintos (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2024 m. birželio 28 d. raštu Nr.(1.4 Mr)3BE-4077) „Dėl cigarečių įvertinimo“ bendra laikomų cigarečių vertė yra 3781,2 Eur, o tai viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintą „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalyje.

Vadovaujantis ANK 209 straipsnio 7 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo M. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – 5200 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė daikto konfiskavimas – konfiskuoti tabako gaminiai.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjos M. J. atstovas advokato padėjėjas A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje M. J. paskirta 5200 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi pakeisti teismo paskirtą švelnesnę, t. y. 500 Eur baudą (ar kitą švelnesnę baudą) į viešuosius darbus.

Skunde pabrėžiama, jog nutarimą priėmęs pareigūnas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: 1) dėl padaryto nusižengimo pareiškėja nuoširdžiai gailisi ir jo neginčijo, apgailestavo, ši aplinkybė nutarime tinkamai pripažinta kaip atsakomybę lengvinantis aplinkybė. Cigaretėmis pareiškėja niekada neprekiavo, cigaretes buvo įsigytos ir skirtos jos sūnui Z. J. 2) M. J. materialinė padėtis yra sunki, pragyvena iš (duomenys neskelbtini) kuri yra (duomenys neskelbtini) Eur. Gyvena su sūnumi Z. J. jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jis niekur nedirba. Sūnus nuolat rūko, ir iš savo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamos socialinės išmokos jiems sunku pragyventi, nupirkti būtinų, nekompensuojamų medikamentų. Todėl prašo įvertinti, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties ir ši aplinkybė turi būti pripažinta atsakomybę lengvinanti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 3) Pareiškėjai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai ir jos amžius taip pat turi būti įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įsigytos cigaretės buvo skirtos ne perpardavimui, todėl pareiškėjos manymu jos padaryto nusižengimo pavojingumas mažesnis negu tais atvejais, kai rūkalai būna įsigyjami siekiant platinti kitiems asmenims ir tai daroma nuolat siekiant gauti iš tokios veiklos papildomų pajamų.

Skunde nurodomos aplinkybės, M. J. charakterizuojantys duomenys, bei skunde minima teismų praktika pagrindžia galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę negu ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskyrus net ir 500 Eur baudą, kuri įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį, būtų labai didelė, nuobaudų tikslai bus pasiekti. Nors pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau pagal sveikatos būseną galėtų dirbti savivaldybės nurodytus viešuosius darbus, kurie nereikalauja specialaus pasirengimo, ar intensyvaus fizinio krūvio.

Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą baudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta bauda yra nemaža, tačiau pareiškėjai manant, jog jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, ji gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Pripažįsta padarytą nusižengimą. Sūnus labai serga, jam (duomenys neskelbtini), kartais jis nežino kur gyvena, kaip ateiti namo. Sūnus žinojo, jog ji turi susitaupiusi pinigų. Vieną kartą jis atvedė žmogų, pasiūlė nusipirkti pigiau cigarečių. Pasirodė, jog cigaretės už pakelį po 1,60 Eur pigios, sutiko ir nupirko dėžę cigarečių. Tada jiems pasiūlė dar vieną dėžę cigarečių ir ji susigundė, kad sūnus turėtų ką rūkyti, kai jos nebebus. Dabar nebeturi nei pinigų, nei cigarečių. Prašo paskirti jai viešuosius darbus. Sūnus surūko daugiau nei pakelį per dieną, per mėnesį 4 blokus. Žmogų, kuris pardavė cigaretes matė vieną kartą. Finansinė padėtis yra labai sunki, kai sūnui pripažino (duomenys neskelbtini), jis gulėjo ligoninėje ir po ligoninės jam pagerėjo, tada įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur, tai grynais susitaupė (duomenys neskelbtini) Eur. Atlikti viešuosius darbus pabandytų, vis tiek pinigų neturi. Jai (duomenys neskelbtini) metai, sveikata nelabai gera, bet pabandys atlikti viešuosius darbus. Gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį.

Išgrynino iš kortelės grynuosius pinigus, nes anūkas prašė paskolinti, pirmam įnašui už butą, ji buvo susitaupius. Iš šių pinigų nebuvo perkamos cigaretės. Anūkas sakė, jog skolą grąžins, pardavinės gėles ir atiduos skolą.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

M. J., atstovo advokato padėjėjo A. M. skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį administracinę atsakomybę užtraukia akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, ANK 209 straipsnio 7 dalies norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog atsakomybė kyla už kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, nustatytų reikalavimų pažeidimus.

2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.1.1. punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento) nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus).

Nagrinėjamo atvejo kontekste svarbu pažymėti, kad tų pačių Taisyklių 4.2. punktas nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles), jeigu jie laiko didesnį į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių <...> kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.1.1 punkte, t. y. jeigu vienos rūšies (pavadinimo) cigarečių – yra ne daugiau kaip 40 vienetų <...> (Taisyklių 4.2.1. papunktis) arba informavę apie tai VMI, jų nustatyta tvarka (Taisyklių 4.2.2. papunktis).

Nagrinėjamu atveju M. J. pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį nubausta už tai, kad jos bute, (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta 920 vnt. pakelių cigarečių „NZ gold“, kurios paženklintos (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis, o bendra laikomų cigarečių vertė yra 3781,2 Eur – viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

ANK 209 straipsnio 7 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas asmeniui inkriminuojamas tada, kai dalyko vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2018 m. sausio 1 d. nutarimo redakcija), bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. J. laikomų cigarečių vertė (3781,2 Eur), t. y. 75,62 bazinių bausmių dydis, viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o rastas laikomų cigarečių kiekis (920 vnt. pakelių) viršija nustatytą fiziniams asmenims leidžiamo laikyti ir gabenti cigarečių kiekį.

M. J. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus daiktų paėmimo protokolas ir 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimas perduoti saugoti daiktus – saugojimui perduotos dvi dėžės, kuriose yra 920 vnt. pakelių cigarečių „NZ gold“, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame, be kita ko, yra įrodymai patvirtinantys administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes įvykio vietos apžiūra, 2024 m. rugpjūčio 27 d. M. J. ir Z. J. apklausa. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 209 straipsnio 7 dalį.

Pareiškėjos atstovas skunde prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti mažesnę baudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje minimalus nuobaudos dydis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Skunde nurodoma jog pareiškėjos padaryta veika pasireiškia mažesniu rūšiniu pavojingumu, kadangi įsigytos cigaretės buvo skirtos ne perpardavimui, nesiekiant jomis prekiauti ir gauti iš to naudos. Todėl padaryto nusižengimo pavojingumas mažesnis negu tais atvejais, kai cigaretės įsigyjamos siekiant platinti kitiems asmenims. ANK 209 straipsnio 7 dalis numatyto nusižengimo objektyvieji požymiai (įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje nėra duomenų apie M. J. padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą, kadangi įstatymų leidėjas numato vienodą atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamų prekių (kai prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) nepriklausomai nuo to, ar šios prekės buvo gaminamos, įgyjamos, gabenamos, laikomos ar platinamos kitiems Jeigu akcizais apmokestinamų prekių kiekis viršija sankcijoje numatytą kiekį, tai savaime administracinį nusižengimą daro pavojingu. Įstatymų leidėjas šiuo atveju neišskiria, kuris iš alternatyvių administracinio nusižengimo požymių yra pavojingesnis, o numato vienodą atsakomybę tiek už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, tiek prekybą. Todėl teismas nesutinka su M. J. atstovo skunde nurodomu motyvu, jog jos padarytas administracinis nusižengimas pasireiškia mažesniu rūšiniu pavojingumu.

Pareiškėja skunde pažymi, jog jos materialinė padėtis yra sunki, pragyvena tik iš (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi Z. J., kuriam yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš gaunamos (duomenys neskelbtini) ir sūnaus gaunamos socialinės išmokos jiems sunku pragyventi, išlaikyti butą ir pirkti sūnui rūkalus ir vaistus. Todėl yra prašoma įvertinti tai, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties. Iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų – VšĮ (duomenys neskelbtini) Z. J. medicinos dokumentų siuntimas, vaistų receptai, VšĮ (duomenys neskelbtini) M. J. medicininių dokumentų siuntimo išrašas, patvirtina, jog pareiškėjos sūnus, tiek pati pareiškėja turi sveikatos problemų ir gydymui yra būtini receptiniai medikamentai. Iš bylos rašytinės medžiagos, tiek M. J. nurodytų nustatyta, jog pareiškėja už 920 vnt. pakelių cigarečių sumokėjo 1600 Eur (pažymėtina, kad pareiškėja nurodė įsigijusi 1000 vnt. pakelių cigarečių, bet jos sūnus dalį surūkė) t. y. 1 pakelis cigarečių kainavo apie 1,60 Eur, tuo tarpu apskaičiuota „NZ gold“ cigarečių vertė pagal prekių muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro – 3781,2 Eur, t. y. 1 pakelis cigarečių kainuotų – 4,11 Eur. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, jog jos sūnus į mėnesį suruko apie 4 cigarečių blokų. Į vieną cigarečių bloką dažniausiai įeina 10 pakelių cigarečių. Kadangi 1 pakelis cigarečių „NZ gold“ kainuoja 4,11 Eur (skaičiuojant pagal privalomus akcizinius mokesčius), nustatyta, jog 1 mėnesio cigarečių išlaidų suma sudarytų 164,40 Eur, iš to darytina išvada, jog išlaidos susijusios su cigarečių įgijimu (skaičiuojant pagal privalomus akcizinius mokesčius) būtų nemenkos, tačiau nesudarytų nepakeliamos naštos, atsižvelgiant į pareiškėjos disponuotas lėšas prieš administracinio nusižengimo padarymą.

Daug teisės pažeidimų yra daromi dėl nepritekliaus ir (ar) sunkių gyvenimo sąlygų, tačiau išanalizavus pareiškėjos pateiktus finansinius duomenis už 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. negalima daryti išvados, jog pareiškėjos finansinė padėtis buvo sunki. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos įplaukų suma sudarė 5770,19 Eur, o patirtų išlaidų suma sudarė 9608,40 Eur, tarp atliktų operacijų yra pastebimos atliktos operacijos 2024 m. rugpjūčio 11 d. – 2000 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 2000 Eur. Teismo posėdžio metu M. J. paaiškino, jog ji išgrynino pinigus ir dalį jų paskolino anūkui, pirmam įnašui už butą. Akivaizdu, kad M. J. be gaunamos (duomenys neskelbtini) turėjo papildomų santaupų, kurias paskolino anūkui, nurodė, kad anūkas pradėjo savo verslą, ateityje skolą turėtų grąžinti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų, jog pareiškėjos finansinė padėtis buvo tokia sunki, jog ji buvo priversta įsigyti jai inkriminuotą kiekį cigarečių, įgytas kiekis cigarečių už pareiškėjos nurodytą kainą ir apskaičiuotus išlaidų skirtumus įrodo, jog pareiškėja siekė sutaupyti. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog nusižengimas padarytas dėl sunkios finansinės padėties ir tikslas sutaupyti neteisėtu būdu, savaime nepateisina neteisėto elgesio. Pareiškėjos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos nepavirtina blogos finansinės padėties, kuri galėtų pateisinti administracinio nusižengimo padarymą ar tai kad ji negalėtų sumokėti jai paskirtos administracinės nuobaudos. Todėl skunde minimas motyvas, jog lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), byloje pateiktais duomenimis nebuvo įrodytas.

Institucija skirdama administracinę nuobaudą nustatė vieną administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad M. J. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Skunde tinkamai pabrėžiama, jog Institucija neįvertino ir kitos M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai kad administracinį nusižengimą jį padarė būdama sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų. Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta, kaip atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje suformuluota, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skunde pareiškėja prašo paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas. Todėl teismas įvertinęs visas bausmės individualizavimui būtinas aplinkybes nustatė, jog prašomas skirti baudos dydis nepasiektų administracinei nuobaudai keliamos paskirties (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nes tokia nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, todėl būtų neteisinga.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą. Teismas atsižvelgia ir į M. J. asmenybę – pareiškėja administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo nebuvo bausta administracine tvarka M. J. po įvykio pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Jos atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjos gyvenime, nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, yra pagrindo M. J. asmenybę vertinti kaip išskirtinai teigiamą. Taigi, teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti mažesnę, nei sankcijoje numatytą minimalią baudą ir M. J. paskirtą ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos minimalią baudą sumažinti ir paskirti – 3200 Eur dydžio baudą. Teismas pažymi, jog M. J. vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos išdėstymo. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

M. J. teismo posėdžio metu, tiek skunde prašo teismo sumažintą baudą pakeisti į viešuosius darbus. Pareiškėjos įsitikinimu jos sveikatos būklė leistu dirbti viešuosius darbus, teismo posėdžio metu M. J. nurodė, jog jos sveikata nėra itin gerai, bet pabandytų atlikti viešuosius darbus.

Pagal ANK 37 straipsnio 1 dalį visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama į viešuosius darbus, atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Iš aukščiau išanalizuotų pareiškėjos pateiktų finansinių duomenų nėra nustatyta, jog M. J. finansinė padėtis yra sunki, o kitų įstatyme nurodytų duomenų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymos, turto deklaracijos, kurios leistų daryti priešingą išvadą teismui nebuvo pateiktos.

ANK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir gali būti neskiriami nėščioms moterims, kai tai gali pakenkti jų ar vaisiaus sveikatai, arba asmenims, auginantiems jaunesnį negu septynerių metų vaiką, atsižvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų. Šiuo atveju iš byloje pateiktų M. J. sveikatos duomenų nustatyta, jog pareiškėja turi sveikatos problemų. Jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų išraše yra nustatyta, jog M. J. vargina dusulys fizinio aktyvumo metu bei (duomenys neskelbtini), skundžiasi skausmu (duomenys neskelbtini) srityje, skausmas (duomenys neskelbtini), fizinio krūvio metu. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos sveikatos būklė nėra gera. Minėti skausmai, dusulys bei galvos svaigimas atsiranda fizinio krūvio, aktyvumo metu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pareiškėjos amžių, aukščiau minėti duomenis neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėja atitinka įstatyme minimą darbingo asmens kriterijų. Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nėra pateikiami medicininiai duomenis apie tai ar M. J. dėl sveikatos būklės gali atlikti viešuosius darbus.

Teismas taip pat pažymi, jog ANK 37 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos ar jos dalies keitimas viešaisiais darbais bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos. Atsižvelgiant į tai, jog skunde yra prašoma teismo sumažintą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Kaip minėta, Institucijos nutarimu skirta bauda yra mažinama iki 3200 Eur, todėl tokio dydžio baudą keičiant į viešuosius darbus M. J. reikėtų išdirbti 640 val. viešųjų darbų per teismo nustatytą terminą, o tai atsižvelgiant tiek į pareiškėjos amžių bei medicinos dokumento išraše esančius duomenis būtų neproporcinga. Pažymėtina, kad net ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 46 straipsnis numato, kad maksimali viešųjų darbų bausmė gali būti 480 val. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos asmenybę, finansinę padėtį, byloje esančius medicininius duomenis, nenustatė pagrindo taikyti ANK 675 straipsnio nuostatas ir jai paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J., atstovo advokato padėjėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda – 5200 Eur – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 3200 Eur baudą.

Pripažinti M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.