Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EV sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Veikdama pagal nurodytą schemą, ieškovė su atsakove 2021 m. kovo 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. TCovP-2021-665 dėl 100 000 Eur paskolos atsakovei suteikimo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai.

4. Ieškovė 2022 m. vasario 4 d. įspėjo atsakovę, kad per 30 kalendorinių dienų neatlikus 3 150,32 Eur skolos dalies mokėjimo, paskolos sutartis bus nutraukta. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti paskolos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, atlikusi dalį mokėjimų ieškovei, liko skolinga 97 014,92 Eur paskolos.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovė nesilaikė vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. atsakovei nepateikė teisines pasekmes sukeliančio pranešimo apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį.

11.2. Paskolos sutartis negali būti laikoma nutraukta vienašališku ieškovės sprendimu nuo 2022 m. kovo 10 d., nes nėra pagrindo ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimo atsakovei laikyti pranešimu apie ketinimą pasinaudoti savigynos teise. Teisines pasekmes galintis sukelti pranešimas galėjo būti atsakovei pateiktas tik tuo atveju, jei 90 dienų vėluojama mokėti įmokas pagal paskolos sutartį.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

a. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė pagrįstai iš anksto – 2022 m. vasario 4 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad neapmokėjus susidariusio įsiskolinimo, paskolos sutartis bus nutraukta. Pranešimo išsiuntimo dieną atsakovė vykdyti mokėjimus vėlavo 61 dieną.

b. Ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešime atsakovei buvo suteiktas 30 dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovė, žinodama faktą, kad paskolos sutartis bus nutraukiama vienašališkai, nesusisiekė su ieškove ir sąmoningai leido įvykti sutarties nutraukimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo. Atsakovės teigimu, ieškovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos. Atsakovė laikosi nuostatos, kad ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimas atsakovei nelaikytinas įspėjimu apie sutarties nutraukimą, todėl paskolos sutartis negalėjo būti laikoma nutraukta ieškovės vienašaliu 2022 m. kovo 10 d. sprendimu.

16. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi kitai šaliai, nutraukti sutartį prieš terminą esant šiems pagrindams: 1) kitai šaliai padarius esminį sutarties pažeidimą, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; 2) kitai šaliai neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); 3) sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 56 punktas). Kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Toks sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK įgyvendina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamą favor contractus (sutarties išsaugojimo) principą. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

17. Kasacinis teismas dėl sutarties nutraukimo joje nustatytais pagrindais yra išaiškinęs kad, susitardamos dėl atvejų, kai sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, jog jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Tai reiškia, jog šalys yra laisvos pačios susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti sutartyje, taip pat įvertinta, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.

18. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2021 m. kovo 25 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė suteikė atsakovei 100 000 Eur paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad paskola pradedama grąžinti praėjus 6 mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos, paskolos grąžinimo pabaiga – 2027 m. kovo 24 d. Šalys taip pat susitarė, kad paskola ar palūkanos bus mokamos pagal sudarytą įmokų mokėjimo grafiką, įmokas pervedant kas mėnesį, įmokų grafike nustatytą mokėjimo dieną (kiekvieno kalendorinio mėnesio penktą dieną) (paskolos sutarties specialiosios dalies 2, 8 ir 9 punktai, sutarties bendrosios dalies 8.1 punktas). Paskolos sutartyje nurodyta, kad tiek joje numatytų, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, jei atitinka CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus (paskolos sutarties bendrosios dalies 10.2 punktas).

19. Paskolos sutarties bendrosios dalies 10.3 punkte nustatyti atvejai, kuriems esant ieškovė turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (ar jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis. Vienas iš paskolos sutartyje numatytų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį – paskolos gavėjo vėlavimas 90 kalendorinių dienų mokėti įmoką pagal skolos grąžinimo įmokų mokėjimo grafiką (paskolos sutarties bendrosios dalies 10.3.2 papunktis).

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad suėjus paskolos įmokų mokėjimo atidėjimo terminui, atsakovė turėjo pradėti vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kiekvieno kalendorinio mėnesio penktą dieną mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką. Šią pareigą atsakovė vykdė netinkamai ir nuo 2021 m. lapkričio mėnesio įmokų nemokėjo, todėl susidarė 3 150,32 Eur dydžio įmokų įsiskolinimas. Ieškovė 2022 m. vasario 4 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo informavo atsakovę apie susidariusį įmokų įsiskolinimą ir įspėjo, kad neatlikus skolos apmokėjimo per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, ieškovė vienašališkai nutrauks paskolos sutartį (ieškinio priedas Nr. 3). Byloje neginčijama, jog atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką. Atsakovė neneigia ir tos aplinkybės, kad 2022 m. vasario 4 d. pranešime nurodyta įmokų skola nebuvo sumokėta per ieškovės nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pažeidė paskolos sutarties sąlygas ir nepadengė susidariusios įmokų skolos, vadovaudamasi pirmiau aptartomis paskolos sutarties sąlygomis (sutarties bendrosios dalies 10.3.2 papunktis), ieškovė, suėjus pranešime nustatytam terminui, 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą nutraukti paskolos sutartį.

21. Atsakovė ginčija vienašalį paskolos sutarties nutraukimą, teigdama, kad ieškovė nesilaikė sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį atsakovei vėluojant mokėti įmokas 90 kalendorinių dienų, be to, tik suėjus tokiam vėlavimo terminui ieškovė turėjo teisę išsiųsti pranešimą (įspėjimą) apie vienašalį paskolos sutarties nutraukimą. Ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo atsakovei buvo išsiųstas dar nevėluojant mokėti įmokų 90 kalendorinių dienų, o vėliau pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą ieškovė atsakovei raštu nepateikė, todėl, atsakovės teigimu, paskolos sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad tik po 90 dienų vėlavimo mokėti įmokas, ieškovė turėjo teisę įspėti apie sutarties nutraukimą, kadangi toks apeliantės argumentas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo.

23. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimo išsiuntimo dieną atsakovė 61 dieną vėlavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus (mokėti įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką). Pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą atsakovei buvo suteiktas papildomas 30 dienų terminas (iki 2022 m. kovo 6 d.) įmokų įsiskolinimui padengti. Atsakovė įrodymų apie įmokų įsiskolinimo sumokėjimą nėra pateikusi. Faktas, kad per ieškovės pranešime nustatytą terminą pradelstų įmokų skola nebuvo padengta, nėra ginčijamas, todėl laikytina, kad 2022 m. kovo 6 d. atsakovė mokėti įmokas vėlavo 91 dieną. Kaip jau minėta, tokia faktinė aplinkybė suteikė ieškovei teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį (sutarties bendrosios dalies 10.3.2 papunktis).

24. Nustatyta ir tai, kad ieškovė, vadovaujantis paskolos sutarties bendrosios dalies 10.3 punktu, įspėjo atsakovę, kad nesumokėjus įmokų skolos per pranešime nurodytą terminą, paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta. Nurodyta sutarties nuostata nustatė, kad ieškovė vienašališkai nutraukti paskolos sutartį 10.3.1–10.3.6 papunkčiuose aptartais atvejais galėjo apie tai pranešusi paskolos gavėjui ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas. Ši sutarties sąlyga nustatė tik minimalų terminą pranešimui apie sutarties nutraukimą įteikti, tačiau neribojo ieškovės teisės įspėjimą apie galimą vienašalį sutarties nutraukimą įteikti ir anksčiau, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

25. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimas gali būti bet kokios formos, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina. Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą, jo aiškinimą ir taikymą teismų praktikoje, bei įvertinusi ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo turinį, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimą pagrįstai pripažino tinkamu įspėjimu apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovė, pagal paskolos sutarties sąlygas laikydamasi nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, 2022 m. vasario 4 d. pranešime įspėjo atsakovę apie vienašalį sutarties nutraukimą bei suteikė papildomą galimybę atsakovei išsaugoti sutartinius santykius – nustatė 30 dienų terminą įmokų įsiskolinimui padengti. Taip išreikšta ieškovės valia reiškė ketinimą nutraukti sutartį, per pranešime nurodytą terminą atsakovei neapmokėjus susidariusios įmokų skolos, kuri (valia), teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei buvo ar turėjo būti aiškiai suprantama.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliaciniame skunde atsakovės aiškinimą apie tai, kad ieškovei teisė įspėti apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį galėjo atsirasti tik po to, kai atsakovės vėlavimas mokėti įmokas viršytų devyniasdešimties dienų trukmę, laiko subjektyviu ir neteisingu sutarties nuostatų interpretavimu, neatitinkančiu paskolos sutarties šalių suderintos valios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės 2022 m. vasario 4 d. pranešimą pagrįstai pripažino tinkamu įspėjimu apie vienašalį paskolos sutarties nutraukimą šios sutarties bendrųjų sąlygų 10.3 punkto prasme. Ieškovė, 2022 m. kovo 10 d. priėmusi sprendimą nutraukti paskolos sutartį, veikė įstatymo bei sutarties jai suteiktose ribose, laikydamasi sutartyje aptartų jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos.

27. Atmestini kaip nepagrįsti ir tie apeliantės teiginiai, kad ieškovė, atsižvelgdama į paskolos sutarties sudarymo aplinkybes (suteikta paskola buvo siekiama mažinti COVID-19 pandemijos poveikį verslui), turėjo restruktūrizuoti paskolą. Paskolos sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjui nebegalint tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, paskolos gavėjas turi teisę kreiptis į ieškovę dėl paskolos restruktūrizavimo. Visgi tokia sutarties nuostata suteikė ieškovei teisę, o ne pareigą, kredito gavėjui prašant, priimti sprendimus dėl suteiktos paskolos restruktūrizavimo.

28. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint laiku vykdyti turtinių prievolių, atsakovei keltina bankroto byla. Tuo pačiu atsakovė pažymėjo, kad jos mokumas gali būti atkurtas pasiekus susitarimą su kreditoriais dėl prievolės mokėjimo termino atidėjimo, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymo ar susitarus dėl prievolės pakeitimo kita prievole.

29. 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme į atsakovės kreipimąsi ieškovė išaiškino, kad ji negali suteikti paskolos mokėjimo atidėjimo kitokiomis sąlygomis, negu yra numatyta Skatinamosios finansinės priemonės „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ įgyvendinimo sąlygų apraše, todėl prašymo netenkino. Pažymėtina, kad nurodytame apraše nenumatyta galimybė atsisakyti reikalavimo ar jo dalies bei nustatyta, kad maksimali paskolos trukmė yra 72 mėnesiai. Tokiai trukmei ir buvo sudaryta šalių paskolos sutartis (sutartis buvo pasirašyta 2021 m. kovo 25 d., paskolos grąžinimo pabaiga – 2027 m. kovo 24 d.).

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas bei šalių paskolos sutarties sąlygas, reguliuojančias vienašalį sutarties nutraukimą, pagrįstai nustatė, kad atsakovei pažeidus esmines sutarties sąlygas ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti paskolos sutartį ir laikėsi šalių suderintos sutarties nutraukimo tvarkos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

31. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas jos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.