Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-875/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
1A-23-875/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
D. G., V. K.
Advokatai
Aidas Mažeika, Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00015-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2022 m. balandžio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,nuteistajai D. G., jos gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirta 170 MGL (6 402,2 Eur) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (veika UAB „(duomenys neskelbtini“) ir paskirta 150 MGL (5 649,00 Eur) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirta 300 MGL (11 298,00 Eur) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), (veika UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirta 280 MGL (10 544,80 Eur) bauda (taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi bausmes subendrinus, D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 380 MGL (14 310, 80 Eur) bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2 veikas), 24 straipsnio 4 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2 veikas), tačiau apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. K., nebūdamas įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, tačiau šioje bendrovėje priimdamas galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdamas darbo užmokestį, duodamas nurodymus bendrovės veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams ir tokiu būdu faktiškai kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. (buvusi pavardė J. - toliau D. G.) apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, bendrininko organizatoriaus V. K. nusikalstamus nurodymus apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą išrašant ir į apskaitą įrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (toliau buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 str. 2 d. būdama atsakinga už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, nuo 2016-07-07 iki 2016-07-25 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji nuo 2016-06-07 dirbo direktore, putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavė ne 27404,52 kg už 44.252,41 Eur, o 2740,45 kg už 4.425,24 Eur, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei S. Š., taip pat dirbusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, nežinojusiai apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2016-07-07 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7751,28 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavimo už 15.663,01 Eur, 2016-07-22 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 93,00 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavimo už 187,93 Eur, 2016-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19560,24 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavimo už 28.401,47 Eur, kuriose vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, ką pastaroji ir padarė bei įrašė šias PVM sąskaitas faktūras apie tariamai įvykusias 24664,07 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavimo ūkines operacijas už 39.737,17 Eur, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-25.

1.1. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bei siekdamas išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas ir taip išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, pateikė pastarajai neteisingus duomenis apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje S. Š. įrašė į 2016 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6.912,00 Eur daugiau, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ 24.284,00 Eur daugiau, dėl ko 17.372,00 Eur suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir 2017-01-30 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini).

1.2. Taip pat, V. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, tačiau faktiškai vykdydamas vadovo funkcijas, tai yra priimdamas galutinius sprendimus darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo klausimais, asmeniškai išmokėdamas darbo užmokestį, asmeniškai kontroliuodamas pinigų mokėjimus tiekėjams bei pats juos atlikdamas, duodamas nurodymus bendrovės veiklos klausimais sau pavaldiems darbuotojams ir pagal užimamas pareigas sau nepavaldiems darbuotojams bei priimdamas iš jų žodines bei rašytines ataskaitas apie veiklos rezultatus ir susidariusias problemas, ir tokiu būdu faktiškai kontroliuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei jai vadovaudamas, nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26 organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, joje neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašant į buhalterinę apskaitą prekių (atsargų) įsigijimo ir panaudojimo, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu neįforminant pardavimo pajamų priėmimo operacijų, PVM sąskaitomis faktūromis neįforminant pajamų, gautų už parduotas prekes, išrašant PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie nupirktas bei parduotas prekes, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi savo pavaldinę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. ir D. G. nusikalstamus ketinimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes:

neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą:

nuo 2016-06-01 1080,801 kg prekių (atsargų) įsigijimo už 4.821,00 Eur, prekių (atsargų) Ongronat 2100 20407 kg, Struksilon 8006 124,5 kg, Poliolis petol 160-3 547,05 kg, Polycat 9 159,30 kg, PC CAT NP 90 510 kg, Poliolis petol PZ 400-4G 269,50 kg, Neopolyol 240 1249,10 kg, Poliolis petol 28-3B 893,21 kg, Poliolis petol 250-2 652,37 kg, (duomenys neskelbtini) 495 kg, viso 25334,03 kg, kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo,

darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams: J. B. už 2016 metų birželio - spalio mėnesius 2785,21 Eur, A. G. už 2016 metų birželio - gruodžio mėnesius, už 2017 metų sausio - birželio mėnesius 12.138,65 Eur, viso 14.923,86 Eur,

kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 2017 metų kovo - birželio mėnesiais iš M. J. 1.000,00 Eur, R. A. 1.340,00 Eur, L. V. 1.550,00 Eur už atliktus darbus viso gautų 3.890,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų: 3.214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų priėmimo operacijų,

PVM sąskaitomis faktūromis: nuo 2016-09-22 iki 2016-09-26 4.530,80 Eur pajamų, gautų už (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei (duomenys neskelbtini), registruotai adresu S(duomenys neskelbtini), parduotus 1880 kg poliuretano mišinio;

2017 metų balandžio - liepos mėnesiais parduotų termoizoliacinės medžiagos komplektų N. N. 1 vnt. 470 kg už 1.200,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 4 vnt. 1880 kg už 4.800,00 Eur, V. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 840 kg už 2.144,68 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 5 vnt. 2350 kg už nenustatytą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 8 vnt. 3760 kg už 10.160,00 Eur, viso už šį laikotarpį 9300 kg prekių ir gautų 18.304,68 Eur pajamų, išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, nes jose įrašė:

2016-07-07 Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2016-07-22 Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2016-07-25 Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) įrašė 24664,07 kg didesnį putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) kiekį už 39.737,17 Eur nei buvo faktiškai nupirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini),

(duomenys neskelbtini) įrašė 8915,- kg mažesnį putų poliuretano (DUOMENYS NESKELBTINI) 30 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 21.485,15 Eur nei buvo faktiškai parduota (duomenys neskelbtini) Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) įrašė 7761,- kg mažesnį putų poliuretano (DUOMENYS NESKELBTINI) FOAM ir MDI Izocionato kiekį už 18704,01 Eur nei buvo faktiškai parduota (duomenys neskelbtini) Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);

2016-10-28 (duomenys neskelbtini) įrašė 2350,- kg mažesnį putų poliuretano (DUOMENYS NESKELBTINI) FOAM ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 5.663,50 Eur nei buvo faktiškai parduota (duomenys neskelbtini) Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);

2017-03-28 Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė 940 kg mažesnį putų poliuretano (DUOMENYS NESKELBTINI) FOAM, putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.265,40 Eur nei buvo faktiškai parduota (duomenys neskelbtini) Respublikos pirkėjui (duomenys neskelbtini);

2017-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė 1025,- kg mažesnį putų poliuretano R127 ir prekės Ongronat 2100 kiekį už 2.470,25 Eur nei buvo faktiškai parduota (duomenys neskelbtini), viso įrašė 20991,- kg mažiau už 50588,31 Eur ir šias PVM sąskaitas faktūras pateikė vyr. buhalterei S. Š., nežinojusiai apie jose esančių duomenų neteisingumą, įtraukimui į buhalterinę apskaitą, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 3 d., reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, vienas iš privalomų apskaitos rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 13 straipsnyje nurodytus rekvizitus bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26.

1.3. Taip pat V. K., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bei siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pelną pateikimą, duodamas nusikalstamus nurodymus bendrininkei vykdytojai D. G. nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, o D. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus, faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K., siekusio išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, nusikalstamus nurodymus nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, ko pasėkoje siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė:

22.257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į PVM deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) 2016 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 6.912,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 6.912,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2016 metų gruodžio mėnesio 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 3.924,00 Eur apmokestinamų sandorių mažiau, negu įrašyta sandorių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2016 metų sausio - gruodžio mėnesius, taip 824,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, 2017 metų liepos mėnesio 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 14.521,00 Eur didesnę pirkimo PVM sumą, taip neteisingai padidino atskaitą bei 14.521,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM;

8.415,00 Eur pelno mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną į metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2016 metus 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 51.950,00 Eur mažesnę pardavimo pajamų sumą, 40 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas. Pelnas“ 56.099,00 Eur mažesnį mokestinio laikotarpio veiklos pelną, 64 eilutėje „Mokėtina (-), grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ 8.415,00 Eur mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą;

4434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, po ko D. G., vykdydama bendrininko organizatoriaus V. K. nurodymą, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., nežinojusią apie V. K. bei D. G. nusikalstamus ketinimus, pastarajai nepateikė visų, taip pat pateikė ir neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ko pasėkoje S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą pajamų mokestį, tai yra 2017-01-25 ir 2018-02-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 3289,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, į 2017 metų Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) 18 laukelį „Sumokėta pajamų mokesčio suma (FR0573A priedo A13 ir A17 laukelių suma)“ įrašė 1145,00 Eur mažiau pajamų mokesčio, viso įrašė 4434,00 Eur pajamų mokesčio ir 2016-08-19, 2017-04-20, 2017-11-27, 2017-06-05, 2017-01-25 ir 2018-02-11 šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, turtą, elektroniniu būdu pateikė buvusios Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistosios D. G. gynėjas advokatas A. Mažeika apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1 Dėl sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad dėl išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ trijų PVM sąskaitų faktūrų parduodant medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek D. G., tiek liudytoja S. Š. paaiškino, jog pradėjus dirbti ir tikrinant medžiagų likučius sandėliuose nustatė, jog medžiagų faktiškai yra mažiau, nei pagal dokumentus - „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas trūkumas, o „(duomenys neskelbtini)“ toks pat perteklius. Paklausus V. K. dėl šio neatitikimo pastarasis paaiškino, kad reikėjo vykdyti gamybą, todėl medžiagos buvo imamos iš „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai buvusios buhalterės neįformino šio medžiagų pardavimo, todėl bendrai buvo nuspręsta šią klaidą atitaisyti - išrašyti pardavimo PVM sąskaitas faktūras, prekes parduodant žemiau už savikainą. Tuo pat metu buvo nuspręsta atskirti bendrovių veiklas - visą cheminių medžiagų gamybą galutinai perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ palikti logistiką, todėl minėtomis sąskaitomis faktūromis buvo įformintas ne tik jau įvykęs prekių pardavimas, bet ir parduoti kiti UAB (duomenys neskelbtini) prekių likučiai, kurių, pasak liudytojos S. Š., buvo apie 10 proc. nuo visų į PVM sąskaitas faktūras.

2.2 Skundžiamo nuosprendžio 26.4. p. nurodyta, kad išvadą davusi specialistė teismo posėdyje paaiškino, kad esant tokiai situacijai, kaip nurodo kaltinamoji D. G. ir liudytoja S. Š. - prekės perduotos, bet nesurašyti buhalteriniai dokumentai, atėjęs naujas buhalteris, turi atlikti inventorizaciją. Nustačius perteklių, jis užpajamuojamas, jeigu trūkumas, ieškoma priežasčių, kodėl susidarė. Reikalinga inventorizacija, kad nusistatyti, ar viskas yra teisingai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pateikti inventorizacijų, atliktų UAB „(duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktai. Kaltinamoji D. G. ir liudytoja S. Š. parodė, kad šių aktų neturi. Jos nenurodė, jokių aplinkybių, kur tie aktai buvo saugomi, dėl kokių priežasčių neišliko. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad inventorizacijos nebuvo atliktos ir tai yra kaltinamųjų pasirinktas gynybos būdas. Kaip nurodė specialistė, teismo posėdyje duoti S. Š. parodymai nedaro jokios įtakos ikiteisminio tyrimo metu duotai išvadai. Iš specialistės paaiškinimo teisme ir teismo motyvų galima daryti išvadą, kad pagrindinė D. G. klaida šioje situacijoje yra ta, kad prieš įforminant jau įvykusį prekių pardavimą, t. y. klaidos ištaisymą, buvo būtina atlikti inventorizaciją.

2.3 Teigia, jog aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos subjektas įprastai yra bendrovės buhalteris. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. G., tapusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vadove, neturėdama pakankamai žinių buhalterinės apskaitos srityje, buhalterinės apskaitos tvarkymui šiose bendrovėse įdarbino buhalterę S. Š., kuri betarpiškai dalyvavo forminant sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo žinoti revizijos atlikimo, buhalterinės pažymos surašymo būtinumą, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties D. G. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) forminimą. Kita vertus nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnyje gali būti padaromas tik tyčia, tačiau šioje apeliacinio skundo dalyje aprašyta situacija (inventorizacijos neatlikimas) galėtų ir turėtų būti vertinama kaip padaryta dėl neatsargumo.

2.4 Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje dalyje ydingai suformuluotas kaltinimas, kuris neatitinka nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų aplinkybių. D. G. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė bendrovių apskaitą, nes žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavė ne 27404,52 kg už 44.252,41 Eur, o 2740,45 kg už 4.425,24 Eur, kai tuo tarpu nustatyta, jog D. G. žinojo, kad poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) buvo parduota iš viso 27404,52 kg, tik didžioji dalis buvo parduota anksčiau, nei buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Tokį kaltinimą galima suprasti taip, kad didžioji dalis nebuvo parduota iš viso, tačiau tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo susidaryti didelis prekių trūkumas, tačiau kitoje apeliacinio skundo dalyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad jokio prekių trūkumo šioje bendrovėje nebuvo.

2.5 Pažymi, kad tie patys sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) D. G. inkriminuoti du kartus - kaip pažeidimas tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir kaip pažeidimas tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, po ko buvo paskirtos dvi bausmės ir jos subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Turint omenyje tai, kad šis sandoris vienintelis nustatytas tvarkant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tokia situacija vertintina kaip dvigubo baudimo draudimo principo (non bis in idem) pažeidimas.

2.6 Dėl 1080,801 kg prekių (atsargų) įsigijimo už 4.821,00 Eur ir 25334,03 kg, prekių (atsargų), kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo neįforminimo buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašymo į buhalterinę apskaitą nurodo, kad D. G. nuteista už tai, kad neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą: nuo 2016-06-01 1080.801 kg prekių (atsargų) įsigijimo už 4.821,00 Eur, prekių (atsargų) Ongronat 2100 20407 kg, Struksilon 8006 124,5 kg. Poliolis petol 160-3 547,05 kg, Polycat 9 159,30 kg, PC C AT NP 90 510 kg, Poliolis petol PZ 400-4G 269,50 kg, Neopolyol 240 1249,10 kg, Poliolis petol 28-3B 893,21 kg. Poliolis petol 250-2 652,37 kg, (duomenys neskelbtini) 495 kg, viso 25334,03 kg, kurių savikaina 69.148.68 Eur, panaudojimo. Ši kaltinimo dalis kilo iš 2018-09-25 specialisto išvados Nr (duomenys neskelbtini). Specialistė sulygino 2017-09-17 atsargų likučių žiniaraščio duomenis buhalterinėje apskaitoje su 2017-07-19 apžiūros protokolo duomenimis (specialisto išvados priedas Nr. 56) ir nustatė tam tikrus neatitikimus. Iš kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad tam tikrų prekių perteklius sandėlyje įvertintas kaip jų įgijimas be apskaitos dokumentų, o trūkumas - kaip realizavimas be apskaitos dokumentų. Dėl galimo medžiagų pertekliaus ir trūkumo visų pirma pasakytina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra įvairių cheminių medžiagų maišymas, siekiant gauti galutinį produktą. Iš bylos medžiagos (pvz. specialisto išvados priedo Nr. 23, kuriame nurodyti tik įtarimų sukėlę UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti pervežimui krovinių duomenys) matyti, kad tai buvo daroma dešimtimis tonų, todėl natūralu, kad tame procese atsiranda tam tikros paklaidos, kurios gali būti ištaisomos metinės inventorizacijos metu, o vienos - kitos tonos perteklius ar trūkumas, atsižvelgiant į gamybos mąstą, negali būti vertinamas kaip prekių įsigijimas ar realizavimas be apskaitos dokumentų. Šiame kontekste svarbu tai, kad bendrovė galutinei produkcijai sandėliuoti bei realizuoti naudoja ir pirminę tarą, todėl vien tas faktas, kad ant taros yra likusi pirminės medžiagos etiketė, savaime nereiškia, jog toje taroje yra būtent ta medžiaga.

2.7 Sulyginimo metu buvo nustatytas 25334,03 kg prekių (atsargų) trūkumas, tačiau iš Priedo Nr. 56 matyti, kad specialistė nevertino ženklių perteklių tam tikrose pozicijose. Pvz. lentelės 40 pozicijoje nurodyta, kad sandėliavimo patalpoje apžiūros metu rastos 66 statinės „Mėlynos spalvos metalinė talpa be etikečių su pagaminta produkcija“, iš 2017-07-19 apžiūros protokolo 47-48 lapų matyti, kad tai apie 200 litrų statinės ir jei jos pilnos, specialistės vien šioje pozicijoje nepriskaičiuota apie 13 tonų pagamintos produkcijos. Turėtų būti akivaizdu, kad neskaičiuojant dalies pagamintos produkcijos, dirbtinai atsiranda jos komponentų trūkumas. Taip pat specialistė nevertino ir 14 tonų medžiagų, buvusių 14-oje 1000 kg IBC konteineriuose su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ jos pačios sudarytos lentelės 38 pozicijoje. O vien šios dvi pozicijos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio prekių (atsargų) trūkumo nėra.

2.8 Skundžiamo nuosprendžio 28.1. p. nurodyta, kad specialiste N. J. paaiškino, kad apžiūros protokole nurodytos prekės buvo lyginamos su apskaitos duomenimis, Prekių atsargų, kurių palyginti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodytais prekių atsargų likučiais nebuvo galimybės dėl to, kad neužteko požymių, pagal kuriuos būtų galima rasti apžiūros protokole nurodytos prekės atitikmenį, ta prekė nebuvo vertinama. Nebuvo informacijos, kokia ta prekės kaina. Todėl dalis sandėlyje esančių produktų nebuvo įvertinta. Tačiau tai nepaneigia kaltinimo toje dalyje, nes kaltinamieji D. G. ir V. K. nėra kaltinami turtinio nusikaltimo padarymu. Jie kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu. Tas faktas, kad dalies sandėlyje esančių prekių nebuvo galima identifikuoti, kaip tik ir patvirtina, jog apskaita buvo vedama netinkamai. Specialisto tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog neįforminta buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašyta į buhalterinę apskaitą 25334,03 kg prekių (atsargų) įsigijimo, kurių savikaina 69.148,68 Eur, panaudojimo. Šios teismo išvados prieštaringos, nes viena vertus leidžiama suprasti, kad prekės (atsargos) galėjo būti, tačiau jų nebuvo įmanoma tinkamai identifikuoti ir tuo pačiu teigiama, kad jų nebuvo, nes jos buvo kažkur panaudotos. Pastebėtina ir tai, kad specialisto išvados 28-ame lape nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. 07 mėn. pateiktoje deklaracijoje neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) - už 14 521 Eur (69 148,68 Eur x 21 proc.) įrašė daugiau, t.y. neteisingai padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį, t.y. už minėtą neegzistuojantį prekių (atsargų) trūkumą priskaičiavo pridėtinės vertės mokestį kaip už prarastas ar ne pagal paskirtį panaudotas prekes. Šioje apeliacinio skundo dalyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (atsargų) trūkumo nebuvo, todėl D. G. nepagrįstai nuteista ir už šį nusikalstamos veikos epizodą.

2.9 Dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo nurodo, kad D. G. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams: J. B. už 2016 metų birželio - spalio mėnesius 2785,21 Eur, A. G. už 2016 metų birželio - gruodžio mėnesius, už 2017 metų sausio - birželio mėnesius 12.138,65 Eur, viso 14.923,86 Eur. D. G. viso proceso metu teigė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtą neapskaitytą darbo užmokestį jai nieko nebuvo žinoma.

2.10 Skundžiamame nuosprendyje 28.2. p. nurodyta, kad kaltinimas dėl darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams: J. B., A. G. 14.923,86 Eur įrodytas liudytojų J. B. ir A. G. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus jie patvirtino teismo posėdyje. J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai pradėjo dirbti neoficialiai (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pat pradžių gaudavo 400 Lt. Tokį neoficialų atlyginimą gavo apie metus. Išmokėdavo tik V. K. tiesiai į rankas kartą per mėnesį. Niekur apie gautą darbo užmokestį nepasirašydavo. Po metų neoficialų atlyginimą pakėlė iki 900 Lt, po pusmečio V. K. jam jau mokėdavo 1000 Lt. Po to vėl pakėlė užmokestį ir gaudavo iš V. K. 2000 Lt į rankas. Pas V. K. bendrovėse dirbo neoficialiai, tai ir atlyginimas būdavo neoficialus. 2000 Lt sumą iš V. K. gaudavo iki kol įvedė Lietuvoje eurą t. y. kažkur nuo 2004-2005 metų iki 2015 metų, kol buvo įvestas euras. Tada iki 2016 metų pavasario iš V. K. gaudavo neoficialų atlyginimą 700 eurų į rankas kas mėnesį. Nuo 2016 metų pavasario liudytoją įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai 2 val. per dieną. Tuomet į banko sąskaitą kas mėnesį pervesdavo oficialų darbo užmokestį 100 eurų. Apie tai pasirašydavo žiniaraštyje. O 600 eurų V. K. išmokėdavo neoficialiai į rankas (1 t. b. l. 116-117, 119). Apklaustas teisme J. B. parodė, kad nuo 2010 m. dirbo auto karu, prie medžiagų maišymo, darydavo medžiagų bandymus. Dirbo nuo 5 val. ryto iki 17 val. vakaro, bet buvo įdarbintas trumpesniu darbo laiku, kad nuslėpti mokesčius, tai darė V. K.. Gaudavo 400 litų atlyginimo, dirbo tik darbo dienomis, eurais gaudavo apie 100 eurų. Atlyginimą jam išmokėdavo V. K. į rankas. Kai parėjo dirbti D. G., tada atlyginimą mokėjo buhalterė, jos pavardės nežino. Atlyginimą atnešdavo į gamybines patalpas, gaudavo apie 40 eurų. Be algos daugiau jokių pinigų negaudavo. Nuo tada, kai parėjo dirbti D. G., algalapiai buvo ant sienos pakabinti, ten buvo surašytos pavardės, gal apie 10 žmonių, tada gaunant atlyginimą, pasirašyti buhalterė paduodavo. Gaudavo apie 140 eurų, tiek ir buvo parašyta ant algos lapelio. Kiti tiek pat gaudavo atlyginimo. A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų kovo mėnesį įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini) , vadybininku. Tiesioginis vadovas buvo N. B., nors realiai viskam vadovavo savininkas ir akcininkas V. K.. Nuo 2016 metų gegužės ar birželio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pradėjo dirbti D. J., tačiau ir toliau viskam vadovaudavo V. K.. Oficialus jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 700 eurų, o realiai už darbą nuo 2017 kovo mėnesio gauna 1700 eurų per mėnesį, iki tol gaudavo 1300 eurų. Iš kokių pinigų V. K. moka jam papildomą atlyginimą, nežino (1 t. b. l. 108-109). Apklaustas teisme A. G. parodė, kad jo darbo užmokestis buvo 700 eurų ir 1000 eurų į rankas neoficialiai, už juos nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Čia buvo tuo laikotarpiu, kai buvo tos kratos, o prieš tai buvo mažesnis tas primokamas atlyginimas. Tas priemokas išmokėdavo V. K.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. žinojo apie bendrovėje V. K. mokamą neoficialų atlyginimą, todėl ji negali atsakyti už šiuos pastarojo veiksmus.

2.11 Dėl sandorių su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis nurodo, kad D. G. nuteista už tai, kad neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 2017 metų kovo - birželio mėnesiais iš M. J. 1.000,00 Eur, R. A. 1.340,00 Eur, L. V. 1.550,00 Eur už atliktus darbus viso gautų 3.890,00 Eur grynųjų pinigų, iš jų: 3.214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų priėmimo operacijų. Ji nuteista ir už tai, kad neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitomis faktūromis 2017 metų balandžio - liepos mėnesiais parduotų termoizoliacinės medžiagos komplektų N. N. 1 vnt. 470 kg už 1.200,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini) g., 4 vnt. 1880 kg už Eur, V. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu Šaulių g. 24 - 25, Šakiuose, 840 kg už 2.144,68 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 5 vnt. 2350 kg už nenustatytą sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), 8 vnt. 3760 kg už 10.160,00 Eur, viso už šį laikotarpį 9300 kg prekių ir gautų 18.304,68 Eur pajamų. Apklausta teisme D. G. parodė, kad apie kasos pajamų orderius - apie M. J. negali nieko pasakyti, jo nepažįsta. Duodamas parodymus jis irgi negalėjo pasakyti, ar jis gavo kvitą, ar kažkokį dokumentą, kad jis sumokėjo pinigus. R. A. neteisingus dokumentus pateikė, jis pateikė avansinę sąskaitą tyrimui, kuri buvo užskaityta kaip sąskaita. Avansinė sąskaita gali būti apmokama, gali būti tiesiog kaip avansinė sąskaita. Šitai sumai jis neteisingai pateikė dokumentą 1340 Eur sumai. L. V. buvo labai problematiškas klientas, įmonė jam darė apšiltinimo darbus, jo netenkino darbų kokybė, M. K. su juo pastoviai vargdavo. Sąskaita jam buvo išrašyta vėliau, kai visi darbai buvo padalyti iki galo. Šita sąskaita turi būti byloje. M. K. patikino, kad sąskaita yra išrašyta.

2.12 Specialistė N. J. teisme paaiškino, kad išvados atsakymas į 2 klausimą padarytas pagal liudytojų L. V., M. J., R. A. parodymus. R. A. tyrimui pateikė apmokėjimo dokumentus, sąskaitas, viena sąskaita, kurią jis pateikė, tai 2017-04-07 sąskaita Nr. 0082443, ta sąskaita atlikus įmonės buhalterinės apskaitos patikrinimą, nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, nei ta sąskaita, nei kita sąskaita, kuri butų būtent tai sumai. Kaip minėjo buhalterė, kai fizinis asmuo, tai lyginant grynųjų pinigų įnešimą į įmonės apskaitą, į kasą. ar EKA aparatu, tą mėnesį ta suma grynais pinigas nebuvo priimta iš jokio asmens, tai sumai nebuvo išrašyta jokia sąskaita, ji nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą. Liudytojai ir liudijo, kad jie atliko darbus ir jie sumokėjo darbuotojams, tie darbuotojai turėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitą, juos įnešti į kasą. Kaip pinigai gauti pagal nurodytą dokumentą, tokie nebuvo įtraukti. Tiriant pardavimus su Lietuvos įmonėmis vertino 4 duomenų grupes: M. K. parodymus, jo kompiuterio duomenis, (duomenys neskelbtini) group pervežimus ir sąskaitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis. Sulyginus duomenis visuose 4 šaltiniuose, buvo vertinamas tas kiekis, kuris buvo mažiausias. M. J. teisme parodė, kad su V. K. susipažino gal prieš tris - keturis metus, kai pirko paslaugą - reikėjo putų stogui. Mokėjo gal 1000 gal 2000 eurais grynais pinigais, buvo gavęs lapelį, kaip pinigų išmokėjimo kvitą, pasirašė, kad sumokėjo. To lapelio kur sumokėjo pinigus, neberado. R. A. teisme parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pirko poliuretano medžiagas ne vieną kartą. Atvažiuodavo į įmonę, pasakydavo, ko jam reikia ir nusipirkdavo. Buhalterė išrašydavo dokumentus toje pačioje patalpoje, ten toks kaip kabinetas, kaip ofisas. Jis mokėdavo buhalterei grynais ir išeidavo. Kainuodavo apie 1200 eurų. Perkant iš tos įmonės visada buvo įforminti dokumentai, gaudavo kasos čekius. L. V. parodė, kad 2017 m. kreipėsi į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo statomo namo s(duomenys neskelbtini) apšiltinimo ir gavo šitas paslaugas. Turi sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje parašyta, kad suteiktos šiltinimo paslaugos 1 vienetas, išrašyta 1342 Eur be PVM su PVM gaunasi 1625 eurai, tiek ir sumokėjo. Kiek jis pamena, gryni pinigai buvo mokami iš karto po paslaugos padarymo praėjus tam tikram terminui. Jis tuos pinigus sumokėjo, o sąskaitą gavo vėliau, nes jam darbus darė 2017 m., o sąskaita faktūra buvo išrašyta 2018-03-12, orderis išrašytas 2018-06-21. Pirma sumokėjo grynus pinigus, paskui gavo sąskaitą, o orderis buvo išrašytas vėliau. R. P. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas parodė, kad įmonė šiltina pastatus poliuretano putų komponentais. (duomenys neskelbtini) kaime buvo įmonė, kuri gamina tuos komponentus šiltinimui, įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai atvyko pasikalbėti dėl žaliavų, tai jam teko bendrauti tiek su V., tiek su D.. Sutarties pagrindu vyko bendradarbiavimas, pirko dviejų rūšių poliuretano komponentus, tai galėjo būti 2017 m. balandžio- liepos mėnesiai. Buhalteriniai dokumentai visada buvo išrašomi, vienareikšmiškai. Kad pirkti be apskaitos dokumentų, tokios galimybės niekada nesvarstė, tai jiems finansiškai nenaudinga. D. Ž. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus pirko medžiagas. Kad įsigytų medžiagas be buhalterinės apskaitos dokumentų, to nėra buvę, jiems nebūtų naudinga be dokumentų pirkti, nes dirba skaidriai, moka mokesčius. R. K.- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parodė, kad sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra turėję. Atsiskaitymai vyko pagrinde banko pavedimais, kažkas buvo užsakinėta vietoje, už du sandorius buvo atsiskaityta grynais, nes tuo metu neturėjo sąskaitoje pinigų, turėjo kasoje. Kaip įmonė nėra turėję tokių reikalų, kad pirktų be dokumentų. Kaip įmonė visada taiko garantiją savo atliktiems darbams, tai yra numatyta Statybos įstatyme. Kad gauti garantiją, turi būti pateiktas medžiagos sertifikatas. Visada yra darbų atlikimo aktas, arba sąskaita faktūra. Teismo posėdyje liudytojas V. Ž. - „(duomenys neskelbtini)“ savininkas parodė, kad įmonė pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas — putų poliuretaną. Atsiskaitydavo pavedimu, buvo ir atidėjimų. Neteko įsigyti produkcijos be buhalterinių dokumentų.

2.13 Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad visi kaltinime nurodyti asmenys paneigė pirkę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją be buhalterinės apskaitos dokumentų. Apklausta teisme liudytoja S. Š. patvirtino, kad sąskaita prie R. A. apklausos, tai yra išankstinė sąskaita, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta PVM sąskaitos numeracija su raide T, o dažniausiai su nuliukais, palei programą automatiškai meta 2463 kai formuoja išankstinę sąskaitą, tai ji mano, kad per klaidą paimtas ne tas formatas, bylos lape 136 tai irgi ta pati sąskaita. Čia jau viskas gerai, kadangi išankstinėms sąskaitoms nėra privaloma, kad būtų numeracija ta pati, tiesiog ant to pačio dokumento formuota ir teisingai atspausdinta, todėl ir kita data, nėra saugoma išankstinė sąskaita, o ta kita, tai yra išankstinė sąskaita, tačiau per klaidą paimtas ne tas formatas. Gal R. A. nebepirko tų medžiagų, tiesiog per klaidą tą sąskaitą ir turi, gal jis sumaišė sąskaitas, gal ne apie tą kalbėjo, jis dažnai pirko. M. K. teisme parodė, kad sąskaitos buvo visiems išrašomos, paimdamas iš kliento pinigus visada pildydavo pinigą priėmimo kvitą ar kasos priėmimo kvitas. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog D. J. nurodė be sąskaitų parduoti, nes apklausos metu jam buvo stresas, o gal nesuprato klausimo. Ar D. J. sakė, kad „be palečių“ reiškia be sąskaitų, nepamena to. Stresas buvo dėl to, kad ryte 6 vai. pas jį namuose atliko kratą, išvežė į Šiaulius, ten apklausa vyko gal iki 12 vai. nebuvo galimybės pailsėti ir papusryčiauti. Teismas M. K. kompiuteryje buvusių duomenų pagrįstai nevertino kaip įrodymų, pats M. K. paaiškino, kad tai ne įvykę, bet planuoti pardavimai. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nėra pakankamai įrodymų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad D. G. inkriminuoti sandoriai su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis vyko neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl ji išteisintina ir šioje dalyje.

2.14 Dėl sandorių su užsienio įmonėmis nurodo, kad 2017-07-19 apklausta įtariamąja D. G. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) įmonėmis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas A. G., kuris vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir kalbėdavosi su pirkėjais. Kad į (duomenys neskelbtini) A. G. išveždavo pristatymui poliuretano putų žinojo, tačiau nežinojo, kad jis jas ten parduodavo ir pinigus parveždavo V. K.. Apie prekybą, su lenkais A. G. kalbėdavosi tiesiogiai su V. K. (11 t. b. l. 39-41). 2019-07-30 papildomai apklausta įtariamąja D. G. paaiškino, kad dėl prekių pardavimo D. pirkėjams ūkinių operacijų įforminimo pranešime apie įtarimą nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis parodo, jog su D. pirkėjais išimtinai dirbo A. G. ir tik jis žinojo kokios prekės, už kokią kainą ir kam yra parduodamos. Kai reikėdavo išrašyti pardavimo dokumentus ir užsakyti transportą pervežimui, A. G. šią informaciją pateikdavo į buhalteriją, po ko būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra, užsakomas transportas. Kokius duomenis įrašyti į PVM sąskaitą faktūrą, nurodydavo A. G., o buhalterijos darbuotojai juos tik įrašydavo, tikėdami jų tikrumu ir negalėdami patikrinti kitų aplinkybių, nes visus prekių pardavimo (duomenys neskelbtini) klausimus A. G. derindavo tik su faktiniu vadovu V. K. (11 t. b. l. 106-109). D. G., siekdama patvirtinti šiuos teiginius prie apklausos protokolo pridėjo A. G. 2016-11-16 S. Š. rašytą elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, buvo rašoma, kad „Šitam kontekste, noriu nuraminti tave, kad tikimai viskas bus gerai, ir tuo pačiu priminti tau, kad as atsiskaitineju dėl pardavimų ir skolų tiesiogiai tik įmonės savininkui, taip kaip tu, tiesiogiai dėl savo kokiu ten reikalu, tik savo Direktorei. O ryšium su tuo, kad man iš tavęs reikia tik sąskaitų išrašymo ir banko pažiūrėjimo, paprašysiu ateityje manės neklausinėti, kada koks klientas konkrečiai susimokės, nes čia tikrai ne tavo reikalas.“. Apklausta teisme D. G. parodė, kad su D. įmonėmis dirbo A. G.. Byloje yra pridėta ei. pašto šaknelės, kad jis atsisako bendrauti ir teikti duomenis. Jis viską derino tik su V. K.. Jai V. K. nedavė jokių nurodymų dėl tų sąskaitų, ji S. Š. irgi nedavė jokio nurodymo. Dėl pateiktų dokumentų, broko aktų - tais dokumentais įrodinėjo, kad prekės buvo pakeičiamos, o ne pavogtos. Broko aktus gavo iš buhalterės S. Š., originalų nematė. S. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes parduodavo į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė pirkėja. Pristatydavo per samdytą, Lietuvoje registruotą logistikos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) group“, kurie prekes pagal CMR paimdavo iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio sandėlio ir nuveždavo į (duomenys neskelbtini) . Šiuos užsakymus vykdė, kuravo pardavimų vadybininkas A. G.. Pastarasis įjos pastabas, klausimus neatsakydavo, ataskaitų apie pristatymus mokėjimus neduodavo, yra rašęs net elektroniniame laiške, kad klausytų savo direktorės D. J., o jam vadovauja V. K. ir jis jai neprivalo nieko aiškinti (11 t. b. l. 19-23). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. Š. dėl sandorių su D. Respublikos pirkėjais parodė, kad už pardavimus (duomenys neskelbtini) atsakingas buvo pardavimų vadybininkas A. G., kuris visus klausimus derindavo tik su V. K. ir jai neteikdavo jokios informacijos apie savo veiklą, išskyrus tai, kad esant reikalui telefonu arba elektroniniu paštu nurodydavo, jog reikia išrašyti pardavimo PVM sąskaitą faktūrą tam ar kitam D. pirkėjui. A. G. nurodydavo, kiek ir kokių prekių, už kokią sumą yra parduota. PVM sąskaitą faktūrą išrašydavo ji arba apskaitininke E. Š., o duomenis PVM sąskaitų faktūrų išrašymui galėjo priimti ir vadybininkas M. K.. Priklausydavo nuo to, kas tuo metu atsiliepdavo telefonu. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą, ji iš karto buvo įrašoma į apskaitos registrus. Tikėjo tuo, ką sakydavo A. G., o be to nebuvo jokios galimybės šių duomenų patikrinti. D. G. teikdavo duomenis PVM sąskaitų faktūrų išrašymui, jei prekės būdavo parduodamos Lietuvoje arba į (duomenys neskelbtini). Kiek prekių parduota į (duomenys neskelbtini) , kiek išvežta, kada tai buvo, ji nekontroliavo, tą darė A. G. ir V. K.. Jei yra neatitikimų faktiškai parduotame ir buhalteriniuose dokumentuose nurodytame kiekyje, tai jai nebuvo žinoma (11 t. b. l. 28-31). Apklausta teisme S. Š. parodė, kad pardavimų vadovas su (duomenys neskelbtini) buvo A. G.. Jis jai atveždavo dokumentus ii ji suvesdavo. Kas mėnesį (duomenys neskelbtini) važiuodavo į (duomenys neskelbtini) . Jis jau ten apsitardavo, kad yra brokas. Kad išvažiavęs krovinys yra brokuotas, tai matosi pagal pretenzijas, pagal datas sueidavo, pretenzijos segamos prie sąskaitų. Tai ir yra broko aktai. Tai buvo pakeitimai su buvusia medžiaga. Pagal defektacijos aktą medžiaga buvo pridedama ir išsiunčiama. Išeinant iš darbo, ji buvo įtariamoji byloje ir, kad turėtų kuo apsiginti, tai pasidarė iš D. įmonių gautų dokumentų kopijas. Tai buvo skundai dėl nekokybiškos produkcijos, broko aktai. Šitie dokumentai, kuriuos A. G. parvežė iš D.. Originalai turėjo likti įmonėje. Ji pasidarė kopijas. Nepamena, ar tuos broko aktus įtraukė į programą. A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo darbas buvo susijęs su važiavimu į (duomenys neskelbtini) ir klientų ieškojimu. Į (duomenys neskelbtini) vykdavo kas dvi savaites, vėliau pradėjo važinėti dažniau. Surado klientus tokus kaip „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “, „(duomenys neskelbtini) “ ir kt. 2014 metais, 2015 metais ir ik 2016 metų rugpjūčio mėnesio, reklamos ir pristatymo tikslais į (duomenys neskelbtini) įmones pas naujus klientus išveždavo pristatyti produkcijos po 40-80 litrų vienu kartu, vieną kartą per mėnesį, produkciją parduodavo klientams, o gautus pinigus parveždavo bei atiduodavo V. K.. 1 litro kaina buvo 2,30 euro, vėliau 2,50 euro. Tai per kartą parveždavo po 150-200 eurų. Viso V. K. galėjo parvežti nuo 4 000,00 eurų ik 8 000,00 eurų. 2016 metais, pagaminus komponentus poliuretano putai ir pardavus D. įmonėms, paaiškėjo, kad jos neatitinka kokybės. Tada gavus V. K. nurodymą ir leidimą, į (duomenys neskelbtini) toms pačioms įmonėms, pagal jau išrašytą sąskaitą, pakartotinai po du tris kartus, buvo išvežti komponentai tais pačiais kiekiais kaip ir pagal pirmą M. K. tai atsispindi buhalterijoje, jis nežino, tačiau apmokėjimo pavedimas būdavo tik pagal pirmąjį kiekį (1 t. b. l. 108-109). A. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu gal 5-6 metai. Kai jis pradėjo dirbti, V. K. dirbo direktoriumi, o D. G. pradėjo dirbti vėliau. Jis visą laiką buvo atsakingas už pardavimus (duomenys neskelbtini) . Tai klientų ieškojimas, jeigu rasdavo klientą, imdavo užsakymus, perduodavo įmonei, įmonė išsiųsdavo ir laukdavo apmokėjimo. Jis dar veždavo po 20 litrų jų produkcijos parodyti lenkams. Jie įsipildavo į savo įrangą ir bandydavo, lygindavo su kitų įmonių pavyzdžiais. Už tai, ką jis gaudavo kaip pavyzdį, parveždavo grynais. Ten gal 50 eurų. Visa kita buvo apmokama pavedimu. Jie tą pavyzdį išpurkšdavo, pabandydavo vietoje. Vienam pirkėjui veždavo vieną 20 litrų pavyzdį. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti klientų, pasakė V. K., kad reikia pavyzdžių. V. K. sutiko, buvo pasakyta, kad reikia mokėti, nes tai nėra paprastas skystis, ten labai daug techninių momentų. Jie pradėjo prekiauti. Bačkos yra po 220 kg ir 250 kg du komponentai, iš jų susidaro bendras produktas. Jis vežė 20 litrų plastikiniame kanistre. Veždavo po kelis pavyzdžius, pas kelis klientus. Už tuos pavyzdžius ir parveždavo grynuosius - 50 eurų už 20 litrų. Pasitaikydavo broko, tada buvo siūloma iš klientų pusės, kad grąžinti pinigus apmokėtus, arba pakeisti produkciją. Valdžia buvo nusprendusi, kad negrąžinti produkcijos. Jis važiuodavo į vietą, filmuodavo, surašydavo aktą broko, atvažiavęs patvirtindavo faktą ir grįžęs perduodavo valdžiai. Tie aktai visi buvo perduoti D. G.. Tada ji vadovavo tiems sprendimams. Jų nebuvo masiškai, tų broko aktų. Būdavo, kad pučia nukrenta, arba pučia ir ji susitraukia. Jeigu jis pamato, kad viskas ten gerai, visi filtrai išvalyti, aplinkos temperatūra tokia, kokia turi būti ir ji vis tiek krenta, arba traukiasi, tai surašydavo tą aktą ir perduodavo valdžiai spręsti. Neveždavo tos medžiagos atgal, nes ją būtų reikėję utilizuoti. Antrą kartą klientas už produkciją nemokėdavo, nes jis jau buvo vieną kartą apmokėjęs. Apklaustas teisme J. B. parodė, kad grynųjų pinigų parveždavo A. G., jis buvo pardavimų vadybininkas (duomenys neskelbtini) . Kiekvieną penktadienį buvo pinigų atvežimas iš D.. A. G. dirbo (duomenys neskelbtini) , jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininku D. pardavimams. D. įmonėms parduodavo produkciją ir dalis pinigų grįždavo grynais. A. L. įmones ir pinigų sumas nieko nežino.

2.15 Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. žinojo apie prekybos su D. ir (duomenys neskelbtini) įmonėmis detales, galimai nuslėptas pajamas išjos, todėl ji negali atsakyti už šiuos V. K. veiksmus. Skundžiamo nuosprendžio 28.4.3. p. nurodyta, kad teismo posėdyje specialistė N. J. paaiškino, kad patiekus nekokybišką prekę, ji turi būti grąžinama su sąskaita faktūra. Jeigu prekė negrąžinama, tai turi būti apie tai sutašyta buhalterinė pažyma, kurioje nurodoma, kaip prekė pakeičiama, kaip nurašoma iš apskaitos, pagal kokį krovinio važtaraštį pakeičiama pirkėjui ir siunčiama pirkėjui. Jeigu prekių gražinimas nebuvo tinkamai įformintas tai buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti turto ar nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pateiktų skundų kopijos nepaneigia kaltinimo. Iš tokios nuosprendžio formuluotės galima daryti išvadą, kad teismas neatmetė galimybės, jog sudarant sandorius su užsienio juridiniais asmenimis buhalteriniai dokumentai dėl jų buvo išrašomi, bet netinkamai buvo įforminti papildomi prekių siuntimai už brokuotas, tačiau kaltinimas šioje dalyje pakeistas nebuvo, formuluotė, kad jie buvo neįforminti buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašyti į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitomis faktūromis, liko. Netinkamas brokuotos produkcijos įforminimas kaltiems dėl to asmenims turėtų užtraukti atsakomybę už veiką, padarytą dėl neatsargumo.

2.16 Dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad nusikaltimai, numatyti BK 220 straipsnio 1 dalyje, betarpiškai susiję su numatytais BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliantas prašys teismo D. G. dėl jų išteisinti tais pačiais motyvais, kurių nekartos.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji D. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis V. K. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistoji ir jos gynėjas kvestionuoja nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jame įžvelgdami netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau šie argumentai, samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo išvados pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Taigi, pripažindamas D. G. kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė. Visi duomenys, kuriais teismas grindė išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas tokį sprendimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog D. G. vadovaujamose įmonėse apskaita buvo vedama netvarkingai, o sprendimai priiminėjami neteisėti. Teisėjų kolegija su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad D. G. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo nenustatyta.

7. Pažymėtina tai, kad apygardos teismas privalo atsakyti į apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).

8. Kaip matyti, didžiąją apeliacinio skundo dalį sudaro kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir specialisto išvadoms, pateikiamas savas atskirų įrodymų vertinimas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kartu pažymėtina tai, kad esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017).

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015).

10. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas.

11. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį D. G. nuteista už dvi nusikalstamas veikas, tai yra už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas ir taip išvengti 17.372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, veikdama per savo pavaldinę - vyr. buhalterę S. Š., kuri įrašė į 2016 metų liepos mėnesio PVM žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, dėl ko 17.372,00 Eur suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir šiuos žinomai neteisingus duomenis pateikė VMI;

12. Už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. K., siekusio išvengti pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, nusikalstamus nurodymus nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei visų arba pateikti neteisingus duomenis apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas, ką pastaroji ir vykdė, ko pasėkoje siekdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė: 22.257,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, po ko S. Š. įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į PVM deklaracijas, taip neteisingai padidindama atskaitą bei 14.521,00 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM; 8.415,00 Eur pelno mokesčio, 4434,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir šiuos žinomai neteisingus pateikė VMI.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-689/2020 pažymėta, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-356-696/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020).

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. G. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdydama faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo bendrininko organizatoriaus V. K. nusikalstamus nurodymus apgaulingai tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, pasitelkusi vyr. buhalterę S. Š. apgaulingai tvarkė apskaitą, nes žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavė ne 27404,52 kg už 44.252,41 Eur, o 2740,45 kg už 4.425,24 Eur, nurodė išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-25.

15. Be to, nuteista ir už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, vykdydama bendrininko organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo V. K. nusikalstamus nurodymus, pasitelkusi vyr. buhalterę S. Š., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes kaltinime nurodytu laiku ir kiekiais (sumomis), neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą prekių (atsargų) įsigijimo ir panaudojimo, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais papildomai išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu pardavimo pajamų priėmimo operacijų, PVM sąskaitomis faktūromis gautų už D. Respublikos įmonei parduotus poliuretano mišinius, Slovakijos Respublikos pirkėjui, parduotų termoizoliacinės medžiagos komplektų, kurių privalomų rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pateikė PVM sąskaitas faktūras pateikė vyr. buhalterei S. Š., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-06-01 iki 2017-06-26.

16. Kadangi nusikalstamos veikos yra tarpusavyje susijusios, aukštesnysis teismas jas vertina kartu, o be to, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, papildomai neatkartoja atlikto įrodymų vertinimo, o pažymi pagrindinius motyvus, nulėmusius pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

17. Byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia nei nuteistasis V. K., nei nuteistoji D. G., kad V. K. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o D. G. direktorė, kuri veikė tiek asmeniškai tiek ir pagal V. K. nurodymus, tą patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti D. G. pokalbiai, iš kurių matyti, kad D. G. dalyvauja bendrovės veikloje, vykdo pardavimus, jos kompetencijoje taikyti nuolaidą ir spręsti dėl pardavimų be dokumentų. Taip pat matyti ir tai, kad D. G. sprendimus priima ir savarankiškai, be V. K. nurodymų (4 t. b. l. 35-36, 94-104), liudytojai N. B. (13 t. b. l. 138-149; 11 t. b. l. 67-68, 77-78), R. T. (13 t. b. l. 138-149), A. G. (13 t. b. l. 123-129), todėl plačiau apie tai nebus pasisakoma.

18. Esminis momentas, įrodymų pakankamumas D. G. kaltei pagrįsti, o tokių byloje aukštesniojo teismo vertinimu surinkta pakankamai.

19. Byloje yra dvi specialistų išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose aiškiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti sukėlę teisines pasekmes V. K. ir D. G.. 2018 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad pagal 2016-07-07, 2016-07-22 ir 2016-07-25 išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI) ir (DUOMENYS NESKELBTINI) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ne daugiau 10 procentų realiai įrašyto kiekio nei įrašyta sąskaitose (iš 27 404,52 kg įrašyto į pardavimo PVM s-f putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) kiekio 10 proc. sudaro 2 740,45 kg už 3 657,22 Eur ir 768,02 Eur PVM, iš viso už 4 415,24 Eur; atitinkamai 90 proc. – 24 664,07 kg už 32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM, iš viso už 39 737,17 Eur), tai 24 664,07 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pardavimą įformindama PVM sąskaitomis faktūromis už 39 737,17 Eur (32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM), kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir jų duomenis įrašiusi į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-07-07 iki 2017-07-19, už 2016 m. 7 mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų sandorių (11 laukelis) – už 32 915 Eur įrašė daugiau, standartinio tarifo pardavimo PVM (29 laukelis) – už 6 912 Eur įrašė daugiau, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 24 284 Eur (115 637,98 Eur x 21 %) įrašė daugiau, todėl papildomai UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuota sumokėti už 2017 m. valstybės biudžetui 17 372 Eur PVM mokesčio (9 t. 31-42).

20. 2018 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1 080,801 kg prekių (atsargų), kurių pavadinimai ir kiekiai išvardinti priedo Nr. 56 lentelėje, įsigijimo už 4 821,00 Eur nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą, 25 334,03 kg prekių (atsargų), kurių savikaina 69 148,68 Eur, panaudojimo nepagrindusi pateisinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą, A. G., J. B. nuo 2016-02-05 iki 2017-07-11 išmokėjo didesnį darbo užmokestį iš viso 22 468,34 Eur, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo įformintas dokumentais ir užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaityto iš viso 29 563,60 Eur (22 468,34 x 100/(100 – (15 + 6 + 3))) ir iš viso 22 468,34 Eur išmokėto darbo užmokesčio, 2016 - 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu lentelėje Nr. 3 nurodytiems klientams/pirkėjams (išskyrus Lietuvos pirkėjus), išsiuntė 29 161 kg prekių už 70 278,01 Eur (be PVM) (29 161 kg x 2,41 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 760 kg prekių pardavimo už 9 061,60 Eur (be PVM) pardavimo pajamų neįforminusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į buhalterinę apskaitą, priede Nr. 23 suregistruotose PVM sąskaitose faktūrose įrašiusi 25 401 kg mažesnius prekių pardavimo kiekius už 61 216,41 Eur (be PVM) pardavimo pajamų, kuriuose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas 2016-07-07, 2016-07-22 ir 2016-07-25 PVM sąskaitas faktūras Nr.: (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI) ir (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo perduota ne daugiau 10 procentų realiai įrašyto kiekio (iš 27 404,52 kg įrašyto į pardavimo PVM s-f putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) kiekio 10 proc. sudaro 2 740,45 kg už 3 657,22 Eur ir 768,02 Eur PVM, iš viso už 4 415,24 Eur; atitinkamai 90 proc. – 24 664,07 kg už 32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM, iš viso už 39 737,17 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 664,07 kg putų poliuretano R127 (duomenys neskelbtini) pirkimą už 39 737,17 Eur (32 915,02 Eur ir 6 912,15 Eur PVM) pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, įrašiusi į apskaitą, 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu gavo iš fizinių asmenų už atliktus darbus/parduotas prekes iš viso 3 890,00 Eur grynųjų pinigų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ar per atskaitingus asmenis, išduodant pirkėjams sumokėjus grynuosius pinigus pinigų priėmimo kvitus bei kasos aparatu 3 890,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų: 3 214,88 Eur (be PVM) pardavimo pajamų bei neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, 2017 m. 04-07 mėn. laikotarpiu lentelėje Nr. 4 nurodytiems klientams/pirkėjams išsiuntė be PVM sąskaitų faktūrų 9 300 kg (470 + 1880 +840 + 2350 + 3760) prekių už 18 304,68 Eur (be PVM) (1200 Eur + 4 800 Eur + 2144,68 Eur + 10 160 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįforminusi PVM sąskaitomis faktūromis 9 300 kg prekių pardavimo už 18 304,68 Eur pardavimo pajamų bei jų duomenų neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d.,12 str. 1 d., 13 str. 1 d., 3 d. reikalavimų bei negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016-01-01 iki 2017-07-19, į PVM deklaracijas: už 2016 m. 07 mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 6 912 Eur (32 915 Eur x 21 %) įrašė daugiau, t. y. neteisingai padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį; už 2016 m. 12 mėn. įrašė už 3 924 Eur apmokestinamų sandorių mažiau (11 laukelis) ir 824 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM; už 2017 m. 07 m. pateiktoje deklaracijoje neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (25 laukelis) – už 14 521 Eur (69 148,68 Eur x 21 %) įrašė daugiau, t. y. neteisingai padidinusi atskaitą, sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį, į metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2016 m. (pateikta 2017-06-05) įrašė neteisingus duomenis, t. y. į PLN deklaraciją įrašė pardavimo pajamų – 51 950 Eur mažiau (18 laukelis), pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną prieš apmokestinimą – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (19 laukelis), mokestinio laikotarpio veiklos pelną – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (40 laukelis), apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą – 56 099 Eur mažiau (51 950 Eur + 32 915 Eur - 28 766 Eur) (52 eilutė) ir 8 415 Eur (7 793 Eur + 4 937 Eur - 4 315 Eur) įrašė mažesnę mokėtiną pelno mokesčio sumą (64 eilutė); už 2017 m. ( pateikta 2018-05-23) įrašė neteisingus duomenis, t. y. į PLN deklaraciją įrašė pardavimo pajamų – 39 848 Eur mažiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur) (18 laukelis), pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų nuostolį – 29 833 Eur daugiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (19 laukelis), mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) nuostolį – 29 833 Eur daugiau (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (37 laukelis) ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį padidino 29 833 Eur (3 215 Eur + 18 305 Eur + 18 328 Eur – 10 015 Eur) (41 laukelis), į 2017-01-25 ir 2018-02-11 užpildytas Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) atitinkamai už 2016 m. ir 2017 m. įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t.y. įrašė mažiau išmokėtų A klasės išmokų iš viso 29 563,60 Eur (21 928,89 Eur + 7 634,71) ir pajamų mokesčio iš viso 4 434 Eur (3 289 + 1 145), iš jų: 2016 m. – 21 928,89 Eur (16 eilutė) ir 3 289 Eur (18 eilutė), 2017 m. – 7 634,71 Eur (16 eilutė) ir 1 145 Eur (18 eilutė), todėl papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota sumokėti 2016-2017 m. valstybės biudžetui 22 257 Eur PVM mokesčio, 8 415 Eur PLN mokesčio, 4 434 Eur gyventojų pajamų mokesčio (9 t. b. l. 107-135).

21. Svarbu tai, kad nors ir specialistė, atlikdama finansinį patikriną vadovavosi pateiktais dokumentais ir ikiteisminio tyrimo metu S. Š. duotais parodymais, tačiau net ir apklausus minėtą liudytoją ir kitus liudytojus pirmosios instancijos teisme, specialistės išvados nepakito, ji liko prie savo pateiktų išvadų, o be to, įvertinus proceso dalyvių pastabas, jos nebuvo pripažintos netinkamomis ir pirmosios instancijos teismo, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas.

22. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė N. J. parodė, kad kadangi įmonė dirbo nuostolingai, pelno mokesčio nebuvo paskaičiuota. Tos prekės, kurios buvo įformintos pardavimo dokumentais, jos buvo parduotos beveik tris kartus mažesne kaina negu pirkimo savikaina. Tai darant tokį sandorį per daug įrašė pardavimo, yra dar savikaina, jeigu būtų pirkimo ir pardavimo kaina lygi, tai negimtų mokesčiai. UAB (duomenys neskelbtini) suformino pardavimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė tas prekes pirkimuose, atitinkamai įtraukė į atitinkamas ataskaitas, jiems turėjo kaip ir būti tas trūkumas. Liudytojos parodymais tų prekių nebuvo fiziškai. Todėl ir rašo, kad negalima nustatyti veiklos, turto, dėl tų padarytų pažeidimų (14 t. b. l. 38-52).

23. Pastebėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu VMI buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 52478 Eur turtinės žalos atlyginimo, susidariusios dėl tarpusavyje susijusių bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių, atsakovais nurodant UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. ir D. G. (11 t. b. l. 139-142). Iš į bylą ikiteisminio tyrimo metu pateikto V. K. gynėjo prašymo atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu matyti, kad VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl 52478 Eur nesumokėtų mokesčių yra atlygintas. Tame pačiame prašyme nurodo, kad V. K. nusikalstamas veikas pripažino, pažymėdamas, kad įvykdžius BK 222 straipsnyje numatytas veikas, apskaitoje atsiranda neatitikimai, o ši neteisinga informacija buhalterės, nežinančios apie padarytus pažeidimus, perkeliama į deklaracijas, taip išvengiant mokesčių dėl netinkamo apskaitos tvarkymo (BK 220 straipsnis) (13 t. b. l. 35-36, 37-38).

24. D. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kadangi įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma poliuretano gamyba, o platintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai įsidarbino sutarė perkelti visą gamybą į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB (duomenys neskelbtini) palikti tik transporto paslaugas. Pastebėjo, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka buhalterinis likutis su faktiniu likučiu. Tada klausė V. K. kokia situacija. Padarė pardavimus iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) prekių buhalteriškai turėjo būti, bet fiziškai jų nerado, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perteklius. Buhalterė išrašė sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitose buvo nurodyta produkcija, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda klientams. Iš prekių trūkumo, kaip kalbėjo ekspertė, kad yra prekių kurių pavadinimai skirtingi, iš skirtingų tiekėjų pirko, prekės nėra tinkamai suvestos, viename sandėlyje yra pliusas kitame minusas. Realiai prekių trūkumo tikrai nėra. Apie išmokėtus atlyginimus J. B. ir A. G. sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu ir pakomentuoti to negali. Su (duomenys neskelbtini) įmonėmis nieko negali komentuoti, nes su D. įmonėmis dirbo A. G., kuris viską derino tik su V. K.. Be V. K. nepriėmė nė vieno darbuotojo. Nurodymus bendrovės veiklos klausimais darbuotojams apsitardavo su V. K. ir S. Š.. Viską pasakydavo V. K., taip ir darydavo. Daug kas buvo nuo jų slepiama, buvo daug nepasitikėjimo, kainą Lietuvoje derino su V. K., įtarė, kad kažkas vyksta, girdėjo gandus, kad jų medžiaga parduodama (duomenys neskelbtini) pigiau, bet jokios informacijos negavo (15 t. b. l. 5-14). Tuo tarpu apklausta tyrimo metu D. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad galimai buvo neapskaitytų pajamų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nesumokėti mokesčiai, tačiau nežino, kokios tai buvo sumos, nes piniginius srautus kontroliavo V. K.. Galėjo būti, kad iš gamybos ne visa pagaminta produkcija atsidurdavo oficialioje apskaitoje. Supranta, kad yra atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau faktinis vadovas V. K. nepateikdavo pilnos ir teisingos informacijos apie įvykusius sandorius, nebuvo leidžiama vykdyti mokėjimų, prisijungti prie banko sąskaitų, tiesiog turėjo klausyti V. K.. Pripažįsta, kad nesugebėjo pasipriešinti V. K., kad buhalterija būtų tinkamai vedama, tačiau tai buvo padaryta ne tyčia, o susitarus su V. K. (11 t. b. l. 39-41, 92-94, 106-109).

25. Nuteistasis V. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) susikaupė medžiagų, o pagaminti reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parduoti jas, žmonės nebemoka sutvarkyti. S. Š. išrašė sąskaitas, pateikė mokesčiams, per mėnesį susimokėjo mokesčius nuo tų išrašytų sąskaitų. Buvo gaminama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad gauti paramą, o pirko UAB (duomenys neskelbtini). Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo gauti iš užsienio, tai UAB (duomenys neskelbtini) liko likučiai ir tuos likučius reikėjo persivesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo vienas sandėlis ir viena gamyba. Dokumentuose likutis buvo UAB (duomenys neskelbtini), o natūroje ar buvo, gal kažkiek jau buvo pagaminta, gal kažkiek dar buvo ir sandėlyje. Kad pasakė, kad reikia išrašyti sąskaitas faktūras, kad parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal ne taip skambėjo, kad ne parduotos, bet panaudotos gamybai tos medžiagos, kurios buvo likučiuose. Kad dokumentai nėra sutvarkyti sužinojo, kai S. Š. pasakė, kad 10 procentų tėra medžiagų, nes 90 procentų ji kitur turėjo (15 t. b. l. 5-14, 40-44, 53-57). Tyrimo metu parodė, kad nedavė nei vienai nurodymų išrašyti į ir į apskaitą įrašyti s/f, kuriose nei vienas iš rekvizitų ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Dėl darbo užmokesčio visiškai pripažino. Pripažino, kad dėl jo, kaip vadovo duotų nurodymų, buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita bei pateikti neteisingi duomenys VMI (12 t. b. l. 94-98).

26. Pastebėtina aplinkybė ir tai, kad prašyme atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nurodyta, kad V. K. sugebėjo susitarti su įmonėmis (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kad jos atlygintų jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą biudžetui, kas ir buvo padaryta (13 t. b. l. 35-36). Akivaizdu, kad tokie nuteistojo V. K. veiksmai vidinėje įmonės tvarkoje buvo pateisinti, pripažįstant padarytus pažeidimus ir sumokant į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius, kurie vėl gi, negalėjo būti sumokėti be įmonių vadovo žinios.

27. Liudytoja S. Š. teisme parodė, kad reikėjo išrašyti sąskaitas, kai atėjo buvo preliminariai skaičiuojami likučiai, trūko apie 27 000 kg medžiagų. V. K. pasakė, kad reikia išrašyti sąskaitas tam tikram kiekiui, nes jos jau yra parduotos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta sąskaita buvo įforminta UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo perduota mokesčių inspekcijai. Ar faktiškai pardavė, pagal V. K., jis sakė, kad operacija buvo įvykdyta, nes UAB (duomenys neskelbtini) nori palikti tik transportą, o visą gamybą perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. aiškino apie 90 procentų prekių trūkumą, jis sakė, kad buvo tokia vizija perkelti visą gamybą, tiesiog operacijos nebuvo suvaikščiojusios, medžiagos nebuvo perkeltos taip ir atsirado tas trūkumas ir perteklius. Prekės buvo parduotos, bet dokumentai nebuvo įforminti. Produkcijos pavyzdžiai, jie buvo siunčiami pabandymui klientams, nemokamai. Buvo išrašomi CMR, mato, kad tas krovinys išvažiuoja ir nusirašo atsargose (13 t. b. l. 105-114; 14 t. b. l. 38-52). Liudytoja S. Š. (apklausta kaip įtariamoji) tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) peržiūrėjus važtaraščių sąrašą matydavo, kad išrašytiems važtaraščiams trūkdavo sąskaitų-faktūrų, informavo V. K., tačiau jis sakydavo, kad taip turi būti. Mano, tai trūkdavo tų pačių, kurie vėliau be sąskaitos ir iš lentynos buvo paimami V. K.. M. K. yra parvežęs grynųjų pinigų, kuriuos perduodavo V. K.. Pinigams pagrindžiančių dokumentų nebūdavo. PVM s/f surašymo dienai - 2016 m. birželio 7, 22, 25 d., prekės tokiu kiekiu, koks nurodytas dokumentuose, tikrai nebuvo perduotas, nes buvo trūkumas ir negalima buvo jų perduoti (11 t. b. l. 19-23, 28-31).

28. Šioje vietoje aktualūs ir liudytojos D. B. parodymai teisme parodė, kur ji parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, vadovavo V. K., o paskui viską perėmė D. G.. Nėra buvę medžiagų trūkumo, nes ten tų medžiagų nebuvo daug, įmonės nedidelės (14 t. b. l. 38-52). Tai rodo, kad D. G., būdama bendrovių vadove, neįsitikinusi V. K. teikiamos informacijos teisingumu, sutiko su V. K. nurodymu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo surašant sąskaitas – faktūras, ir S. Š. surašius sąskaitas-faktūras, jas perdavė VMI, tokiu būdu leido bendrovėse vesti apgaulingą apskaitos tvarkymą ir duomenų perdavimą valstybinėms institucijoms ir veikė ne dėl neatsargumo, o suvokdama savo veiksmus.

29. Dar daugiau, liudytojas M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad direktorė D. G. nurodė, kad jei klientas pokalbio metu nurodys, kad be palečių, tai reiškia, kad tokiam pirkėjui termoizoliacinė medžiaga yra siunčiama neišrašant PVM sąskaitos-faktūros. Suprato, kad dalis produkcijos bus realizuojama neoficialiai, be apskaitos dokumentų už grynuosius (1 t. b. l. 104-106, 2 t. b. l. 19-20). Nepaisant to, kad liudytojas M. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nebebuvo toks kategoriškas savo parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies davė skirtingus parodymus, tačiau neneigė, kad gali būti, jog tada geriau prisiminė, nei dabar, nes praėjo trys metai (13 t. b. l. 138-149). Liudytojas A. G. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, paskambindavo ir V. K. ir D. G., jie buvo lygiaverčiai jo vadovai. Jeigu jo klausdavo V. K. kaip sekasi ir kiek bus šį mėnesį pardavimų ir atsiskaitymų, lygiai taip pat klausdavo ir D. G.. Grynuosius veždavo už tuos pavyzdžius, kuriuos nuveždavo pristatyti. Tai buvo 50 eurų už 20 litrų. Darbo užmokestis buvo 700 eurų ir 1000 eurų į rankas neoficialiai, už juos nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Tas 1000 buvo prie 700 eurų. Tas priemokas išmokėdavo V. K. (13 t. b. l. 123-129). Kas patvirtina faktą, kad D. G. nors ir nedalyvavo visuose V. K. sumanymuose dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau tam pritarė ir leido bendrovėse vykdyti neapskaitytus sandorius.

30. Tai, kad bendrovėse buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, iš dalies patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai: liudytojas J. B. teisme parodė, kad dirbo nuo 5 val. ryto iki 17 val. vakaro, bet buvo įdarbintas trumpesniu darbo laiku, kad nuslėpti mokesčius. Vienu metu buvo daug nelegalių darbuotojų, apie 7-8, kol vyko renovacija. Po to liko trys, tada jį įdarbino legaliai. Kai atleido D. B., tai D. G. pasakė, kad didelis neatitikimas medžiagų, kažkas sakė, kad 37 tonos, tai buvo trūkumas, ji pasakė, kad „ant tos kiaulės“ nurašys, tai ant buvusios buhalterės. Kai pavyko nurašyti, pylė vandenį į tas talpas, jeigu atvažiuotų komisija, bet paskui pasakė, kad nebereikia. D. B. nesutiko klastoti dokumentų, nurašinėti medžiagų, todėl ją atleido. V. K. sakydavo, kad jeigu ne nelegalūs pinigai, tai nieko nebūtų, neturėtų pinigų (13 t. b. l. 105-114); liudytojas R. T. teisme parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apie tris metus, o neoficialūs santykiai buvo ilgiau. Atlyginimą išmokėdavo V. K., ištraukdavo iš kišenės. Išrašytuose algalapiuose nelabai sutapdavo atlyginimas, gaudavo truputėlį daugiau. Kiek gaudavo algalapyje nepamena, atrodo, kad buvo rodomas minimumas, paskui pakėlė, nes norėjo pasiimti vartojimo paskolą (13 t. b. l. 138-149); liudytojas L. V. teisme parodė, kad po kiek laiko gavo sąskaitą faktūrą ir po kiek laiko gavo orderį. Buvo informuotas, kad pinigų orderis išrašytas nežino kodėl, mažesne suma, negu sąskaita (13 t. b. l. 138-149);

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai už kuriuos nuteista D. G. yra formalios sudėties, todėl svarbu nustatyti, kad būtų padaryta žala, kas šioje byloje ir buvo nustatyta, o be to, ir atlygintas civilinis ieškinys VMI. Akivaizdu, kad net jei ir pati nuteistoji D. G., žinodama, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas buvo atsakinga už bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimą bei teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą mokesčių administratoriui, nedalyvavo visuose buhalteriniuose apskaitymuose, nurodydama, kad daug kas buvo nuo jos ir S. Š. slepiama, kad įtarė, jog kažkas vyksta, tačiau sąmoningai sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje V. K. iniciatyva nefiksuoti visų atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, arba fiksuoti netinkamai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta žala. Byloje esantys įrodymai patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymius D. G. veiksmuose.

32. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo sudarytas vienas sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau D. G. inkriminuoti kaip du atskiri pažeidimai ir paskirtos dvi bausmės, kas vertintina kaip dvigubo baudimo - draudimo principo (non bis in idem) pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) yra du atskiri juridiniai asmenys, atskiros buhalterijos, atskiri finansai. Be to, sudaryti pirkimo- pardavimo sandoriai pagal sąskaitas-faktūras turi skirtingas pozicijas, vienu atveju įmonėje forminamas pirkimo sandoris, kitu atveju įmonėje forminamas pardavimo sandoris, kuriems taikomi atitinkamai skirtingi mokestiniai momentai. Nepaisant to, kad abiejų bendrovių vadovė buvo ta pati D. G., jos nusikalstami veiksmai kiekvienos bendrovės - juridinio asmens atžvilgiu, tinkamai įvertinti kaip atskiri. Atsižvelgiant į tai, taip pat nenustatytas ir bausmių bendrinimo instituto pažeidimas.

33. Nuteistoji D. G. paskirtos bausmės neskundžia, todėl dėl šios nuosprendžio dalies, pripažinus, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios D. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apeliantės gynėjo nesutikimą su teismo padarytomis nuteistajai nepalankiomis išvadomis, t. y., tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl D. G. kaltės, padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

35. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi nuteistajam V. K. paskirta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gruodžio 16 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 403,75 Eur išlaidų. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, V. K. klausimų nekėlė. Svarbu įvertinti ir tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas privalėjo vykti žodinio proceso tvarka dalyvaujant gynėjams, o be to, nuteistasis neprieštaravo apeliaciniam skundui. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo V. K. neišieškoti.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas