Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ atstovui advokatui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškinį atsakovei UAB „Transbega“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas advokatas L. K. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, nes jo žiniomis iki šiol atsakovė nėra atsiskaičiusi. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau buvo žodinis susitarimas. Šalys susitarė jog ieškovė pristatys atsakovei žvyrą bei gamtinį smėlį. Pristačius atsakovei žvyrą ir gamtinį smėlį atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovės iki šios dienos nėra apmokėtos. Atsakovė dėl prekių nei paslaugų kokybės ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, todėl turi atsiskaityti. Iš esmės atsakovė nesutinka sumokėti, nes mano, kad nėra suėję prievolės įvykdymo terminai, tačiau ieškovė 2023-10-04 atsakovei siuntė reikalavimą padengti skolą ir po septynių dienų atsakovei jau atsirado prievolė sumokėti už prekes. Pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinį atsakovė nebuvo atsiskaičiusi už prekes ir paslaugas. Prašo priteisti ne 6 procentus, o 8 procentų palūkanas iš atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tarp šalių buvo susiklostę, kad sąskaitos – faktūros tarp šalių buvo siunčiamos el. paštu ir tai nėra draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinė sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei pagal pateiktą prašymą atvežė žvyro ir gamtinio smėlio į atsakovės objektą esantį (duomenys neskelbtini) r. Tarp šalių nėra ginčo, kad rašytinės šalių sutarties nebuvo sudaryta, nes buvo žodinis susitarimas, kad ieškovė atgabens į atsakovės nurodytą vietą nurodytą kiekį žvyro ir gamtinio smėlio.

Tai, kad ieškovė savo sutarties sąlygas įvykdė tinkami, tai yra pristatė žvyrą ir gamtinį smėlį atsakovei į nurodytą jos vietą, patvirtina ne tik ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra važtaraščiai, bet ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė neginčija jog ieškovė atvežė atsakovei žvyrą ir gamtinį smėlį ir dėl to ieškovei jokių pretenzijų neturi. Iš važtaraščio HCA7S7 nustatyta, kad krovinys 16 kub. m. smėlio, buvo pakrautas ir išgabentas 2022-01-11 iš Plikių karjero, o iškrovimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), iš važtaraščio HCAGG6 nustatyta, kad krovinys 16 kub. m. smėlio, buvo pakrautas ir išgabentas 2022-01-11 iš Plikių karjero, o iškrovimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), iš važtaraščio HCAAYN nustatyta, kad krovinys 16 kub. m. smėlio, buvo pakrautas ir išgabentas 2022-01-11 iš Plikių karjero, o iškrovimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), iš važtaraščio HCAK8P nustatyta, kad krovinys 16 kub. m. smėlio, buvo pakrautas ir išgabentas 2022-01-11 iš Plikių karjero, o iškrovimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini)ir iš važtaraščio HCADVC nustatyta, kad krovinys 16 kub. m. smėlio, buvo pakrautas ir išgabentas 2022-01-11 iš Plikių karjero, o iškrovimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė atsakovei atvežė žvyro ir gamtinio smėlio dar 2022-01-11 ir atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nėra pareiškusi.

Ieškovė įvykdžiusi savo sutartines prievoles atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2022-01-31 Ser.: GSC Nr.: 22-0113 už gamtinį smėlį su pristatymu 1 650,00 Eur, o už žvyrą su pristatymu 900,00 Eur, iš viso 3 085,50 Eur su PVM ir 2022-04-29 Ser.: GSC Nr.: 22-0425 už transporto paslaugas 160,00 Eur su PVM. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei sąskaitos – faktūros buvo siunčiamos el. paštu, tai yra ieškovė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini).lt, 2022-02-03 ir 2022-05-04 siuntė atsakovei elektroninius laiškus su priedais, adresu trnsbega.uab@gmail.com, kurių tema nurodyta „Transbega sąskaita“.

Ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose – faktūrose nėra nurodyti atsiskaitymo terminai, tačiau ieškovė 2023-10-04 išsiuntė atsakovei raginimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuris patvirtina, kad ieškovė atsakovę ragino sumokėti 3 279,10 Eur įsiskolinimą už neapmokėtas prekes per penkias darbo dienas. Iš 2023-10-04 akto dėl skolų suderinimo nustatyta, kad atsakovė nėra apmokėjusi PVM sąskaitų-faktūrų Nr. GSC22-0113 ir Nr. GSC22-0425, kurių suma iš viso yra 3 279,10 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitų – faktūros, kurios tik patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo - pardavimo santykius įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 straipsnis), o pirkimo - pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita - faktūra patvirtina sutartinių pirkimo - pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą - faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes - pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo - pardavimo sandoris yra įvykęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui - sumokėti už prekes.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-40-690/2015, kt.).

CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu motyvuoja tuo, kad PVM sąskaitos – faktūros nėra atsakovės pasirašytos, be to jose nenurodyti atsiskaitymo terminiai, todėl mano, kad ir skolos nėra, tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo, kad atsakovė iš ieškovės yra gavusi prekes 2022-01-11 pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tai yra pagal 2022-01-31 Ser.: GSC Nr.: 22-0113 ir 2022-04-29 Ser.: GSC Nr.: 22-0425, nėra, tai patvirtina ne tik atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duoti parodymai, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad, atsakovei gavus prekes ir paslaugas kyla pareiga už jas apmokėti. Aplinkybė, kad sąskaitos faktūros nėra pasirašytos ar jose nenurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, bei atsakovės paaiškinimai, kad ji dėl patiriamų finansinių sunkumų neatsiskaito, nepaneigia atsakovė pareigos sumokėti už jai nuosavybėn perduotas prekes ar suteiktas paslaugas.

CK 6.53 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

Įvertinus tai, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas dar 2022-01-11, kai buvo atvežtas žvyras ir gamtinis smėlis atsakovei ir į tai, kad ieškovė atsakovei 2023-10-04 išsiuntė raginimą, tačiau atsakovė nei per ieškovės pareikalautą terminą nei iki šiol nėra su ieškove atsiskaičiusi, nors prekes gavo dar 2022-01-11, todėl laikytina, kad atsakovė tinkami nevykdė prievolės atsiskaityti laiku su ieškove už parduotas prekes, nes ieškovei pareikalavus atsiskaityti atsakovė neatsiskaitė, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 279,10 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą (Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma), galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, todėl pripažinus, kad atsakovė pažeidė prievolę laiku atsiskaityti, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 8 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos šiuo atveju nuo teismo įsakymo išdavimo dienos, tai yra nuo 2023-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 1,2 dalis).

Atsakovės argumentai, kad ieškovė piktnaudžiavo ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė ne pagal atsakovės buveinės vietą atmestini kaip neapgrįsti, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kuri galioja nuo 2022-05-01 visi pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo gauti elektroninių ryšių priemonių pagalba yra paskirstomi bendrai per visą Lietuvą ir tik gavus prieštaravimus bei ieškinį po jų ieškinys pagal teismingumą yra perduodamas nagrinėti teismui pagal skolininko buveinės vietą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-27 įsakymas Nr. 1R-171 „Dėl bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, teismingumo nustatymo“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 19,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 55,00 Eur žyminį mokestį primokėjo už ieškinį po skolininkės prieštaravimų, tai yra viso sumokėjo 74,00 Eur žyminį mokestį byloje ir patyrė 1 330,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme, todėl ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti jos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transbega“ 3 279,10 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 10 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 279,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2023-11-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 404,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.