Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-09 · Civilinė byla Nr. 2A-652/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-01Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-09
Bylos Nr.
2A-652/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01818-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SRS Servisas“
Trečiasis asmuo
„If P&C Insurance AS“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-652/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01818-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 73.2.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-587-527/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SRS Servisas“ dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Aon Baltic“, akcinė bendrovė ,,Lėvuo“, uždaroji akcinė bendrovė „Togilas“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ ir uždaroji akcinė bendrovė MAXIMA LT.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB „SRS Servisas“ 181 685,03 Lt nuostolių (172 283,03 Lt draudimo išmoką bei 9 402 Lt civilinės atsakomybės ir žalos nustatymo išlaidų); 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010-05-06 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kilo gaisras, kurio metu buvo padaryta žala MAXIMA LT, UAB turtui: sugadinta Pastato stogo danga, aplietos Pastate buvusios prekybinės salės, jose buvusios prekės, įrengimai, apdegė ventiliacijos vamzdžiai.

Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui MAXIMA LT, UAB išmokėjo 172 283,03 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro šie patirti nuostoliai: 1) 4 060 Lt gaisro metu apgadintos grindų dangos šveitimo ir impregnavimo išlaidos; 2) 320,23 Lt gaisro metu aplietų automatinių jungiklių keitimo išlaidos; 3) 537,19 Lt gaisro metu apgadintų orinio šildymo agregatų „York“ su dujiniais degikliais remonto išlaidos; 4) 134 529,13 Lt gaisro metu apgadinto stogo remonto išlaidos; 5) 13 841,10 Lt signalizacijos ir video sistemos atstatymo po gaisro išlaidos; 6) 18 995,38 Lt – dalis nuostolių dėl gaisro metu sunaikintų ir sugadintų prekių.

Nurodė, kad taip pat patyrė išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu – atsiskaitydamas su UAB „Krivita“ už jos suteiktas žalos nustatymo paslaugas ieškovas patyrė 1 452 Lt išlaidų. Gaisro metu padarytos žalos dydis taip pat buvo nustatytas UAB „RK matavimai“ 2010-05-28 Žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. RKŽV10-07, už kurią ieškovas sumokėjo 4 450 Lt. Siekdamas nustatyti atsakingus dėl gaisro asmenis bei įvertinti jų civilinę atsakomybę, ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą prof. dr. S. M.. Atsikaitęs už šio asmens suteiktas gaisro priežasčių nustatymo paslaugas ieškovas patyrė 3 500 Lt išlaidų. Todėl ieškovo iš viso patirtos papildomos išlaidos sudaro 9 402 Lt (CK 6.249 str. 4 d.).

Pažymėjo, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką ir atlyginusiam MAXIMA LT, UAB dėl gaisro patirtus nuostolius, CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu perėjo teisė reikalauti išmokėtų lėšų ir papildomai patirtų išlaidų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo UAB „SRS Servisas“, kadangi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažymoje konstatuota, jog gaisras kilo dėl atsakovo darbuotojų kaltės – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimo atliekant ugnies darbus, o UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2010-05-24 atliktos ekspertizės akte konstatuota, jog gaisras Pastate kilo dėl rangovo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „SRS Servisas“ 128 814,50 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 3 576 Lt žyminį mokestį bei 4 219 Lt advokato pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo UADB ,,ERGO Lietuva“ trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą 122,21 Lt advokato pagalbos išlaidų. Valstybei iš atsakovo priteisė 121 Lt, o iš ieškovo – 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, išdėstytus argumentus, nustatė, kad už draudėjo trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB Pastate kilusį gaisrą yra atsakingas atsakovas UAB „SRS Servisas“, todėl draudikui UADB „ERGO Lietuva“, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė iš atsakovo reikalauti išmokėtų sumų (CK 6.1015 str. 1 d.).

Spręsdamas dėl stogo remonto išlaidų atlyginimo pagrįstumo, teismas, remdamasis VšĮ ,,Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ ekspertizės aktu Nr. 11-192, teismo posėdyje liudytoju apklausto eksperto V. L. paaiškinimais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atliekant pastato stogo remonto darbus turėjo būti paskirtas statybos darbų techninis prižiūrėtojas, surašyti dengtų darbų aktai, darbų eigos žurnalas su atliktų darbų kiekiais, o tai nebuvo padaryta, į tai, kad pastate veikiančios parduotuvės direktorė atliktų darbų aktą pasirašė faktiškai netikrindama darbų atlikimo eigos ir jų kiekių, taip pat į tai, jog nustatyti tikslius atliktus darbus ir jų kiekius galima būtų tik atlikus pastato stogo remonto darbų atliktų darbų ekspertizę, kurios skirti ieškovas neprašė, konstatavo, jog į UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ atliktų darbų aktą be pagrindo yra įtraukta ir pareikštu ieškiniu reikalaujama iš atsakovo atlyginti už stogo remontą 26 624,25 Lt suma (10 117,8 Lt už „Omega“ profilių montavimą; 221,76 Lt už savisriegių profiliams montavimą; 5 829,60 Lt už akmens vatą PAROC UNS 37; 2 776 Lt vatos PAROC ir ISOVER kainų skirtumo; 1 166,16 Lt už termoizoliacijos įrengimą 50 mm; 4 158 Lt už „Omega“ profilių su ventiliaciniu tarpu įrengimą; 439,3 Lt už transportą, kraną, šiukšlių išvežimą; 266,21 Lt pridėtinių išlaidų; 1 649,42 Lt socialinio draudimo įmokų).

Spręsdamas dėl signalizacijos ir video sistemos atstatymo po gaisro išlaidų atlyginimo, įvertinęs 2010-05-25 Atliktų remonto darbų aktą Nr. 100525/01, UAB ,,Elsista“ technikos direktoriaus R. B. 2010-05-10 surašytą defektinį aktą Nr. 100505/01, nurodė, kad pastarasis dokumentas nepasirašytas ir darbai nepriimti. Teismas, remdamasis minėtų dokumentų turiniu, padarė išvadą, jog kamerų sugedimo priežastys nebuvo nustatinėjamos. Tai, kad kameros apžiūros metu nerodė, teismo nuomone, neleido daryti besąlyginės išvados, jog jos sugedo dėl apliejimo vandeniu gesinant kilusį gaisrą. Teismas nevertino UAB ,,Elsista“ technikos direktoriaus R. B. apraše nurodytų aplinkybių, kad gesinant gaisrą taip pat vandeniu buvo supiltos ir vaizdo kameros, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad jis pats tiesiogiai būtų dalyvavęs gaisro gesinime ir matęs kamerų apliejimo vandeniu faktą. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog nei defektinio akto, nei jo aprašo be UAB ,,Elsista“, suinteresuotos parduoti savo prekes ir paslaugas, daugiau niekas nepasirašė, o po Atliktų darbų remonto aktu, kaip darbus priėmęs, pasirašęs Regiono apsaugos vadovas M. Ž. patvirtino tik patį atlikto remonto faktą, bet ne tai, kad kameros sugedo dėl apliejimo vandeniu ir kad jos veikė iki gaisro. Taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo UAB „SRS Servisas“ gamybos direktorius R. R., dalyvavęs gesinant gaisrą ir praleidęs parduotuvės patalpose naktį po gaisro šalinant avarijos padarinius, patvirtino iš saugos darbuotojų girdėjęs, jog kameros neveikė ir prieš gaisrą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į visų nustatytų aplinkybių visumą, į tai, jog pats ieškovas nepaneigė atsakovo išsakytų teiginių apie tai, jog kameros neveikė ir iki gaisro, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, netenkino ieškinio reikalavimo dėl 11 000 Lt priteisimo už vaizdo kameras.

Spręsdamas dėl patirtų grindų šveitimo ir impregnavimo išlaidų, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo pateiktoje 2010-05-20 PVM sąskaitoje faktūroje apskritai nėra nurodytos 1 400 kv. m ploto grindų dangos šveitimo priežastys ir/ar žalos grindų dangai atsiradimo pagrindai, atlikto grindų šveitimo tikslus laikas, į tai, jog gaisras įvyko prieš 14 dienų nuo šio mokėjimo dokumento išrašymo dienos, kas taip pat reiškia, jog poreikis šveisti ir impregnuoti Pastato grindų dangą galėjo kilti ir dėl eilės kitų priežasčių, nesusijusių su atsakovu ir/ar įvykiu (pvz., dėl natūralaus nusidėvėjimo ar galimai netinkamo eksploatavimo), taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pripažino, kad grindų šveitimo – impregnavimo pagrįstos ir protingos išlaidos yra ½ dalis trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB sumokėtos sumos, t. y. 2 030 Lt.

Spręsdamas dėl gaisro metu sugadintų prekių, pažymėjo, kad ieškovo pateiktos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 10-II-116 analizė leidžia abejoti ieškovo dalies reikalavimo pagrįstumu, nes gana nemaža dalis kaip sugadintų nurodytų prekių, būdamos atsparios vandeniui, dėl vandens įtakos negalėjo būti sunaikintos (nepataisomai sugadintos). Be to, teismas konstatavo, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tai, jog prekės, Ataskaitoje išvardintos kaip gaisro metu sunaikintas turtas, trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB iš tiesų buvo realiai sunaikintos, o ne realizuotos sumažintomis kainomis, suvartotos arba tiesiog išsidalintos. Todėl atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, jog, nesant į bylą pateiktų įrodymų apie kiekvienos konkrečios į Ataskaitą kaip sunaikintas turtas dėl realizacijos termino pasibaigimo įtraukto maisto produkto galiojimo laiką, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, dėl gaisro metu sunaikintų ir sugadintų prekių pagrįstomis ir protingomis išlaidomis pripažino tik ½ dalį ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. 9 497,57 Lt.

Spręsdamas dėl ieškovės patirtų 7 952 Lt papildomų išlaidų priteisimo (UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaita, UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita, eksperto S. M. ekspertizės aktas), konstatavo, jog nėra pagrindo šių išlaidų pripažinti neprotingomis. Tačiau, atsižvelgdamas į patenkinto pagrindinio ieškinio reikalavimo apimtį, pagal analogiją pritaikęs CPK 93 straipsnyje įvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, teismas iš atsakovo priteisė atitinkamą dalį, t. y. 5 683,29 Lt šių išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“, nesutikdamas su sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą toje dalyje, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus dėl 41 208,70 Lt nuostolių atlyginimo ir priteisti iš atsakovo ieškovui iš viso 170 023,20 Lt. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

1. Teismas, nustatinėdamas žalos dydį, be pagrindo nesirėmė 2010-05-28 UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita bei UAB „Alsteta“ sudaryta atliktinų darbų lokaline sąmata. Kadangi UAB „Profesionalios statybų sistemos“ suremontavo pastato stogo konstrukcijas už mažesnę nei minėtuose dokumentuose kainą, teismas negalėjo mažinti priteistinos sumos. Tokiu būdu buvo pažeisti visiško nuostolių atlyginimo bei teisingumo ir protingumo principai (CK 1.5 str., 6.251 str.).

2. Priešingai nei konstatavo teismas, bylos duomenys patvirtina, kad stogas buvo apšiltintas ne 200 mm storio ISOVER termoizoliacine vata, o 250 mm PAROC akmens vata. Todėl iš ieškovo reikalaujamos priteisti stogo remonto darbų išlaidų sumos be pagrindo atimta 10 630,64 Lt suma už akmens vatą ir termoizoliacijos įrengimą.

3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl gaisro trečiasis asmuo MAXIMA LT, UAB patyrė 11 000 Lt išlaidų, skirtų gaisro gesinimo vandeniu apgadintoms video kameroms pakeisti. Nors teismas teisingai nurodė, jog UAB „Elsista“ defektinis aktas nepasirašytas, tačiau šios įmonės technikos direktorius yra pasirašęs minėto akto aprašą, o defektinio akto duomenys taip pat yra atkartojami ir atliktų remonto darbų akte, kuris yra pasirašytas tiek technikos direktoriaus, tiek draudėjo MAXIMA LT, UAB atstovo. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo atsakovo UAB „SRS Servisas“ darbuotojo R. R. paaiškinimais, jog šis asmuo girdėjęs, kad vaizdo kameros neveikė ir iki gaisro.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog PVM sąskaitoje-faktūroje, kuri išrašyta už grindų dangos šveitimo ir impregnavimo darbus, MAXIMA LT, UAB atstovas yra padaręs įrašą – „2010-05-06. Draudiminis įvykis“, todėl nepagrįstai sprendė, jog minėtame apskaitos dokumente, išrašytame po 14 dienų nuo gaisro, nesant nurodytos grindų šveitimo priežasties ir darbų atlikimo laiko, priteistina suma už grindų dangos šveitimo ir impregnavimo darbus mažintina per pusę.

5. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, todėl be pagrindo ieškovo reikalaujamas priteisti civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo bei nustatymo išlaidas sumažino 1 854,45 Lt suma. Tiek išlaidos už eksperto S. M. ekspertizės akto, tiek už UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos parengimą negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, nes nepriklauso nuo patenkintų reikalavimų dalies, o yra išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SRS Servisas“ su ieškovo paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

1. Teismas pagrįstai nesirėmė UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos ir UAB „Alsteta“ sąmatos duomenimis, nes juose nurodyti preliminarūs nuostolių dydžiai neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui, kuris yra faktiškai patirti nuostoliai. Be to, pats ieškovas ieškinį grindė ne minėtais dokumentais, o realius nuostolius patvirtinančiais duomenimis.

2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti nuostolius už „Omega“ profilių sumontavimą pastato stogo konstrukcijoje. Paties ieškovo pateiktame eksperto S. M. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad stogo konstrukcijoje buvo įrengti ne „Omega“, o „Z“ tipo profiliai, todėl teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti nuostolius už „Omega“ profilių įrengimą.

3. Teismas pagrįstai nepriteisė kainų skirtumo dėl panaudotų brangesnių medžiagų bei įrengto storesnio termoizoliacinės vatos sluoksnio, nes paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pastato stogo konstrukcijoje buvo įrengti 200 mm storio stiklo vatos ISOVER dembliai, o 50 mm sudaro ventiliacinis tarpas. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas trečiajam asmeniui atlygino nuostolius už 250 mm geresnės kokybės stiklo vatos įrengimą, vertintina kaip paties ieškovo prisiimta rizika.

4. Priešingai nei teigia apeliantas, jokie byloje esantys dokumentai nepatvirtina, jog vaizdo kameros, kurios vėliau buvo pakeistos, veikė iki gaisro, todėl teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dalyje dėl video sistemos atstatymo. UAB „Elsista“ defektinio akto aprašo turinys leidžia spręsti, kad šį dokumentą surašę asmenys nenustatė, kurios dalys vaizdo kamerose sugedę, nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių šios kameros neveikia; nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp kilusio gaisro ir vaizdo kamerų gedimų; poreikis pakeisti vaizdo kameras buvo konstatuotas tik dėl to, kad jas yra per brangu siųsti gamintojui tam, kad šis atliktų tinkamą ir išsamią patikrą. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. patvirtino, kad pastate veikiančios parduotuvės apsaugos darbuotojai jam yra sakę, jog įrengtos vaizdo kameros neveikė ir prieš gaisrą.

5. Teismas, įvertinęs tai, kad poreikis po gaisro atlikti pastato grindų valymą yra gana tikėtinas, pagrįstai per pusę sumažino priteistinų išlaidų dydį už šiuos darbus, nes ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra neginčijamai neįrodo turėtų išlaidų masto.

6. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos dydžio įvertinimu, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio analogiją ir proporcingai patenkintiems reikalavimams sumažino priteistinų išlaidų dydį. Nei ekspertizės aktas, nei žalos nustatymo ataskaita nebuvo būtini šioje civilinėje byloje, todėl šių dokumentų rengimo išlaidos negali būti vertinamos kaip protingos (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo pagrindu, kad teismas be pagrindo nepriteisė ieškovui iš atsakovo 26 624,25 Lt stogo remonto išlaidų, 11 000 Lt video kamerų pakeitimo išlaidų, 2 030 Lt grindų šveitimo ir impregnavimo išlaidų bei 1 854,45 Lt išlaidų civilinei atsakomybei ir žalos dydžiui įvertinti, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą, pasisako dėl esminių jame nurodytų argumentų, susijusių su aukščiau nurodytais klausimais.

Dėl nuostolių, patirtų remontuojant pastato stogą

Apeliantas ieškovas UADB „ERGO Lietuva“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažintas priteistinų nuostolių dydis už pastato stogo remontą, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, o kai kurių iš viso nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti realiai ieškovo patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad teismas išsamiai ir kruopščiai išanalizavo į bylą pateiktus duomenis, paskaičiavo stogo darbams sunaudotų medžiagų kainas, palygino jas su pastato projekte nurodytų elementų kainomis ir, nustatęs šių kainų skirtumą, pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui nuostolius už „Omega“ profilių įrengimą, savisriegius profiliams, akmens vatos PAROC ir ISOVER kainų skirtumą bei kitas išlaidas, susijusias su minėtais darbais (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo tuo pagrindu, kad teismas netinkamai paskaičiavo aukščiau minėtų medžiagų kainas, taip pat iš esmės neneigia to, kad pastato stogo būklė buvo pagerinta sumontuojant brangesnius „Omega“ profilius vietoje „Z“ tipo profilių, sumontuotų iki gaisro, tačiau įrodinėja, kad nepriteisdamas visos faktiškai patirtų remonto išlaidų sumos pagal darbus atlikusios UAB „Profesionalios statybų sistemos“ PVM sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus, teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi jo reikalaujama priteisti 134 529,13 Lt be PVM suma neviršijo 2010-05-28 UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodytos 156 458,68 Lt be PVM darbų kainos, taip pat UAB „Alsteta“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytos 150 281 Lt be PVM sumos.

Kolegija, nesutikdama su aukščiau paminėtais motyvais, pažymi, kad kasacinis teismas šio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį jos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Ieškovas pats pripažįsta, kad sugadintas turtas gali būti atstatinėjamas į prieš tai buvusią, prastesnę ar geresnę būklę, o atsakingo už žalą asmens prievolės atlyginti žalą apimtis negali priklausyti nuo asmens, patyrusio žalą, pasirinkto turto atstatymo būdo, todėl kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs paties ieškovo pateiktą 2010-05-24 eksperto S. M. parengtą pastato stogo ekspertizės aktą Nr. 10/05-24 (t. 1, b. l. 78-107), kuriame nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra „Omega“ tipo profilių, atsakovo pateiktą VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizes aktą (t. 4, b. l. 98-102), kuriame padaryta išvada, kad „Omega“ profilių keitimo darbų atlikti nereikėjo, UAB „RK matavimai“ pažymą ir lokalinę sąmatą, kuriose šių profilių keitimo darbų bei jiems atlikti reikalingų medžiagų iš viso nenurodyta (t. 1, b. l. 109), liudytojų V. L. bei R. G. paaiškinimus, taip pat tai, kad ieškovas neprašė skirti teismo ekspertizę, – pagrįstai sprendė, jog į ieškovui atlygintinų patirtų nuostolių sumą nėra pagrindo įtraukti „Omega“ profilių įrengimo kainą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Esant nurodytiems faktams, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto UADB „ERGO Lietuva“ teigiama aplinkybė, kad darbus atlikusi įmonė stogo konstrukcijas įrengė pigiau už žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje bei lokalinėje sąmatoje nurodytas kainas, atsakovo UAB „SRS Servisas“ reikšmės neturi atsakomybės mastui, kadangi, kaip minėta, turi būti atlyginama tik realiai patirta žala, o ją patyręs asmuo grąžinamas į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.).

Toliau nagrinėjant apeliacinio skundo motyvus, aktualu pažymėti tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas išvadą apie tam tikrų faktų byloje buvimą gali padaryti ir tuo atveju, jei tam tikrų abejonių išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visumą leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012). Todėl teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad teismas, vadovaudamasis minėtu išaiškinimu, be pagrindo iš ieškovo reikalaujamos priteisti stogo remonto išlaidų sumos atėmė 5 829,60 Lt už akmens vatą PAROC UNS 37, 2 776 Lt vatos PAROC ir ISOVER kainų skirtumą, 1 166,16 Lt už termoizoliacijos įrengimą, 439,30 Lt už transportą, kraną, šiukšlių išvežimą ir 58,30 Lt kitų išlaidų.

Kaip teisingai nustatė teismas, 2010-05-24 eksperto S. M. ekspertizės akte nurodyta, jog pastato darbo projekto sprendiniuose aiškiai nustatyta, kad stogui naudojami 200 mm storio ISOVER vatos dembliai, o likusį 50 mm sudaro ventiliacinis tarpas (t. 1, b. l. 91). Nors, kaip nurodo apeliantas, pagal projekto sprendinius stogo vandens nuvedimo latakų detalės apšiltinamos PAROC akmens vata (t. 1, b. l. 92), 2010-05-07 Nekilnojamojo turto apžiūrėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad stogas apšiltintas 25 cm stiklo vata (t. 1, b. l. 119), UAB „Alsteta“ lokalinėje sąmatoje taip pat nurodoma 25 cm storio naudotina stiklo vata (t. 4, b. l. 8), tačiau byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad prieš gaisrą stogo dangos apšiltinimui buvo naudojama būtent PAROC akmens vata (CPK 178 str.). Priešingai, 2010-05-24 eksperto S. M. ekspertizės akte padaryta išvada, jog stogo įrengimas atitiko darbo projekto sprendinius, stogo įrengimo klaidų, trūkumų techniniuose ar darbo projektuose, planuose, specifikacijose ar instrukcijose nenustatyta (t. 1, b. l. 105).

Taigi, kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal pastato darbo projekto sprendinius stogui šiltinti prieš minimą gaisrą buvo naudojama 200 mm storio ISOVER vata. Be to, kolegijos įsitikinimu, apelianto nurodytas teiginys, jog UAB „RK matavimai“ 2010-05-28 žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje pateiktas vatos kiekis – 339 kub. m, yra mažesnis nei UAB „Profesionalios statybų sistemos“ sudėtos vatos kiekis – 347 kub. m, ne paneigia, o patvirtina tikimybę, kad iki įvykio stogo dangai apšiltinti buvo naudojama 200 mm storio ISOVER vata (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų priežasčių, apeliantui UADB „ERGO Lietuva“, pagal sutartinius teisinius draudimo santykius turinčiam teisę gauti iš draudėjo MAXIMA LT, UAB visą informaciją, susijusią su draudiminiu įvykiu (CK 6.1015 str. 3 d.), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus akivaizdžių duomenų, kad iki įvykio buvo naudojama ne ISOVER, o PAROC akmens vata, teisėjų kolegija, vadovaudamasi kitų aptartų įrodymų visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų nuostolių dydį už akmens vatos sumontavimą (CK 6.251 str., CPK 12 str., 177 str., 178 str., 185 str., 314 str.).

Dėl nuostolių, susijusių su video sistemos atstatymo išlaidomis, atlyginimo

Apeliantas UADB „ERGO Lietuva“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam atsisakyta priteisti 11 000 Lt už video kamerų pakeitimą, teigia, jog teismas netinkamai taikė aukščiau minėtą tikimybių pusiausvyros principą. Kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai nustatė teismas, UAB „Elsista“, kuri ir įrengė dvi naujas „Dome Sensor matik“ kameras (t. 1, b. l. 32), defektinio akto apraše pažymėta, jog kadangi Lietuvoje oficialių remonto atstovų nėra, o gedimams nustatyti kameras reikia siųsti gamintojams, tik po to bus galima pasakyti, ar jos yra iš viso remontuotinos, o jei taip – gamintojas įvardins lėšas, reikalingas remontui. Atsižvelgdama į siuntimo ir gedimo išlaidas, ši įmonė nurodė mananti, kad tikslinga kameras pakeisti naujomis (t. 1, b. l. 34). Taigi kolegija pritaria teismo išvadoms, kad ieškovas neįrodė, jog šių kamerų gedimo priežastys yra vienareikšmiai susijusios su šiuo įvykiu (CPK 178 str., 185 str.). Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas UAB „SRS Servisas“, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie šių vertingų įrenginių sugadinimų pobūdį ir laipsnį. Kolegija šiuo klausimu papildomai pažymi, kad byloje nėra duomenų, kiek apytiksliai galėtų kainuoti minėtų kamerų siuntimo gamintojui išlaidos, taip pat šio turto gedimų nustatymo kaina, todėl nenustačius gedimo priežasčių ir realios žalos dydžio, o pakeitus anksčiau naudotas kameras su pasibaigusiu garantiniu aptarnavimo laikotarpiu visiškais naujomis, nėra pagrindo konstatuoti, kad tikrasis ieškovo patirtos žalos dydis yra 11 000 Lt be PVM (CK 6.251 str.).

Antra, kaip teisingai nurodė teismas, nors ir galima abejoti atsakovo UAB „SRS Servisas“ darbuotojo R. R. paaiškinimais, jog jis iš MAXIMA, UAB apsaugos darbuotojų girdėjęs, kad kameros neveikė ir prieš gaisrą, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, pats ieškovas minėtų duomenų nepaneigė. Priešingai nei teigia apeliantas, kolegija pažymi, kad vykdydamas įrodinėjimo pareigą, ieškovas, turėdamas omenyje minėtus liudytojo paaiškinimus, tiek pirmosios instancijos, tiek Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris yra fakto instancija, galėjo pateikti draudėjo MAXIMA, UAB patalpose įvykio dieną dirbusių apsaugos darbuotojų kontaktus, prašyti juos apklausti liudytojais, taip pat pateikti vaizdo kamerų įrašus, kurie patvirtintų, jog jos veikė iki gaisro ir kt. (CK 6.1015 str. 3 d.). Tuo tarpu ieškovui šių duomenų nepateikus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal vidinį įsitikinimą įvertinęs aukščiau nurodytą įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje suformuotu tikėtinumo principu, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturi pareigos atsakyti už išlaidas, kurias ieškovas (draudėjas) kildina iš minimų dviejų vaizdo kamerų sugadinimo dėl atsakovo kaltės (CK 6.251 str., CPK 12 str., 177 str., 178 str., 185 str., 314 str.).

Dėl išlaidų, susijusių su grindų šveitimu ir impregnavimu, atlyginimo

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto UADB „ERGO Lietuva“ teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo per pusę sumažino priteistinų nuostolių sumą už gaisro metu apgadintos grindų dangos šveitimo ir impregnavimo darbus. Iš tiesų, ieškovas teisingai nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, be to, pats atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad 2010-05-20 UAB „Vitaresta“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra už 1 400 kv. m ploto grindų šveitimą ir valymą buvo išrašyta dėl 2010-05-06 draudiminio įvykio (t. 1, b. l. 21), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „RK matavimai“ žalos įvertinimo ataskaitoje ir lokalinėje sąmatoje nurodyti po gaisro reikalingų išvalyti grindų plotai yra žymiai mažesni už UAB „Vitaresta“ sąskaitoje nurodytą grindų valymo plotą, į tai, kad ieškovas, privalėdamas įrodyti patirtų nuostolių realumą, nepateikė duomenų, kad visą PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą plotą buvo reikalinga šveisti, taip pat duomenų, kad nurodyta kaina atitinka rinkoje vyraujančias tokių paslaugų kainas ir kt., sprendžia, jog teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo pagrindą sumažinti ieškovo reikalaujamą priteisti 4 060 Lt sumą už grindų šveitimą ir impregnavimą per pusę ir nustatyti, kad įvykio kaltininkas UAB „SRS Servisas“ atsakingas tik už 2 030 Lt patirtas išlaidas (CK 1.5 str., 6.251 str., CPK 185 str.).

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos dydžio įvertinimu

Apeliantas, teigdamas, jog tiek išlaidos už eksperto S. M. ekspertizės akto, tiek už UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos parengimą negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, teismo sprendimą skundžia ir tuo pagrindu, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai ieškovo reikalaujamas priteisti civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo bei nustatymo išlaidas už teismo eksperto S. M. ekspertizės akto parengimą bei UAB „RK matavimai“ parengtą žalos dydžio įvertinimo ataskaitą sumažino 1 854,45 Lt suma (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Tačiau kartu apeliantas pripažįsta, jog teismui iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius, susijusius su gaisro metu sunaikintomis prekėmis (šios teismo sprendimo dalies apeliantas neskundė), ieškovo patirtos išlaidos už UAB „Krivita“ ataskaitą, kuria ir buvo grindžiamas šis reikalavimas, galėtų būti priteisiamos proporcingai patenkintai atitinkamo reikalavimo daliai. Kolegijos įsitikinimu, ieškovui reikalaujant priteisti tiek išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės nustatymu (eksperto S. M. ekspertizės aktas), tiek išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu (UAB „RK matavimai“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita), nėra pagrindo šių nuostolių sieti su atskirais patenkintais/nepatenkintais reikalavimais, t. y. vertinti, kokio dydžio nuostoliai sumažinti pagal kiekvieną žalos nustatymo dokumentą. Todėl spręstina, kad teismas pagrįstai susumavo visas ieškovo papildomai patirtas išlaidas ir tokiu būdu turėjo pagrindą spręsti, kad jis turi teisę į bendrą išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai, ir kad toks išlaidų atlyginimas neprieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.249 str. 4 d. 2 p., 6.251 str., CPK 93 str. 2 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokiu pat būdu šios išlaidos būtų paskirstomos ir tuo atveju, jeigu civilinės atsakomybės bei žalos dydžio nustatymo klausimai būtų sprendžiami bylą nagrinėjant teisme paskyrus teismo ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).

Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas patirtų nuostolių dydžiui nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir, ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį patenkindamas iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėVigintas Višinskis