- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2-1514-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01818-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „SRS SERVISAS“
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Deividas Poška, Aurimas Lazdauskas
dalyvaujant ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Lazdauskui, atsakovės direktoriui Gintautui Karazijai ir atstovui advokatui Deividui Poškai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „SRS SERVISAS“ dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys: „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS filialą, UAB „Aon Baltic“, AB ,,Lėvuo“, UAB „Togilas“, AB ,,Lietuvos draudimas“ ir MAXIMA LT, UAB), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 5-11), 2011-04-28 patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 5-13) prašo priteisti iš atsakovės 181.685,03 Lt nuostolių atlyginimui (172.283,03 Lt draudimo išmoką bei 9.402 Lt civilinės atsakomybės ir žalos nustatymo išlaidas); 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4.634 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos tvarka perėmė draudėjo teisę į žalos atlyginimą. 2010-05-06 pastate, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 103 (toliau – Pastatas), kilo gaisras, kurio metu buvo padaryta žala MAXIMA LT, UAB turtui: sugadinta Pastato stogo danga, aplietos Pastate buvusios prekybinės salės, jose buvusios prekės, įrengimai, apdegė ventiliacijos vamzdžiai. Gaisro metu buvo sugadintas ir sunaikintas MAXIMA LT, UAB turtas (pastatas, atsargos). Ieškovė buvo apdraudusi sugadintą turtą, ką patvirtina išrašas iš draudimo sutarties ir draudimo liudijimo (t. 1, b. l. 15-18). Ieškovei atlikus žalos reguliavimo procedūrą buvo apskaičiuota ir MAXIMA LT, UAB išmokėta 172.283,03 Lt draudimo išmoka, ką patvirtina 2010-08-16 pranešimas apie draudimo išmoką 2010-05-06 žaloje Nr. 2693-0110_1-001 ir 2010-08-30 mokėjimo pavedimas (t. 1, b. l. 19-20). Išmokėta 172.283,03 Lt draudimo išmoka buvo kompensuoti šie dėl gaisro MAXIMA LT, UAB patirti nuostoliai: 1) 4.060 Lt gaisro metu apgadintos grindų dangos šveitimo ir impregnavimo išlaidos (PVM sąskaita faktūra serija VKA Nr. 0024633 (1 t., b. l. 21); 2) 320,23 Lt gaisro metu aplietų automatinių jungiklių keitimo išlaidos (PVM sąskaita faktūra serija VSE Nr. 092650 (1 t., b. l. 22-24); 3) 537,19 Lt gaisro metu apgadintų orinio šildymo agregatų „York“ su dujiniais degikliais remonto išlaidos (PVM sąskaita faktūra serija GIS Nr. 05-05708 (1 t., b. l. 25-26); 4) 134.529,13 Lt gaisro metu apgadinto stogo remonto išlaidos (PVM sąskaitos faktūros serija PSS Nr. 000100 ir Nr. 000101 (1 t., 27); 5) 13.841,10 Lt signalizacijos ir video sistemos atstatymo po gaisro išlaidos (PVM sąskaita faktūra serija ELS Nr. 012599 (1 t., b. l. 31); 6) 18.995,38 Lt – dalis nuostolių dėl gaisro metu sunaikintų ir sugadintų prekių (Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10-II-116 (1 t., b. l. 35-76). Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką ir atlyginusiai MAXIMA LT, UAB dėl gaisro patirtus nuostolius, CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė už dėl gaisro padarytą žalą kyla atsakovei. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažymoje dėl Patalpose kilusio gaisro Nr. V4-820 (t. 1, b. l. 77) konstatuota, jog gaisras kilo dėl E. Ž. ir K. B. (t. y. atsakovės darbuotojų) kaltės – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimo atliekant ugnies darbus. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2010-05-24 atliktos ekspertizės akte Nr. 10/05-24 (t. 1, b. l. 78-130) taip pat konstatuota, jog 2010-05-06 gaisras Pastate kilo dėl rangovės priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo, o statybos technologijos reikalavimų pažeidimų įrengiant Pastato stogą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad civilinė atsakomybė už 2010-05-06 Pastate kilusį gaisrą ir dėl gaisro sunaikintą bei sugadintą turtą bei UAB „Maxima LT“ patirtus nuostolius kyla atsakovei. Atsakovė yra pareiškusi savo civilinės atsakomybės draudikui If P&C Insurance AS ieškinį Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-20662-861/2010 dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (t. 1, b. l. 132-140). Šiuo ieškiniu atsakovė iš esmės pripažino savo civilinę atsakomybę už 2010-05-06 kilusį gaisrą ir dėl šio gaisro MAXIMA LT, UAB patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką.
Ieškovė taip pat patyrė išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Siekiant įvertinti ir nustatyti MAXIMA LT, UAB dėl gaisro patirtą žalą, o kartu ir ieškovės mokėtiną draudimo išmoką šiai žalai atlyginti, kurios ribose subrogacijos tvarka ieškovė perėmė reikalavimą į atsakovę, taip pat siekiant išvengti ginčų tiek su MAXIMA LT, UAB, tiek ir su atsakove, ieškovė kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl gaisro padarytos žalos nustatymo. Ieškovės užsakymu UAB „Krivita“ nustatė dalį MAXIMA LT, UAB dėl gaisro patirtų nuostolių, pateikdama 2010-05-10 kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 10-II-116 (1 t., b. l. 35-76). Atsiskaitydama su UAB „Krivita“ už jos suteiktas žalos nustatymo paslaugas ieškovė patyrė 1.452 Lt išlaidų. Gaisro metu padarytos žalos dydis taip pat buvo nustatytas UAB „RK matavimai“ 2010-05-28 Žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. RKŽV10-07 (1 t., b.. 108-131). Atsiskaitydama su UAB „RK matavimai“ už jos suteiktas žalos nustatymo paslaugas ieškovė patyrė 4.450 Lt išlaidų. Siekiant nustatyti atsakingus dėl gaisro asmenis bei įvertinti jų civilinę atsakomybę, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą prof. dr. S. M. (UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“). Ieškovės užsakymu buvo parengtas 2010-05-24 ekspertizės aktas Nr. 10/05-24 (1 t., b. l. 78-108) Atsikaitydama už suteiktas gaisro priežasčių nustatymo paslaugas ieškovė patyrė 3.500 Lt išlaidų. CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl ieškovės patirtos 9.402 Lt civilinės atsakomybės ir žalos nustatymo išlaidos, atitinkančios CK 6.249 str. 4 d. nustatytus kriterijus, yra įskaičiuojamos į nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Ta aplinkybė, jog ieškovė šias išlaidas patyrė dar faktiškai neturėdama reikalavimo teisės į atsakovę, tai yra – prieš draudimo išmokos išmokėjimą, nepanaikina atsakovės pareigos atlyginti šias išlaidas, nes šios išlaidos buvo patirtos nustatant dėl gaisro padarytą žalą bei atsakovės atsakomybės dydį, o ieškovė UAB „Krivita“, UAB „RK matavimai“ ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinių vertinimų pagrindu išmokėjo draudimo išmokas ir taip atlygino dalį MAXIMA LT, UAB patirtų nuostolių. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas suponuoja atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus su neteisėtais veiksmais susijusius nuostolius, nepriklausomai nuo to, kada šie nuostoliai atsiranda, ir koks asmuo šiuos nuostolius faktiškai patiria. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas 9.402 Lt išlaidas atsakovė privalėtų atlyginti ir tuo atveju, kai šias išlaidas būtų faktiškai patyrusi MAXIMA LT, UAB. Todėl atsakovė privalo atlyginti šias ieškovės patirtas žalos ir civilinės atsakomybės nustatymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 5-12) ir papildomu atsiliepimu šį ieškinį (t. 3, b. l. 22-28) prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo. 2009-07-03 atsakovė ir If P&C Insurance AS filialas (toliau – Draudikas) sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Serija BCA Nr. 00000101 - bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta atsakovės vykdoma veikla ( 2 t., b. l. 31-42). Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad įvykis yra draudiminis įvykis pagal Sutartį, todėl, vadovaujantis Sutarties bei CK 6.987 str. nuostatomis, dėl gaisro kilusią žalą privalo atlyginti Draudikas. Atsižvelgiant į tai, kad Draudikas nepagrįstai atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Šiuo metu ši civilinė byla Nr. 2-2915-861/2011 pagal atsakovės ieškinį yra nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (2 t., b. l. 18, 22-31), kur ieškovė yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, yra pateikusi atsiliepimą į UAB „SRS Servisas“ ieškinį, kuriuo iš esmės palaiko ieškinio reikalavimus bei prašo jį tenkinti, taigi neabejotinai žino apie civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011 nagrinėjimas aplinkybes. Nurodytos aplinkybės patvirtina nuoseklią atsakovės poziciją, kad įvykis yra draudiminis įvykis pagal Sutartį, ir būtent Draudikas privalo atlyginti visus atsakovės ir/ar trečiųjų asmenų dėl įvykio patirtus nuostolius, inter alia ieškovės šioje civilinėje byloje reikalaujamus atlyginti nuostolius, jei tokie būtų neginčijamai įrodyti. Šis argumentas leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje dėstomi reikalavimai turėtų būti reiškiami Draudikui, kaip atsakingam bei nuostolius pagal Sutartį įsipareigojusiam atlyginti asmeniui. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina Sutarties sąlygos, ribojančios atsakovės galimybę savarankiškai, be Draudiko įvertinimo ir/ar pritarimo, nustatyti atlygintinų nuostolių dydį. Akivaizdu, jog, atsakovei savavališkai pripažinus reikalaujamą atlyginti nuostolių dydį, net ir civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011 teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, Draudikas galėtų atsisakyti atsakovei atlyginti tą dalį atsakovės pripažintų nuostolių dydžio, kuri, Draudiko vertinimu, yra nepagrįsta. Nurodyti argumentai pakartotinai pagrindžia ieškovės argumentų bei reikalavimų nepagrįstumą bei pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimai dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra nepagrįsti ir turi būti mažinami ne mažiau kaip 88.977,87 Lt: 1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atliktų Pastato stogo remonto darbų kainos pagrįstumo, priešingai – atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad tuos pačius remonto darbus buvo galima atlikti iki 51.761,41 Lt pigiau. Net ir atmetus šiuos argumentus, matyti, kad ieškovės reikalaujama atlyginti suma už stogo remontą yra 20.106,60 Lt per didelė, kadangi už būtent tokią sumą buvo atlikti Pastato stogo remonto darbai, kurie nėra ir negali būti laikomi susiję su įvykiu, šių darbų atlikimas apskritai nebuvo būtinas siekiant likviduoti įvykio padarinius; 2) ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 14.161,33 Lt dydžio reikalavimo dėl automatinių jungiklių keitimo darbų, o taip pat signalizacijos ir video sistemos remonto darbų, nepagrįstai reikalauja 11.000 Lt už video kameras, kurios buvo sugedę iki gaisro; 3) ieškovės 4.060,00 Lt dydžio reikalavimas dėl grindų remonto darbų yra visiškai neįrodytas, todėl atmestinas; 4) ieškovės 18.995,13 Lt dydžio reikalavimas, susijęs su žalos, tariamai kilusios įvykio metu sugadinus Pastato viduje buvusias prekes, yra nepagrįstas ir vertintinas kritiškai – ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių šio reikalavimo dydį, o pateiktame tariamai sugadintų prekių sąraše nurodyta eilė atsparių vandeniui prekių.
Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 9.402 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimo, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Ieškovė visiškai neįrodė bei nepagrindė, jog tokių išlaidų patyrimas yra vertintinas kaip „protingos išlaidos“ CK 6.249 str. 4 d. prasme. Ieškovė taip pat nepagrindė tokių išlaidų egzistavimo būtinybės. Kaip matyti, didžiąją ieškovės reikalavimo dalį, t. y. net 5.902 Lt, sudaro dviejų turto vertinimo ataskaitų rengimo kaštai. Būtina pabrėžti, jog ieškovė apskritai neįrodė būtinybės atlikti dvi atskiras žalos dydžio nustatymo ataskaitas, už abiejų šių ataskaitų parengimą patirti nuostolius. Atsakovės vertinimu, dviejų turto vertinimo ataskaitų rengimas nėra ir negali būti vertinamas kaip „protingos išlaidos“, kurias atsakovė privalėtų atlyginti. Ieškovė taip pat neįrodė būtinybės parengti teismo eksperto ekspertizę dėl įvykio priežasčių. Pabrėžtina, jog tapačios aplinkybės yra nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011, kurioje taip pat dalyvauja ir ieškovė, taigi šios aplinkybės yra nagrinėjamos ir bus išsamiai išnagrinėtos, todėl ieškovės veiksmai inicijuojant papildomos teismo ekspertizės rengimą yra pertekliniai, nebūtini, nėra ir negali būti vertinami kaip „protingos išlaidos“, todėl ieškovės reikalavimas šioje apimtyje (9.402 Lt) apskritai apmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiais asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS filialą“ (t. 2, b. l. 123-125) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad tarp jo ir atsakovės 2009-07-02 pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 010 buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo liudijimas, serija BCA Nr. 00000101 (toliau – Draudimo sutartis) (t. 2, b. l. 126-128), kuria apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, padarytos dėl vykdomos veiklos (sąlyga Nr. 201), padarytos produktu ar paslauga (sąlyga Nr. 202), darbdavio civilinė atsakomybė (sąlyga Nr. 203), taip pat civilinė atsakomybė dėl žalos turtui, esančiam pas draudėją (sąlyga Nr. 206) bei dėl draudėjo kontrahentų padarytos žalos (sąlyga Nr. 208). Įvertinęs įvykio administravimo metu surinktą informaciją, trečiasis asmuo jau yra priėmęs sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, todėl nei ieškovei, nei atsakovei jokia draudimo išmoka pagal sudarytą Draudimo sutartį nepriklauso.
Trečiasis asmuo AB „Lėvuo“ atsiliepime į ieškinį (t. 3, b. l. 56-58) prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra, nes ieškovės pareikštas reikalavimas jos neliečia, jai nėra žinomos aplinkybės, kurioms esant, teismo sprendimas paliestų jos interesus.
Trečiasis asmuo MAXIMA LT, UAB atsiliepimu į ieškinį (t. 3, b. l. 65-68) prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo MAXIMA LT, UAB ir atsakovė 2008-06-05 sudarė rangos sutartį Nr. TES-2008.06.11-3, kuria pastarasis įsipareigojo trečiajam asmeniui pateikus užsakymus atlikti statybos, remonto, montavimo bei kitus darbus. Rangos sutarties šalims susitarus, pagal minėtą sutartį buvo atliekami Pastato stogo remonto bei kiti su tuo susiję darbai. Bylos medžiaga patvirtina, jog, atliekant šiuos darbus, 2010-05-06 Pastate kilo gaisras, kurio pasekmėje trečiasis asmuo patyrė žalą. Byloje esantys įrodymai (2010-06-18 Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma Nr. V4-820 (2 t., b. l. 47); UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2010-05-24 ekspertizės aktas Nr. 10/05-24 (1 t., b.l.78-108) patvirtina, kad minėtas gaisras kilo dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Atsakovė (rangovės) pareigą kokybiškai, saugiai atlikti darbus nepadarant žalos Pastatui ir/ar tretiesiems asmenims pagal Rangos sutartį nustatė ne tik ši sutartis, bet ir CK nuostatos (6.644 str. 1 d., 6.657 str., 6.682 str. 1 d., 6.692 str.), Statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatos (15 str. 5 d. 6 p.), Statybos techninio reglamento (STR) 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ bei kiti norminiai teisės aktai. Minėto gaisro metu buvo sugadintas bei sunaikintas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas. Būdamas draudėju, siekdamas gauti patirtos žalos atlyginimą trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę – draudiką, su kuriuo 2010-04-23 buvo sudaręs Generalinę draudimo sutartį Nr. 18, kurios pagrindu trečiasis asmuo apdraudė minėto įvykio metu sugadintą turtą. Atlikus žalos įvertinimo bei reguliavimo procedūrą, ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui MAXIMA LT, (duomenys neskelbtini)283,03 Lt dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina 2010-08-16 pranešimas apie draudimo išmoką 2010-05-06 žaloje Nr. 2693-0110_1-001 ir 2010-08-30 mokėjimo pavedimas (t. 1, b. l. 19-20).
CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis CK 6.246 str. 2 d., 6.264 str. nuostatomis, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės - įstatymų leidėjas aiškiai nustato, jog už darbuotojų padarytą žalą atsakingas yra juos samdantis asmuo. Minėtoje Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažymoje Nr. V4-820 (2 t., b. l. 47) nurodoma, jog gaisras Pastate kilo dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Ši atsakovės neginčyta pažyma patvirtina atsakovę (atsakovės darbuotojus) esant atsakingą už kilusį gaisrą. Remiantis byloje esančia medžiaga, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės: 1) atsakovės kaltė, nes žala atsirado dėl atsakovės darbuotojų kaltės (CK 6.248 str.); 2) neteisėti veiksmai, nes atsakovės darbuotojai pažeidė Rangos sutarties bei įstatymų reikalavimus dėl priešgaisrinės saugos (CK 6.246 str. 1 d.); 3) žalos buvimas (CK 6.249 str., duomenys apie patirtus nuostolius pateikti byloje); 4) tiesioginis priežastinis ryšys, kuomet žalos atsiradimą nulėmė gaisras, kilęs išimtinai dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš asmens, atsakingo už padarytą žalą (CK 6.1015 str. 1 d.). Tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Draudimo sutartis nenumatė išlygos iš minėtos taisyklės. Aukščiau šiame dokumente nurodyti bei byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina atsakovę esant atsakingu už gaisro Pastate kilimą 2010-05-06, atitinkamai esant atsakingu už žalos trečiajam asmeniui padarymą. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog egzistuoja nustatytos įstatyme sąlygos, būtinos taikyti subrogaciją atsakovės atžvilgiu (CK 6.1015 str.).
LAT praktikoje formuojama, jog ieškovas, kaip žalą patyręs asmuo, turi teisę rinktis, iš ko reikalauti nuostolių atlyginimo - ar iš atsakovės, ar atsakovės draudiko, ar jų abiejų solidariai (LAT 2004-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-971/2004; LAT 2005-10-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-503/2005 ir kt.). Teismas pritaria ieškovei, kad ji, kaip žalą patyręs asmuo, teisės aktų numatyta tvarka turi teisę suformuluoti ieškininius reikalavimus taip, kad šie geriausiai atitiktų ieškovės interesus. Ieškovė pareikštu ieškiniu nusprendė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės (o ne atsakovės draudiko ar jų abiejų solidariai), nes būtent toks ieškininis reikalavimas, pasak ieškovės, geriausiai atitinka ieškovės interesus. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011 buvo pareiškusi savo civilinės atsakomybės draudikui If P&C Insurance AS ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (t. 1, b. l. 132-140), byla išnagrinėta 2011-07-29 sprendimu ieškinį patenkinant (3 t., b. l. 88-93), tačiau sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėję. Konstatuotina, jog civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011 pareikštu ieškiniu atsakovė iš esmės pripažino savo civilinę atsakomybę už 2010-05-06 kilusį gaisrą, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje nesutinka atlyginti visų dėl šio gaisro trečiajam asmeniui MAXIMA LT, UAB ieškovės kompensuotų nuostolių, išmokėjus draudimo išmoką.
Teismas, esant atsakovės nesutikimui su žalos dydžiu, privalo patikrinti, ar ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 str., CPK 178 str.). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę.
Dėl stogo remonto išlaidų
Ieškiniu prašoma priteisti 134.529,13 Lt gaisro metu apgadinto stogo remonto išlaidų, apmokėtų pagal UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ PVM sąskaitas faktūras serija PSS Nr. 000100 ir Nr. 000101 (1 t., 27, 29) ir išvardintų Atliktų darbų akte Nr. 1 (1 t., b. l. 28) ir Papildomai atliktų darbų akte Nr. 1 (1 t., b. l. 30).
Atsakovės pateiktame 2011-12-13 VšĮ ,,Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės akte Nr. 11-192 (4 t., b. l. 98-102) ekspertas V. L., atsakydamas į atsakovės klausimą (,,Ar visi UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ 2010-06-16 PVM sąskaitose faktūrose serija PSS Nr. 000100 ir 000101 ir atliktų darbų akte Nr. 1 bei papildomai atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti statybos darbai buvo reikalingi siekiant pašalinti 2010-05-06 gaisro metu pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 103, Panevėžyje, stogui padarytą žalą, ar minėti darbai buvo faktiškai atlikti šiuose dokumentuose nurodytomis apimtimis?“), konstatavo, jog šiuose dokumentuose nurodytų Omega profilių keitimo darbų (bei šiems darbams atlikti naudotų medžiagų – ,,Omega profiliai t=1,5mm“ atlikti nereikėjo bei padarė išvadą, kad gaisro metu tokio pobūdžio žala pastato laikančiosioms konstrukcijoms - Omega profiliams negalėjo būti padaryta. Eksperto teigimu, atliktų darbų akte Nr. 1 yra šiurkščių klaidų, skirtumų, neatitikimų su kitais pateiktais dokumentais. Pvz., atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytas naudotos medžiagos „Omega profiliai t-l,5mm" kiekis – 2.772 metrų, kaina - 10.117,80 Lt be PVM ir kitų priskaičiuojamų procentų, atlikto darbo „Omega profilių su ventiliacijos tarpu įrengimas" kiekis – 2.772 metrai, kaina - 4.158 Lt be PVM ir kitų priskaičiuojamų procentų. Tuo tarpu, UAB „RK matavimai" Pažymoje bei UAB „RK matavimai" lokalinėje sąmatoje Omega profilių keitimo darbų bei šiems darbams reikalingų atlikti medžiagų iš vis nenurodyta, t. y. Pažymą bei lokalinę sąmatą sudarančių asmenų vertinimu, tokių darbų atlikti iš vis nereikėjo. Ekspertas iš pastato stogo nuotraukų padarė išvadą, kad stogas padengtas 45 mm aukščio cinkuotos profiliuotos skardos lakštu, kuris į Omega profilius remiasi rečiau kaip kas 1 metrą. Tai reiškia, kad Omega profilių, į kuriuos remiasi dėl gaisro metu padarytos žalos keistina skarda, plotas negali būti didesnis nei 1386 m², tuo tarpu UAB „Profesionalios statybų sistemos" atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytas pakeistų Omega profilių kiekis – 2.772 m, t. y. mažiausiai dvigubai daugiau, nei faktiškai galėjo būti apgadinta gaisro metu. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodoma, kad atliekant pastato stogo remonto darbus buvo atlikta 1.386 m² skardinio stogo dangos keitimo darbų, kad Omega profilių su ventiliacijos tarpu įrengta (pakeista) 2.772 m. Ekspertas padarė išvadą, kad akte nurodomi atliktų Omega profilių darbų keitimo darbų bei, atitinkamai, tam sunaudotų medžiagų, kiekiai yra per dideli. Iš pateiktos medžiagos negalima daryti išvados, ar pastato konstrukcijas laikantys profiliai iš vis buvo ar turėjo būti keičiami, kadangi gaisro metu (įvertinus gaisro mastą pobūdį) jie negalėjo būti sugadinti. UAB „RK matavimai" pažymoje apie poreikį keisti Omega profilius nenurodoma, tokie darbai neišskiriami ir UAB „RK matavimai" sudarytoje lokalinėje sąmatoje. Ekspertui iš pateiktų dokumentų turinio kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar vykdant pastato stogo remonto darbus apskritai reikėjo keisti Omega profilius, kadangi gaisro metu apskritai nebuvo atviros ugnies, o dėl trumpalaikio skardos bei po ja esančios plėvelės smilkinio pastato laikančiosios konstrukcijos - Omega profiliai, negalėjo būti sugadinti, o jei ir buvo sugadinti, negalėjo būti sugadinti visame plote, kadangi faktinis gaisras vyko žymiai mažesnėje stogo dalyje - likusi pastato stogo dalis buvo pažeista tik dėl gaisro gesinimo metu panaudoto vandens, kuris metaliniams Omega profiliams jokios žalos padaryti negalėjo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. L., pasirašęs 2011-12-13 VšĮ ,,Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktą Nr. 11-192 (4 t., b. l. 98-102) nurodė, jog UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ dokumentuose, būtent kuriais remdamasis ieškovė grindžia ieškinio dalį dėl 134.529,13 Lt gaisro metu apgadinto stogo remonto išlaidų priteisimo, įtrauktų neprojektinių darbų ir medžiagų suma sudaro 32.215,34 Lt, o būtent: 1) 18.945,16 Lt medžiagos: akmens vata Paroc UNS 37 (storis 50 mm) 69,4 m³ po 84 Lt, viso 5.829,6 Lt; vatos Paroc ir Isover kainų skirtumas (storis 200 mm) – 277,6 m³ po 10 Lt, viso 2.776 Lt; Omega profiliai t=1,5mm – 2.772 m po 3,65 Lt, viso 10.117,8 Lt; savisriegiai profiliams - 2.772 m po 0,08 Lt, viso 221,76 Lt; 2) 5.324,16 Lt darbai: termoizoliacijos įrengimas 50 mm – 1.356 m² po 0,86 Lt, viso 1.166,16 Lt; Omega profilių su ventiliaciniu tarpu įrengimas - 2.772 m po 1,5 Lt, viso 4.158 Lt. 3) transportas, kranas, šiukšlių išvežimas 439,3 Lt; 4) pridėtinės išlaidos 5% - 266,21 Lt; 5) socialinis draudimas 30,98% - 1.649,42 Lt; 6) PVM 21% - 5.591,09 Lt
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, itin svarbi nustatyta aplinkybė yra tai, jog pastato stogo projektinėje dokumentacijoje buvo numatyti ne ,,Omega“, o ,,Z“ tipo profiliai, ką patvirtina pačios ieškovės pateiktas teismo eksperto S. M. surašytas ekspertizės aktas Nr. 10/05-24 (1 t., b. l. 91). Tai, kad ant stogo nebuvo jokių ,,Omega“ tipo profilių, o tik projektiniai ,,Z“ tipo profiliai, kurie nebuvo ir negalėjo būti sugadinti, patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas IĮ „Oderena“ direktorius R. G., po gaisro sudaręs bei pasirašęs atsakovės teismui pateiktą IĮ „Oderena“ sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų sąmatą (3 t., b. l. 29). Pažymėtina, jog kitose ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose nei „Omega“, nei ,,Z“ tipo profilio keitimo darbai taip pat nenumatyti, o 2010-05-07 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, pasirašytame If draudimo atstovo (4 t., b. l. 10), nenurodyta apie jokių profilių sugadinimą.
Dėl vatos pakeitimo aplinkybių. Ieškovės pateiktame teismo eksperto S. M. surašytame ekspertizės akte Nr. 10/05-24 14 (1 t., b. l. 91) aiškiai nurodyta, kad pastato stogo projektinėje dokumentacijoje buvo numatyti 200 mm ,,Izover“ vatos dembliai ir 50 mm ventiliacinis tarpas. Nors akivaizdu, jog 250 mm vatos dėjimas ant stogo prieštaravo projektinei dokumentacijai, ieškovė pagal UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ atliktų darbų aktą Nr. 1 (1 t., b. l. 28) už 250 mm storio 347 m³ akmens vatos Paroc UNC 37 (vnt. kaina 84 Lt) prašo priteisti 29.148 Lt (plius 5 proc. pridėtinės išlaidos ir 30,98 proc. socialinis draudimas). Kaip matyti iš IĮ „Oderena“ pateiktos sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų sąmatos (3 t., b. l. 29), ši įmonė gaisro padariniams pašalinti būtų sunaudojusi 200 mm storio mineralinės vatos ,,Izover“ 277 m³, kurio vieneto kaina 72 Lt, viso už 19.944 Lt. Teismo nuomone, yra akivaizdus kainų skirtumas, nes bylos duomenys patvirtina, jog projektinė ,,Izover“ stiklo vata (kuri, eksperto V. L. teigimu, yra pati prasčiausia) pagal IĮ „Oderena“ pateiktą sąmatą būtų kainavusi 9.204 Lt (be PVM) mažiau nei buvo sumokėta UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ už lietuvišką ,,Paroc“ akmens vatą, kuri, netgi būdama to paties storio, yra brangesnė apie 10 Lt už kubą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, jog šiuo atveju, atliekant pastato stogo remonto darbus, turėjo būti paskirtas statybos darbų techninis prižiūrėtojas, surašyti dengtų darbų aktai, darbų eigos žurnalas su atliktų darbų kiekiais (kas nebuvo padaryta), o iš pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo atveju pastate veikiančios parduotuvės direktorė atliktų darbų aktą pasirašė faktiškai netikrindama darbų atlikimo eigos ir atliktų darbų kiekių, taip pat į tai, jog šiuo atveju nustatyti tikslius atliktus darbus ir jų kiekius galima būtų tik atlikus pastato stogo remonto darbų atliktų darbų ekspertizę, nustatant atliktus faktinius darbų ir medžiagų kiekius, atlikus faktinę pastato bei jo konstrukcijų apžiūrą, ieškovei tokios ekspertizės neprašant ir neužginčijus teismo posėdyje liudytoju apklausto eksperto V. L., pasirašiusio 2011-12-13 VšĮ ,,Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro“ ekspertizės aktą Nr. 11-192 (4 t., b. l. 98-102), atlikto paskaičiavimo ,,Neprojektiniai darbai“, šį atsakovės iniciatyva eksperto atliktą paskaičiavimą imdamas už pagrindą, konstatuoja, jog į UAB ,,Profesionalios statybų sistemos“ atliktų darbų aktą Nr. 1 (1 t., b. l. 28), kaip neprojektinės medžiagos ir darbai, be jokio teisėto pagrindo yra įtraukta ir pareikštu ieškiniu reikalaujama iš atsakovo atlyginti už stogo remontą 26.624,25 Lt:
- 10.117,8 Lt už 2.772 m Omega profilių t=1,5mm (po 3,65 Lt už metrą) (kurių, kaip nustatyta, pagal projektą negalėjo būti ir kurie dėl gaisro, įvertinus jo mastą ir pobūdį (nebuvus atviros ugnies), negalėjo būti sugadinti);
- 221,76 Lt už 2.772 vnt. savisriegių profiliams (po 0,08 Lt) (kurie būtų buvę reikalingi tik keičiant profilius);
- 5.829,6 Lt už akmens vatą Paroc UNS 37 (storis 50 mm, t. viršprojektinis storis) 69,4 m³ po 84 Lt;
- 2.776 Lt dėl vatos Paroc ir Isover kainų skirtumo (projektinis storis 200 mm) 277,6 m³ po 10 Lt (dėl stogo kokybės pagerinimo);
- 1.166,16 Lt už termoizoliacijos įrengimą 50 mm – 1.356 m² po 0,86 Lt;
Žemesnės instancijos teismas
- 4.158 Lt už Omega profilių su ventiliaciniu tarpu įrengimą - 2.772 m po 1,5 Lt
- 439,3 Lt už transportą, kraną, šiukšlių išvežimą;
- 266,21 Lt pridėtinės išlaidos 5%
- 1.649,42 Lt socialinis draudimas 30,98%.
Tačiau teismas, prieštaraudamas atsakovės argumentams, nuo minusuotinos 26.624,25 Lt sumos neskaičiuoja PVM 21% (5.591,09 Lt) ir jos neatima iš bendros ieškinio sumos, atsižvelgdamas į tai, jog pareikštu ieškiniu už stogo remontą prašoma priteisti 134.529,13 Lt (133.767,79 + 761,34) suma yra paskaičiuota be PVM.
Dėl signalizacijos ir video sistemos atstatymo po gaisro išlaidų atlyginimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 320,23 Lt gaisro metu aplietų automatinių jungiklių keitimo išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VSE Nr. 092650 (1 t., b. l. 22-24) bei 13.841,10 Lt signalizacijos ir video sistemos atstatymo po gaisro išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ELS Nr. 012599 (1 t., b. l. 31).
Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo dėl automatinių jungiklių keitimo darbų. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš UAB ,,YIT technika“ 2010-05-11 defektinio akto (1 t., b. l. 24), 2010-05-06 ginčo pastate įvykus gaisrui vandeniu užpiltame duonos skyriuje įrengtame elektros jėgos skyde buvo sugadinti, tolimesnei ir saugiai elektros įrenginių eksploatacijai netinkami automatiniai išjungėjai; už šiuos darbus ir panaudotas medžiagas bus išrašyta PVM sąskaita faktūra 320,23 Lt sumai be PVM. Taip pat nustatyta, jog 2010-05-31 UAB ,,YIT technika“ su MAXIMA LT, UAB pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą 320, 23 Lt sumai be PVM (1 t., b. l. 23) bei 2010-05-31 išrašė trečiajam asmeniui MAXIMA LT, UAB PVM sąskaitą faktūrą serija VSE Nr. 092650 (320,23 Lt sumai be PVM (1 t., b. l. 22). Teismo nuomone, šie ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovę, atsakingą už kilusį gaisrą, atlyginti 320,23 Lt gaisro metu aplietų automatinių jungiklių keitimo išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovės.
Atsakovės teigimu, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo dėl signalizacijos ir video sistemos remonto darbų, be to, reikalauja 11 tūkst. Lt už video kameras, kurios jau iki gaisro nefunkcionavo ir neveikė, buvo netinkamos naudoti, ir taip buvo pagerinta užsakovui būklė. Su šiais atsakovės argumentais teismas iš dalies sutinka. Kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros serija ELS Nr. 012599 (1 t., b. l. 31), kurios pagrindu iš atsakovės prašoma priteisti 13.841,10 Lt be PVM, ji išrašyta už atliktus sign. rem. darbus pagal aktą 100525/01. Atliktų remontinių darbų aktas Nr. 100525/01 (1 t., b. l. 32), surašytas 2010-05-25, patvirtina, jog prašomą priteisti sumą sudaro ir 11.000 Lt už dvi valdomas Dome sensor matik tipo kameras. Po šiuo aktu, kaip darbus priėmęs, pasirašė Regiono apsaugos vadovas M. Ž.. Kaip matyti iš UAB ,,Elsista“ technikos direktoriaus R. B. 2010-05-10 surašyto defektinio akto Nr. 100505/01 (1 t., b. l. 33), jame prie neremontuojamai dėl įvykusio gaisro sugadintų signalizacijos ir video sistemos dalių yra nurodytos ir abi kameros Dome 11.000 Lt vertės, tačiau pats aktas niekieno nepasirašytas ir nepriimtas. Kaip matyti iš UAB ,,Elsista“ technikos direktoriaus R. B. 2010-05-10 surašyto defektinio akto Nr. 100505/01 aprašo (1 t., b. l. 34), jame nurodyta, jog, ,,gesinant gaisrą taip pat vandeniu buvo supiltos ir vaizdo kameros. Pagal pirminę apžiūrą, apipylus vandeniu jos neberodo. Kadangi Lietuvoje oficialių remonto atstovų nėra, kad nustatyti kas šiose kamerose sugedo reikia siųsti jas gamintojams. Garantinis laikotarpis joms pasibaigęs, tai turi būti įvertintos siuntimo ir gedimo nustatymo išlaidos, tik po to bus galima pasakyti ar kameros iš vis yra remontuotinos ir jei remontuotinos tai gamintojas įvardins ir lėšas reikalingas kamerų remontui.“ Iš ieškovės pateiktų įrodymų akivaizdu, jog kamerų sugedimo priežastys nebuvo nustatinėjamos. Tai, kad kameros apžiūros metu nerodė, teismo nuomone, dar neleidžia daryti besąlyginės išvados, kad kameros sugedo dėl apliejimo vandeniu gesinant kilusį gaisrą. UAB ,,Elsista“ technikos direktoriaus R. B. nurodymą apraše, kad ,,gesinant gaisrą taip pat vandeniu buvo supiltos ir vaizdo kameros“, teismas vertina kritiškai, kadangi duomenų apie tai, kad jis pats tiesiogiai būtų dalyvavęs gaisro gesinime ir matęs kamerų apliejimo vandeniu faktą, byloje nėra. Visiškai tikėtina, kad apraše jis nurodė tik tai, ką jam nurodė suinteresuoti gauti draudimo išmoką asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog nei defektinio akto, nei jo aprašo, būtent kuriame kalbama apie kamerų apliejimą vandeniu, be UAB ,,Elsista“, suinteresuotos parduoti savo prekes ir paslaugas, daugiau niekas nepasirašė, o po Atliktų darbų remonto aktu, kaip darbus priėmęs, pasirašęs Regiono apsaugos vadovas M. Ž. patvirtino tik patį atlikto remonto (tame tarpe ir kamerų pakeitimo) faktą, bet ne tai, kad kameros sugedo dėl apliejimo vandeniu ir kad jos veikė iki gaisro. Pažymėtina, jog teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės gamybos direktorius R. R., dalyvavęs gesinant gaisrą ir praleidęs parduotuvės patalpose naktį po gaisro šalinant avarijos padarinius, patvirtino iš saugos darbuotojų girdėjęs, jog kameros neveikė ir prieš gaisrą. Nors R. R. yra atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, darbuotojas, dėl ko jo parodymais būtų galima abejoti, tuo labiau, kad jis neįvardijo konkretaus tai jam sakiusio saugos darbuotojo, tačiau, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą, į tai, jog pati ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė atsakovės išsakytų teiginių apie tai, jog kameros neveikė ir iki gaisro, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas netenkina ieškinio reikalavimo dėl 11.000 Lt priteisimo už vaizdo kameras, ieškovei neįrodžius, kad kameros gaisro metu buvo veikiančios ir kad jos sugedo būtent gaisro gesinimo pasekoje.
Dėl grindų šveitimo ir impregnavimo išlaidų
Ieškiniu prašoma priteisti 4.060 Lt gaisro metu apgadintos grindų dangos šveitimo ir impregnavimo išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VKA Nr. 0024633 (1 t., b. l. 21).
Atsakovės teigimu, ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai apskritai neįrodo būtinybės atlikti tokio pobūdžio darbus bei šių darbų sąsajumo su įvykiu, nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir kad būtent atsakovė yra atsakinga dėl sąskaitoje nurodomų nuostolių atsiradimo, todėl ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės į bylą pateiktoje 2010-05-20 PVM sąskaitoje faktūroje serija VKA Nr. 0024633 (1 t., b. l. 21) apskritai nėra nurodyta 1.400 kv. m ploto grindų dangos šveitimo priežastis ir/ar žalos grindų dangai atsiradimo pagrindas; atlikto grindų šveitimo tikslus laikas; į tai, jog gaisras įvyko 14 d. iki šio mokėjimo dokumento išrašymo dienos, kas taip pat reiškia, jog poreikis šveisti ir impregnuoti Pastato grindų dangą galėjo kilti ir dėl eilės kitų priežasčių, nesusijusių su atsakove ir/ar jo darbuotojų veiksmais ir/ar Įvykiu (pavyzdžiui, dėl natūralaus nusidėvėjimo ar galimai netinkamo eksploatavimo), teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, grindų šveitimo - impregnavimo pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, už kurias dėl įvykusio gaisro yra atsakinga atsakovė, pripažįsta tik ½ dalį trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB sumokėtos sumos, t. y. 2.030 Lt, tik kuriuos priteisia iš atsakovės, pripažindama, jog dėl kilusio stoge gaisro, kuris buvo gesintas vandeniu su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, apliejusiu maisto produktų parduotuvės vidaus patalpas, grindis šveisti ir impregnuoti buvo būtina netgi tuo atveju, jeigu jų danga buvo natūraliai nusidėvėjusi ar netinkamai eksploatuota.
Dėl sugadintų prekių
Ieškiniu prašoma priteisti 18.995,38 Lt nuostolių dėl gaisro metu sunaikintų ir sugadintų prekių, t. y. dalį pagal UAB ,,Krivita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 10-II-116 (toliau tekste – Ataskaita).
Teismas, pritardamas atsakovės argumentams, šią ieškinio reikalavimų dalį vertina kritiškai. Iš ieškovės pateiktų Ataskaitos ištraukų (1 t., b. l. 35-76) matyti, jog sunaikinto turto rinkos vertė sudaro 15.286,73 Lt (1 t., b. l. 53), sunaikinto turto vertės netekimas - 15.286,73 Lt (1 t., b. l. 69), sugadinto turto rinkos vertė - 8.083,08 Lt (1 t., b. l. 53) ir sugadinto turto vertės netekimas – 5.095,56 Lt, iš viso sunaikinto ir sugadinto turto vertės netekimas – 20.382,29 Lt (1 t., b. l. 69).
Akivaizdu, jog Ataskaitoje, kuria remiasi ieškovė, viso sunaikinto ir sugadinto turto vertės netekimas nurodytas 20.382,29 Lt (1 t., b. l. 69), tuo tarpu ieškiniu prašoma priteisti 18.995,38 Lt suma Ataskaitoje neatsispindi, ir visiškai nėra aišku, už kokias konkrečias sunaikintas ir sugadintas prekes prašoma priteisti iš atsakovės. Kadangi to teismo posėdyje nepaaiškino ir ieškovės atstovas, teismas šias aplinkybes vertina ieškovės nenaudai ir konstatuoja, jog vien tik šių neišsamių ir negalutinių pateiktų dokumentų pagrindu apskritai negalima spręsti apie tikslų padarytos žalos dydį. Be to, teismo nuomone, ieškovės pateiktų Ataskaitos ištraukų analizė leidžia abejoti ieškovės dalies reikalavimo pagrįstumu, nes, akivaizdu, jog gana nemaža dalis nurodytų kaip sugadintų prekių, būdamos atsparios vandeniui, dėl vandens įtakos negalėjo būti sunaikintos (nepataisomai sugadintos), pvz.: Ataskaitos 3 lapo lentelės (1 t. b. l. 37) 3 eilutė – „Plastikinis kibiras (10L)“, 4 eilutė – „Apvalus kibiras (16 l), Benton“, 5 eilutė – „Šiukšlių semtuvėlis „Ellis“, 6 eilutė – „Grind. šepet. su keičiama šluoste (110 cm)“, 7 eilutė – „Grind. šluota su keičiama šluoste“, 8 eilutė – „Vazonas (19 cm), ASKOVITA“, 9 eilutė – „Orchid. vazonas, 14x14cm, skaidrus“, Ataskaitos 4 lapo lentelės (1 t., b. l. 38) 34 eilutė – 67 vnt. „Žel. rašiklis ,,Centrum“ (įvair. sp)“, 35 eilutė – 143 vnt. „Žel. rašiklis ,,LIGHT“ (mėlyn) Centrum, 36 eilutė – 130 vnt. „Žel. rašiklis ,,LIGHT“ (juod.) Centrum, 37 eilutė – 51 vnt. „Žel. Rašiklis, įv. Sp. Freelong, 38 eilutė – 12 vnt. tušinukas ,,Centrum Lotto“ (mėlynas) 39 eilutė – 39 vnt. Teptukai „Centrum“ (3 vnt. Nr.8,10,12)“, 43 eilutė – „Atšvaitas RK-009-041“, 95 eilutė – „Šiukšlių maišai (240 l, 5 vnt.) 50mkr.“, Ataskaitos 5 lapo lentelės (1 t., b. l. 39) 99-101 eilutės – „Kaliošai 39-41 dydis; juodi; PVC“ ir daugelis kitų. Teismas pritaria atsakovei, jog minėtos prekės negalėjo būti nepataisomai sugadintos (t. y. sunaikintos) jas tik užliejus vandeniu.
Be to, teismas, spręsdamas dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo, konstatuoja, jog į bylą nėra pateikti jokie įrodymai apie tai, jog prekės, Ataskaitoje išvardintos kaip gaisro metu sunaikintas turtas, trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB iš tiesų buvo realiai sunaikintos, o ne, pavyzdžiui, realizuotos sumažintomis kainomis, suvartotos arba tiesiog išsidalintos. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog prekės, Ataskaitoje išvardintos kaip gaisro metu sugadintas turtas, trečiojo asmens MAXIMA LT, UAB iš tiesų buvo realiai nukainuotos ir parduotos būtent už Ataskaitoje nurodytą likutinę vertę, o ne didesnę (pavyzdžiui, iki tol buvusią) vertę.
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, taip pat į tai, jog, nesant į bylą pateiktų įrodymų apie kiekvienos konkrečios į Ataskaitą kaip sunaikintas turtas dėl realizacijos termino pasibaigimo įtraukto maisto produkto galiojimo laiką (turto vertintoja I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo surašytos ir prekės su pasibaigusiais realizacijos terminais), negalima padaryti išvados, jog visų į Ataskaitą įtrauktų dėl realizacijos termino pasibaigimo maisto produktų galiojimas pasibaigė tik dėl kilusio gaisro ir dėl jo pasekmės - 1,5 paros neveikusios parduotuvės, t. y. dėl atsakovės kaltės); taip pat į tai, jog aplinkybė, kad maisto produktų realizacijos terminas baigėsi 2010 m. gegužės 6-7 dienomis ar net vėliau (t. y. galbūt iki 2010-05-10, kai turtas buvo apžiūrėtas, nes konkrečių duomenų byloje nėra), pati savaime dar nereiškia, kad už tai yra atsakinga tik atsakovė, nesant pateiktų duomenų apie tai, jog įprastai dalis prekių dėl pasibaigusių ar besibaigiančių terminų nebūdavo grąžinamos tiekėjams arba nurašomos į nuostolius, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, dėl gaisro metu sunaikintų ir sugadintų prekių pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, už kurias dėl įvykusio gaisro yra atsakinga atsakovė, pripažįsta tik ½ dalį ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. 9.497,57 Lt, tik kuriuos priteisia iš atsakovės, pripažindama, jog likusių dalį nuostolių turėjo prisiimti pati MAXIMA LT, UAB, o atsakovė nėra bei negali būti laikoma atsakinga už ieškovės savo laisva valia bei rizika atlygintus, tačiau šioje byloje tinkamai neįrodytus bei nepagrįstus neprotingo dydžio nuostolius.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog atsakovė, kaip ieškovės tiesioginių nuostolių, neprivalo kompensuoti nepagrįstos, neprotingos ir neįrodytos 49.151,82 Lt sumos (26.624,25 + 2.030 + 9.497,57 + 11.000), todėl ieškinio reikalavimas dėl 172.283,03 Lt draudimo išmokos priteisimo mažintinas iki 123.131,21 Lt (172.283,03 - 49.151,82), t. y. 71,47 procentais.
Dėl reikalavimo, susijusio su papildomomis ieškovės patirtomis išlaidomis
Ieškovė taip pat reikalauja atlyginti 9.402 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurias sudaro:
1) už UAB „Krivita“ parengtą turto vertinimo ataskaitą 1.452 Lt, ką patvirtina UAB ,,Krivita“ išrašytos 2010-05-26 PVM sąskaitos faktūros serija VRT Nr. 339 (2 t., b. l. 147) ir 2010-06-08 mokėjimo nurodymo Nr. 23642 kopijos (2 t., b. l. 148-149);
2) už UAB „RK matavimai“ parengtą žalos dydžio įvertinimo ataskaitą 4.450 Lt, ką patvirtina UAB ,,RK matavimai“ išrašytos 2010-06-01 PVM sąskaitos faktūros RK Nr. 00059 (2 t., b. l. 153) ir 2010-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. HAN-032629 kopijos (2 t., b. l. 154-155);
3) už teismo eksperto S. M. ekspertizės akto parengimą 3.500 Lt, ką patvirtina Teismo eksperto prof. Dr. S. M. išrašytos 2010-05-24 PVM sąskaitos faktūros serija SM Nr. 1022 (2 t., b. l. 150) ir 2010-05-28 mokėjimo nurodymo Nr. 23259 kopijos (2 t., b. l. 151-152).
Paskutiniame teismo posėdyje ieškovė pateikė UAB ,,RK matavimai“ raštą, kuriame nurodyta, jog 2010-06-01 PVM sąskaitoje faktūroje RK Nr. 00059 nurodytos išlaidos dėl žalos dydžio nustatymo paskirstytinos taip: 3.000 Lt pastato stogo dangos ir konstrukcijų žalai įvertinti ir suskaičiuoti ir 1.450 Lt pastato vidaus patalpų apdailos žalai įvertinti ir suskaičiuoti. Ieškovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, nebeprašė iš atsakovės priteisti 1.450 Lt išlaidų pastato vidaus patalpų apdailos žalai įvertinti ir suskaičiuoti, prašydamas priteisti tik 7.952 Lt šių išlaidų, nors atsisakymo nuo ieškinio šioje dalyje ir nepateikė.
CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.
Teismo nuomone, 7.952 Lt išlaidos (pagrįstai išminusavus 1.450 Lt pastato vidaus patalpų apdailos žalai įvertinti ir suskaičiuoti, su kuo susijęs ieškinys šioje byloje nėra reiškiamas), susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nėra neprotingai didelės. Tai, kad prašoma priteisti už dvi savarankiškas žalos dydžio nustatymo ataskaitas, teismo nuomone, nėra pagrindas šių išlaidų pripažinti neprotingomis, kadangi buvo vertinami skirtingi objektai: UAB „Krivita“ vertino kilnojamojo turto (o tiksliau – parduotuvėje buvusių prekių) prekinės vertės praradimą, o UAB „RK matavimai“ vertino žalos apimtį pastatui bei galimas atstatymo išlaidas ūkio būdu ir kai darbus atlieka statybos įmonė. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-2915-861/2011, kurioje dabar nagrinėjamos bylos atsakovė buvo ieškove, nuo 2010-09-21 pareikšto ieškinio dėl įvykio pripažinimo draudiminiu taip pat buvo nagrinėjamos to paties gaisro kilimo aplinkybės, teismo nuomone, nėra pagrindas S. M. dar 2010-05-24 parengto ekspertizės akto vertinti pertekliniu, tuo labiau, kad iš Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2011-07-29 sprendimo akivaizdu, jog byloje buvo nagrinėjamos tik aplinkybės, susiję If P&C Insurance AS Draudimo taisyklių atskirų punktų aiškinimu ir taikymu. Teismas nelaiko pertekliniais ieškovės veiksmų dar iki UAB ,,SRS servisas“ kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, siekiant su eksperto pagalba išsiaiškinti, ar atsakovė yra atsakinga už kilusį gaisrą (Ar stogo remonto darbus vykdė pagal statybos darbų technologijas bei numatytą projektą? Kokie atlikti statybos ir/ar montavimo darbai arba statybininkų veiksmai remonto metu turėjo įtakos gaisro atsiradimui? Kokie statybos ir/ar montavimo darbų technologijų pažeidimai buvo padaryti stogo remonto metu? ir kt.).
Tačiau, atsižvelgdamas į patenkinto pagrindinio ieškinio reikalavimo apimtį (ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo tenkinamas 71,47 procentais), teismas 7.952 Lt išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, iš atsakovės priteisia atitinkama dalimi, t. y. 5.683,29 Lt, pagal analogiją taikydama CPK 93 str. įvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, iš atsakovės priteisia 123.131,21 Lt trečiajam asmeniu išmokėtos draudimo išmokos, kaip tiesioginius nuostolius, bei 5.683,29 Lt protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, viso 128.814,5 Lt, tokiu būdu ieškinį tenkindama 70,9 procento.
Ieškovė, sumokėjusi 4.634 Lt žyminį mokestį, prašo jį priteisti iš atsakovės. Teismas, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisia iš atsakovės 3.576 Lt žyminį mokestį CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pagal 2010-09-17 sutartį dėl teisinių paslaugų šioje byloje 2011-01-28 sumokėjo advokatui 2.541 Lt (3 t., b. l. 81, 83), pagal 2011-03-07 sąskaitą 2.325 Lt (3 t., b. l. 86-87) ir 2011-08-31 3.300 Lt (3 t., b. l.84,85), viso 8.166 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijomis, konstatuotina, jog maksimali šioje byloje už advokato paslaugas mokėtina suma yra 5.950 Lt (2.400+1.520 + 806+1.224): 2.400 Lt už ieškinį; 1.520 Lt (0,5 x 3 x 800 Lt = 1.200 Lt advokato; 80 proc. x 0,5 x 800 = 320 Lt advokato padėjėjo) už procesinius dokumentus, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai (1 t., b. l. 175; 2 t., b. l. 92-94, 108-122; advokato pad.4 t., b. l. 60-64); 806 Lt (0,12 x 6 x 800 = 576 Lt advokato; 0,12 x 0,8 x 3 x 800 Lt = 230 Lt advokato padėjėjo) už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu, parengimą (2 t., b. l. 80, 85, 90, 145-146; 3 t., b. l. 4-6; 16-18; toliau advokato padėjėjo b. l. 49, 103-104; 116-117); 1.224 Lt (0,15 x 3 x 800 = 360 Lt; 0,15 x 0,8 x 9 val. x 800 Lt = 864) už dalyvavimą teismo posėdžiuose: 3 val. advokato 2011-03-10 (2 t., b. l 130-135) + 2 val. advokato padėjėjo 2011-09-05 (3 t., b. l. 95-101) + 3 val. advokato padėjėjo 2011-12-16 (4 t., b. l. 117-136) + 4 val. advokato padėjėjo 2012-01-10. Kadangi ieškinys tenkinamas 70,9 procentais, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 4.219 Lt (5.950 x 0,709) advokato ir advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).
Be to, trečiasis asmuo atsakovės pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS filialą“ prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas advokato pagalbos išlaidas 1.222,10 Lt (4 t., b. l. 78-83). CPK 93 str. 4 d. numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo šiame procese buvo visiškai neaktyvus, teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepdamas į ieškinį pateikė itin formalų atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, tačiau nepateikdamas jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių vertinimo, kuris būtų padėjęs greičiau ir teisingiau išnagrinėti bylą, šį prašymą, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d. įstatymo leidėjo suteikta teise nukrypti nuo proporcinio principo, tenkina tik iš dalies ir priteisia tik 1/10 dalį patirtų išlaidų, t. y. 122,21 Lt.
Be to, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina teismo turėtų 173 Lt pato išlaidų 70,9 procentai, t. y. 121 Lt, o iš ieškovės – likusi dalis, t. y. 52 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UADB ,,ERGO Lietuva“ (įm. kodas 110012799) iš atsakovės UAB ,,SRS SERVISAS“ (įm. kodas 301558858) 128.814,5 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3.576 Lt žyminį mokestį bei 4.219 Lt advokato ir advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UADB ,,ERGO Lietuva“ (įm. kodas 110012799) trečiajam asmeniu atsakovės pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS filialą“ 122,21 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,SRS SERVISAS“ (įm. kodas 301558858) valstybei 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).
Priteisti iš ieškovės UADB ,,ERGO Lietuva“ (įm. kodas 110012799) valstybei 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).
Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.