Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-30 · Civilinė byla Nr. 2-944/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-30
Bylos Nr.
2-944/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-944/2012Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo bankrutavusios A. J. individualios įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurgio baldai“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ priešieškinį dėl pripažinimo teisės išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. BIĮ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 121 300 Lt skolą už patalpų ir automobilio nuomą bei procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas.

Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ priešieškiniu prašė pripažinti jo teisę išskaičiuoti iš nuomos mokesčio nuomojamų patalpų trūkumų pašalinimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovui UAB „Jurgio baldai“ priklausančius 121 300 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudė šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį, o jo neužtekus, nurodė areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.

Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ pateikė teismui prašymą pakeisti minėtas apsaugos priemones ir leisti iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę ieškovui. Teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi šį atsakovo prašymą patenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo A. J. BIĮ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2009-03-05 iki 2010-02-05 bei procesines 6 proc. dydžio palūkanas, atmetė kitą ieškinio dalį bei nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų. Iki šio teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti teismo 2010 m. balandžio 7 d. ir 2010 m. birželio 14 d. nutartimis atsakovo UAB „Jurgio baldai“ turtui taikytas apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas šį teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą apskundė apeliaciniu skundu bei prašė jį panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas A. J. BIĮ ieškinys.

Iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymas taikyti priverstinį antstolio areštuoto turto perdavimą teisėtam savininkui, surašant antstoliui esamą stovį, atliekant turto ekspertizę ir leidžiant pervežti saugoti areštuotą turtą į UAB „Jurgio baldai“ buveinę Salantų g. 6/Sodų g. 2, Padvariuose, Kretingos r. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, anot atsakovo, ieškovo administratoriui UAB „Tytus“ išnuomojant visą bendrasavininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „Dinalas“, buvo sudaryta ne tik nuomos sutartis, bet ir turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1, kuriuo perleistas bendrasavininkų turtas su jame esančiu turtu. Atsakovo teigimu, savavaldžiaujant buvo užvaldytas UAB „Jurgio baldai“ turtas už beveik 300 000 Lt, o kartu su patalpomis buvo pasisavintas/perleistas ir UAB „Jurgio baldai“ teismo areštuotas kilnojamasis turtas. Teigė, kad tikslinga priverstinai konstatuoti turto stovį jį perkeliant į savininko patalpas ir skirti turto ekspertizę, aprašant esamą turto stovį, atliekant sugadinimų tyrimą, o ekspertizės išvadas pateikti teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi jį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad prašymas taikyti priverstinį antstolio areštuoto turto perdavimą teisėtam savininkui, surašant antstoliui esamą stovį, atliekant turto ekspertizę ir leidžiant pervežti saugoti areštuotą turtą į UAB „Jurgio baldai“ buveinės vietą, nėra susijęs su ieškinio, priešieškinio reikalavimų užtikrinimu, taigi savo esme neatitinka apsaugos priemonių sąvokos. Pažymėjo, kad minėtas atsakovo prašymas gali būti atskiros bylos dalykas.

Šalies argumentai

Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo ir kitus šio atsakovo UAB „Jurgio baldai“ pateiktus prašymus dėl jam taikytų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį, kuria atsakovo UAB „Jurgio baldai“ turtui buvo pritaikytos apsaugos priemonės, patikslino jos rezoliucinę dalį, nurodydama, jog atsakovo buveinė yra Kretingos r., Padvarių k., Salantų g. 6. Be to, atsakovo prašymu, teisėjų kolegija 2012 m. sausio 27 d. nutartimi sumažino jam taikytų apsaugos priemonių mastą nuo 121 300 Lt iki 24 300 Lt bei netenkino jo prašymo įpareigoti antstolį atlikti areštuoto turto ekspertizę, konstatuojant apsaugos priemonės pažeidimo faktą pagal 2010 m. balandžio 7 d. nutartį ir taikyti atsakomybę ieškovui dėl šios priemonės pažeidimo fakto. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtoje 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje toks prašymas jau buvo išspręstas ir atmestas, kaip nesusijęs su ieškinio, priešieškinio reikalavimų užtikrinimu byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jurgio baldai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo, 2012 m. kovo 16 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-363/2012).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Jurgio valda“ 2012-01-10, t. y. po šio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo priėmimo ir civilinės bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuojant priverstinį antstolio T. Ubarto areštuoto turto perdavimą teisėtam turto saugotojui UAB ,,Jurgio baldai”, surašant esamą turto stovį, atliekant esamą turto ekspertizę ir pervežant saugoti areštuotą turtą į UAB ,,Jurgio baldai” bendrovės buveinės vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi minėtą atsakovo prašymą atsisakė priimti ir jį grąžino atsakovui, nurodęs, kad tokį prašymą jis gali pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Ši teismo nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Jurgio baldai” 2012-02-20 pateikė kitą prašymą dėl priverstinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė pavesti antstoliui T. Ubartui vykdyti areštuoto turto sumažinimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį arba „leisti atsakovui pasirinkus antstolę vykdyti areštuoto turto sumažinimą, priverstinai perkeliant areštuotą turtą saugoti į savininko esama patalpas. Konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą pagal ankstesnį teismo taikytą arešto aktą Nr. 0136/10/00843 vykdymą“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad byla su jo apeliaciniu skundu 2011-03-14 išsiųsta į apeliacinę instanciją, iki šiol nėra išnagrinėta ir pakartotinai išaiškino, kad tokį prašymą jis gali pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 147 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „Jurgio baldai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti jam pasirinkus kitą antstolę vykdyti areštuoto turto masto sumažinimą, priverstinai perkeliant areštuotą turtą saugoti į savininko patalpas ir konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą. Skunde teigiama, kad:

Teismas neįsigilino į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Tai yra jis pateikė teismui teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį, kuria laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki 24 300 Lt. Dėl to atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas negali pats tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl areštuoto turto masto sumažinimo, o ieškovas piktybiškai to nepadarė, teismas turėjo įpareigoti antstolį sumažinti areštuotą turtą bei sudaryti 24 300 Lt vertės turto aprašą. Kitaip tariant, turėjo būti išduotas naujas vykdomasis dokumentas antstoliui T. Ubartui, bet teisėja be pagrindo atsisakė tą padaryti, motyvuodama tuo, kad byla yra apeliacinės instancijos teisme.Teismas neįvertino, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti, jog antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą ir ieškovui taikyti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjama, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą dėl priverstinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, kad atsakovas tokį prašymą turėjo reikšti apeliacinės instancijos teismui, kurio žinioje buvo byla dėl ginčo esmės. Taigi būtent atsisakymo priimti prašymą teisėtumas ir pagrįstumas sudaro apeliacijos dalyką (CPK 301, 320, 338 str.).

Kaip žinoma, įstatymas aiškiai ir griežtai reglamentuoja teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas, t. y. numato instancinę teismų sistemą bei bylų nagrinėjimo skirtingose instancijose tvarką (CPK III dalis, Teismų įstatymas). Procesas pirmojoje instancijoje baigiasi teismo sprendimu (CPK 259 str.), o byloje dalyvaujantiems asmenims nesutinkant su juo, jie turi teisę skųsti tokį neįsiteisėjusį teismo sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d.). Teismas, priėmęs apeliacinį skundą ir pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka bei atsiliepimų į jį pateikimo terminui, per 7 dienas turi išsiųsti bylą apeliacinės instancijos teismui (CPK 317 str. 2 d.). Kitaip tariant, byla dėl ginčo esmės su apeliaciniu skundu yra perduodama apeliaciniam teismui.

Kaip nustatyta aukščiau, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje buvo priimtas 2011 m. vasario 7 d., o byla su atsakovo UAB „Jurgio baldai“ apeliaciniu skundu apeliaciniam teismui perduota 2011 m. kovo 14 d. Tuo tarpu atsakovas 2012-02-12 pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui, kad antstoliui T. Ubartui būtų pavesti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį, kuria buvo sumažintas teismo 2010 m. balandžio 7 d. jo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nuo 121 300 Lt iki 24 300 Lt („pavesti antstoliui Tomui Ubartui vykdyti areštuoto turto sumažinimą (pagal vykdymo nutartį Nr.0136/10/00743). Arba leisti pačiam atsakovui pasirinkus antstolę vykdyti areštuoto turto sumažinimą, priverstinai perkeliant areštuotą turtą saugoti į savininko esamas patalpas. Konstatuoti laikinosios apsaugos priemonės pažeidimo faktą pagal ankstesnį teismo taikytą arešto aktą Nr. 0136/10/00843 vykdymą“). Taigi prašymas pareikštas praėjus beveik metams nuo bylos su atsakovo UAB „Jurgio baldai“ apeliaciniu skundu perdavimo apeliaciniam teismui.

Taigi minėto atsakovo prašymo padavimo pirmosios instancijos teismui metu byla dėl ginčo esmės, kaip teisingai nurodė teismas, buvo ne jo, bet apeliacinio teismo žinioje. CPK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Taigi toks atsakovo prašymas turėjo būti reiškiamas būtent šiam teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui ši tvarka buvo žinoma, nes jis jau ne kartą būtent apeliacinės instancijos teismui buvo pareiškęs įvairius prašymus dėl šių apsaugos priemonių pakeitimo. Be to, pirmosios instancijos teismas tiek 2012 m. sausio 11 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, tiek skundžiamoje nutartyje jam buvo išaiškinęs šią teisę.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti minėtą atsakovo UAB „Jurgio baldai“ prašymą. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).

Be kita ko, pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Jurgio baldai“ apeliacinio skundo, o pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovui A. J. BIĮ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 24 300 Lt išieškojimo iš atsakovo. Taip pat matyti, jog net ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui atsakovas 2012 m. kovo 19 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pateikė teismui analogiškus prašymus dėl apsaugos priemonių taikymo, kuriuos teismas atmetė 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi.

Kaip žinoma, šalys turi sąžiningai įgyvendinti savo proceso teises ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 95 str.). Už piktnaudžiavimą šiomis teisėmis teismas byloje dalyvaujančiam asmeniui gali skirti iki 20 000 Lt baudą. Kaip nustatyta aukščiau ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „Jurgio baldai“ iš esmės analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia ne tik nagrinėjamoje, tačiau ir kitose Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėse bylose: dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (byla Nr. 2-487-267/2012, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo (byla Nr. 2-219-267/2012). Tose civilinėse bylose atsakovas jau buvo įspėtas dėl atsakomybės už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog atsakovas UAB „Jurgio baldai“ dėl piktnaudžiavimo proceso teisėmis šiuo klausimu įspėtas pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1367/2012, Nr. 2-1366/2012, Nr. 2-818/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, jog yra pagrindas skirti atsakovo UAB „Jurgio baldai“ vadovui 1 000 Lt už piktnaudžiavimą proceso teisėmis šioje byloje, kuri išieškotina iš jo asmeninių lėšų (CPK 2, 106 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ (juridinio asmens kodas 301790785) vadovui 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėMarytė Mitkuvienė