- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-150-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02480-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė B. Z. ir Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus (b. l. 61-64, 1 tomas) prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos A. K. 2005 m. liepos 12 d. testamentą, kurio notarinio registro Nr. 6851, ir jo pagrindu išduotą 2012 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas nurodė, kad apie 2003-2005 metus jo motinai buvo nustatyta nuolatinės priežiūros reikalaujanti centrinės nervų sistemos liga – išsėtinė sklerozė. Dėl šios ligos progresavimo testatorė dažnai neadekvačiai vertindavo aplinką, negalėdavo suvokti savo veiksmų prasmės ir reikšmės; jau jos vyro, V. K., laidotuvių metu (2005 m. balandžio 7 d.) ji nesuprato vykstančių įvykių. Po palikėjos mirties (2012 m. vasario 13 d.) ieškovas sužinojo, kad A. K. testamentu visą turtą paliko atsakovui (ginčo šalys yra A. K. vaikai). Ieškovas pažymėjo, kad testamentas sudarytas palikėjai būnant slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, testamento tekstas surinktas kompiuteriu ir tik pasirašytas testatorės, t. y. jai paduotas pasirašyti iš anksto paruoštas testamentas, todėl buvo apribota galimybė laisvai išreikšti savo valią. Ieškovo nuomone, palikėja testamentą sudarė nesuvokdama savo veiksmų esmės ir prasmės, nors ji ir nebuvo teismo pripažinta neveiksni. Be to, ieškovo teigimu, palikėja apie testamentą niekada nebuvo užsiminusi; net ir po testamento sudarymo ji ne kartą buvo nurodžiusi, kad turtą po mirties paliks abiems savo vaikams, o ne tik atsakovui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje liko nepaneigti atsakovo paaiškinimai, jog testamento sudarymą inicijavo pati A. K., paprašiusi atsakovo atvažiuoti ir nuvežti ją pas notarą. Pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių manyti, jog A. K. neketino sudarinėti testamento, kaip tokio, jog kažkas (atsakovas ar kiti asmenys) kryptingai siekė paveikti A. K. valią, (nesąžiningai) siekė paskatinti ją sudaryti testamentą. Pažymėjo ir tai, kad liudytoja D. J. nurodė (b. l. 102, 1 tomas), jog jau po testamento sudarymo A. K. su kaimynėmis aptarinėjo testamento sudarymo padarinius, tačiau netgi aplinkiniams (kaimynėms) išsakius nuomonę, kad A. K. pasielgė galbūt netinkamai testamentu visą turtą palikdama tik vienam sūnui, A. K. nesiėmė veiksmų pakeisti ar panaikinti testamentą. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad A. K. turėjo savo valią dėl jos turto įpėdinių (ir šios valios nekeitė veikiama kaimynių kitokios nuomonės). Teismas taip pat nurodė, jog testamento sudarymo laikotarpiu A. K. santykiai buvo gerokai artimesni būtent su atsakovu, todėl teismas neturi pagrindo ginčijamo testamento turinio vertinti kaip A. K. nenaudingo, neracionalaus ir pan. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo formuojant A. K. valią sudaryti testamentą ir juolab valią sudaryti būtent tokio turinio testamentą. Teismas taip pat nurodė, kad posėdyje teismo ekspertė papildomai paaiškino, kad prielaidą dėl A. K. sutrikdyto gebėjimo visiškai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ekspertė padarė iš esmės atsižvelgdama į tokios būklės asmens negalėjimą „savarankiškai“ inicijuoti testamento sudarymo. Nesiremdamas tokia ekspertės prielaida, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad: pirma, tiek atsakovas, tiek testamentą patvirtinusi notarė paneigė A. K. „nesavarankiškumą“ – atsakovas paaiškino, jog būtent motina paprašė atsakovo nuvežti ją pas notarą testamentui sudaryti; notarė taip pat paaiškino, jog, jos supratimu, testamentas buvo sudaromas A. K. iniciatyva. Teismo vertinimu, jeigu A. K. iš tikrųjų negalėtų savarankiškai inicijuoti testamento sudarymo, tai, atitinkamai, turėtų „pasiduoti“ ir vėlesnei aplinkinių (kaimynių) įtakai pakeičiant arba panaikinant „netinkamą“ testamentą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. K. apeliaciniu skundu (b.l. 107-111, 2 tomas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teikia nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuotas analogiškų ginčų nagrinėjimo taisykles, jas cituoja, tačiau jomis nesivadovauja. Nurodo, kad išrašai iš medicininių dokumentų bei teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, įskaitant ekspertės paaiškinimus, laikytini vienais iš esminių, objektyvių įrodymų nagrinėjant ginčus dėl testamento nuginčijimo LR CK 1.89 str. pagrindu. Tačiau Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis minėtais objektyviais įrodymais, ir didesnę įrodomąją galią skyrė suinteresuotos ginčo šalies, Atsakovo, žodiniams paaiškinimams. Apeliantas pabrėžtina, kad išrašai iš medicininių dokumentų apie A. K. dėsningai tvirtino teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas bei ekspertės žodinius paaiškinimus. Nurodo, kad teismo paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadose atsakant į bylos dalyvių klausimus, padaryta išvada, jog darytina prielaida, kad A. K. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo visiškai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai atmetė ekspertės paaiškinimus dėl A. K. gebėjimo savarankiškai inicijuoti testamento sandorį. Teismas iš esmės spręsdamas dėl aplinkybių, kuriomis buvo inicijuotas ginčijamas testamentas, vadovaujasi suinteresuotos ginčo šalies parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Taip pat pabrėžia, jog teismo daroma prielaida, jog aplinkybė, kad A. K. inicijavo savo sprendimo pakeitimo po aplinkinių įtakos poveikio, rodo jos savarankiškumą - vertintina ypač kritiškai. Iš byloje surinktos informacijos nėra pagrindo teikti, kad galima Atsakovo įtaka sudarant ginčijamą testamentą yra lygiavertė aplinkybėms, kai A. K. kalbėjo apie testamentą. Nurodo, kad A. K. valia buvo paveikiama aplinkinių, kas rodo, kad pateikus pasirašyti testamento sandorį galėjo tai padaryti sūnaus Atsakovo prašoma, o ne savarankiškai pati vykdydama savo valią. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie medicininių dokumentų turinio neatitikimą faktinei A. K. būklei, visgi Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas visiškai be jokio teisinio pagrindo konstatuoja, jog medicininiuose dokumentuose įrašai neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu (b.l. 147-149, 2 tomas) į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad yra natūralu, kad būdama tokio amžiaus (81 m.) motina lankė gydytojus, kurie atžymėjo, kad jai sunku gyventi vienai, nebuvo su kuo bendrauti, skundėsi galvos svaigimu, kad ne visada viską atsimena. Tai, kad jai būtų sutrikusi psichika ir ji nuo to būtų buvusi gydoma, medicininiuose dokumentuose įrašų nėra. To nekonstatuota ir ekspertizės akte Nr. 78TPK-141/2013. Nurodė, kad teisme apklausta ekspertė negalėjo konstatuoti, kad dėl savo sveikatos būsenos testatorė nesugebėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Apeliantas apeliaciniame skunde kalba apie bendrą testatorės sveikatos būseną, kaip visumą. Atkreipia dėmesį, kad šios kategorijos bylose svarbu testatorės sveikata notarinio veiksmo atlikimo metu. Nurodo, kad pagal įrašus medicininiuose dokumentuose matyti, kad testatorė pas gydytoją apsilankiusi 2005 06 22 d. ir kaip paprastai pasiskundusi, kad svaigsta galva, mėto į šonus. Po to pas gydytoją apsilankė tik 2005 09 05 d. ir išsakė tuos pačius nusiskundimus. Būtent šiuo laikotarpiu ji buvo užsiėmusi, tvarkėsi dokumentus, bendravo su žmonėmis ir nesiskundė, nes nebuvo kada ir skųstis sveikata. Papildomai nurodo, kad liudytoja, notarė M. B., atsiliepime į patikslintą ieškinį ir apklausta teisme, kategoriškai nurodė, kad A. K. testamentu išreiškė tvirtą savo valią. Notarė bendraudama tik su ja, buvo įsitikinusi jos veiksnumu. Įrodymų, kad A. K. kažkieno buvo įtakota taip išreikšti savo valią, kurios, ji neva, nesuprato, ieškovas nepateikė.
Tretieji asmenys notarės M. B. ir B. Z. atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas ginčija teismo sprendimą nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje atliktos ekspertizės išvadomis ir byloje pateiktais medicininiais dokumentais bei ekspertės paaiškinimais teismo posėdyje. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino A. K. savarankiškumą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ji vertintina kaip savarankiška ir iniciatyvi.
Kolegija tokius apelianto argumentus atmesta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino ir analizavo byloje pateiktus visus rašytinius įrodymus apie A. K. sveikatos būklę bei vertino ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus. CPK 218 str. nustato, jog eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tokiu būdu esant byloje ekspertizės aktui, jog išvadomis teismui neprivaloma vadovautis ir akto išvados turi vertinamos kartu su kitų įrodymų byloje visetu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismas vertino ekspertizės išvadą bei ekspertės paaiškinimus visų įrodymų kontekste ir padarė išvadą, jog minėti įrodymai nepašalina visų pagrįstų abejonių dėl A. K. pakankamos sveikatos būklės testamentui sudaryti. Teismas nesirėmė ekspertės paaiškinimais, įvertinęs atsakovo bei notarės paaiškinimus duotus byloje. Kaip matyti iš byloje atliktos ekspertizės akto (b.l. 6-11, 2 tomas), ekspertai nurodė, jog negali duoti kategoriškos išvados dėl to, ar A. K. ginčijamo testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga, dėl kurios negalėjo suprasti ar valdyti savo veiksmų. Taip pat nekategoriški buvo ir ekspertės paaiškinimai duoti teismo posėdyje dėl A. K. negalėjimo savarankiškai inicijuoti testamento sudarymo. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl to, jog remiantis ekspertizės akto išvadomis bei ekspertės paaiškinimais nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarant ginčijamą testamentą A. K. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo savo išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai įvertinęs ir ištyręs įrodymų byloje visetą, t.y. tiek šalių, liudytojų paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus. Kolegija nurodo, jog vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose ir tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.