Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-121-874/2014, iškeltoje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM), tretiesiems asmenims L. L., V. O. J., S. G. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) D. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties. Mano, kad atsakovė vengė užbaigti pradėtą valstybinės žemės pardavimo privačion nuosavybėn procedūrą ir klaidino ieškovę. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo S. G. prašo skundą atmesti, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovė ir jos vyras nebuvo išreiškę ketinimų pirkti valstybinę žemę, buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir teismas teisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) D. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės vyro (palikėjo) teisės pirkti valstybinės žemės sklypą pripažinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis iki 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 įsigaliojimo turėjo teisę išsipirkti valstiečių ūkiui suteiktą žemę Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau į bylą nepateikta duomenų apie tai, jog jis buvo išsipirkęs ar išreiškęs valią jam suteiktą valstiečio ūkiui steigti žemės sklypą išsipirkti.

Apeliantė skunde nepateikė teismui šias teismo išvadas paneigiančių įrodymų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantės sutuoktiniui 1989 gruodžio 29 d. buvo išduotas Valstybinės žemės nuosavybės aktas, kuriame nurodyta, jog Joniškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pagal 1989 m. gruodžio 26 d. sprendimą suteikė Z. A. P. 16,37 ha žemės valstiečio ūkiui steigti. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentavo piliečių teisę nustatyta tvarka pirkti žemę. Pagal Atsiskaitymo su valstybe už perkamą kaimo vietovėje žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimas, išmokėjimas ir apskaita tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 344 15 punktą suteikus žemės ar miško sklypą naudotis, rajono valdyba ne vėliau kaip per mėnesį parengia mokėjimo pranešimą (pagal 8 priedą) bei žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį (pagal 9 priedą). Šis mokėjimo pranešimas ir ši sutartis įteikiami arba išsiunčiami pirkėjui, nurodant pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą. Tvarkos 17 punkte nurodyta, kad pirkėjo privalo būti pateikta žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o pagal 18 punktą nesudarius žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties arba jos neįregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, šie žemės ar miško plotai laikomi nuomojama iš valstybės žeme. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad kol nesudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, iki tol nėra šalių susitarta dėl pagrindinių sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovės vyras atliko veiksmus civilinėms teisėms sukurti, t. y. pateikė prašymą žemei pirkti, jog turi būti parengtas mokėjimo pranešimas ir žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, nustatyta galutinė žemės pardavimo kaina, ieškovas būtų sumokėjęs už perkamą žemę ir pan. Taigi nebuvo atlikti veiksmai, leidžiantys pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisinius santykius.

Pažymėtina, kad žemės vertės nustatymas pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose savaime nereiškia, jog privatus asmuo, ketinantis įsigyti šį žemės sklypą, įgyja teisėtus lūkesčius, susijusius su sklypo pardavimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2008).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žemės reformos operatyvaus užbaigimo. Tai išplaukia ne tik iš bendrosios taisyklės, kad sprendžiant ginčus dėl praleistų terminų turi būti išsaugomas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, o šios taisyklės išimtys galimos tik išskirtiniais atvejais, bet ir iš lex retro non agit bendrąjį principą, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Byloje nustatyta, kad nuo 2001 m. pasikeitė teisinis reglamentavimas, reguliavęs ginčo santykius. Be to, nenuginčytais administraciniais aktais ginčo žemėje suformuoti nauji sklypai.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl ieškinio senaties termino

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2001 m. birželio 27 d., kai ieškovė kreipėsi į atsakovę.

Teisėjų kolegija pritaria šioms teismo išvadoms. Bylos duomenimis, 2001 m. birželio 27 d. ieškovė pateikė Šiaulių apskrities viršininkui prašymą dėl valstiečio ūkio žemės, be kita ko, prašydama žemę išnuomoti (1 tomas, 62 b. l.). Nuo šios momento praėjęs labai ilgas laiko tarpas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu, be kita ko, priteisė iš ieškovės 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui V. O. J., 2420 Lt bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui L. L., 4000 Lt bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui S. G..

Apeliantė skunde kelia klausimą dėl šių išlaidų dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal rekomendacijas už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojama priteisti 3 MMA (minimali mėnesinė alga) (rekomendacijų 8.2 punktas), už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,12 MMA (8.16 punktas), o už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,18 MMA (8.18 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 dienos buvo patvirtinta 1000 Lt MMA, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 dienos nustatytas 1035 Lt MMA dydis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiųjų asmenų atstovai (advokatai) ne tik parengė ir pateikė teismui procesinius dokumentus bei ir dalyvavo 2014-07-14, 2014-09-08, 2014-09-17 (dalyvavo tik advokatė J. G.), 2014-11-06, 2014-11-19 teismo posėdžiuose, taip pat teikė teismui papildomus prašymus (pvz., 2014-10-17 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), sprendžia, jog teismo priteistos išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių.

Apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl jos blogos turtinės padėties ir būtinybės mažinti atstovavimo išlaidas absoliučiai nepagrįsti jokiais duomenimis. Be to, teisinis reglamentavimas (CPK) nenumato teismui galimybės atstovavimo išlaidas mažinti dėl proceso pralaimėjusios šalies galbūt blogos turtinės padėties. Tokios nuostatos įtvirtintos BPK (106 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iki bylos inicijavimo apeliantė turėjo įvertinti savo galimybes laimėti bylą ir jos pralaimėjimo galimas procesines pasekmes. Bylos duomenimis, apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniam skundui paruošti naudojosi profesionalios advokatės mokamomis paslaugomis, neprašė atidėti žyminio mokesčio už ieškinio ir apeliacinio skundo mokėjimą, ar nuo šio mokesčio dalies atleisti, todėl skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, šiuo atveju yra nekorektiški.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinį skundą surašė advokatė ieškovei atstovavusi ir pirmosios instancijos teisme. Pagal LR Advokatūros statuto 75 punktą advokatas savo iniciatyva turi teisę klientui suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovė dėl blogos savo klientės turtinės padėtis sumažino teiktų teisinių paslaugų kainą ar šias paslaugas teikė nemokamai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei buvo išrašyta 4840 Lt sumos sąskaita faktūra, kuri ieškovės buvo apmokėta (1 tomas, 172, 173 b. l.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų Šiaulių apygardos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).

Šio metu MMA siekia 300 Eur.

Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, taip pat įvertindama tretiesiems asmenims suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, šių išlaidų nemažina, t. y. iš apeliantės priteistina po 484 E. V. O. J. ir L. L., ir 500 E. S. G. už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 484 Eur tretiesiems asmenims V. O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir 500 Eur trečiajam asmeniui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.