Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų atsakovės pusėje V. O. J. ir L. L. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-121-874/2014 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims atsakovės pusėje L. L., V. O. J., S. G., dėl nuosavybės teisių pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. P. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM), prašydama pripažinti Z. A. P. teisę pirkti 16,37 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirtą jam 1989-12-29 Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), Žemės reformos įstatyme (1992-05-07 įstatymo redakcija) nustatytomis sąlygomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos sutuoktiniui Z. A. P. 1989 m. Joniškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas valstiečio ūkiui steigti suteikė 16,37 ha žemės (duomenys neskelbtini), nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise. Pažymėjo, kad nuo to laiko ieškovės šeima naudojosi šiuo žemės sklypu. Ieškovės sutuoktinis Z. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė ieškovė ir sūnus K. P., kuris ieškovei padovanojo paveldėjimo teisę. Po sutuoktinio mirties ieškovė atsakovei pristatė dokumentus, įrodančius, kad ji yra Z. A. P. turto paveldėtoja ir išreiškė norą įsiteisinti minėtos žemės nuosavybę. Ieškovei buvo paaiškinta, kad gali ir toliau naudotis jos sutuoktiniui priklaususiu žemės sklypu, dokumentai nuosavybės įregistravimui bus paruošti ateityje ir ji bus apie tai informuota. 2013-09-18 raštu atsakovės Joniškio skyrius pagal ieškovės advokato paklausimą informavo, jog pagal žemės reformos aktus ieškovei, kaip Z. A. P. įpėdinei, buvo suteikta galimybė išsipirkti valstiečio ūkio žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis iki1998-12-31 arba pinigais iki 2001-08-17, bet šia teise nebuvo pasinaudota (1 t. 1-6 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – valstybės nuosavybės teisių į žemės sklypą apribojimo, pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-07 ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, prašydama pripažinti jos mirusiam sutuoktiniui Z. A. P. teisę pirkti 16,37 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirtą jam 1989-12-29 Valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), Žemės reformos įstatyme (1992-05-07 įstatymo redakcija) nustatytomis sąlygomis (1 t. 1-6 b.l.). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM bei tretieji asmenys atsakovės pusėje L. L., V. O. J. ir S. G. su ieškinio reikalavimais nesutiko, teigdami, jog ieškovės sutuoktinis bei po jo mirties ieškovė, savalaikiai neatliko reikalingų veiksmų siekiant išsipirkti valstiečio ūkiui skirtą ginčo sklypą, žemė, į kurią pretenduoja ieškovė, įstatymo nustatyta tvarka tapo kitų asmenų nuosavybe (1 t. 41-50, 90-99, 105-114 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu 2014-09-19 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo sklypui, teigdama, kad dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atliekamų veiksmų, susijusių su ginčo žemės sklypo perleidimu trečiųjų asmenų nuosavybei, iškilo grėsmė, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (2 t. 1-3 b.l.). Teismas 2014-09-23 priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM keisti kadastrinius duomenis, priimti administracinius aktus ir sudaryti sandorius dėl nuosavybės teisių perleidimo kitiems asmenims, susijusius su 14,58 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (2 t. 6-7 b.l.). Dėl minėtos nutarties atsakovė bei tretieji asmenys L. L. ir V. O. J. pateikė atskiruosius skundus, nurodydami, jog ieškovės pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas bei, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neproporcingai pažeidžiami trečiųjų asmenų bei atsakovės interesai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-874/2014 atmetė ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM. Joniškio rajono apylinkės teismas vertino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimas reikšti, kadangi ieškovei ieškinio senaties terminas suėjo 2011-06-27. Tuo pagrindu teismas ieškinį atmetė, papildomai nurodydamas, kad dėl praėjusio ilgo laikotarpio nuo ginčo teisės pažeidimo kilo įrodinėjimo ir civilinių santykių stabilumo užtikrinimo problemų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas 2014-12-09 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-121-874/2014 neįsiteisėjęs. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, numatytas teismo posėdis 2015-06-02 (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-393-368/2015). Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju apeliantų nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, rašytinių įrodymų nepakankamumo gali būti nustatytos tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Byloje esant nustatytai aplinkybei, jog pirmosios instancijos teismo ieškovės atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas bus pakartotinai vertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikėtinai negali būti tenkintinas, todėl atskirųjų skundų argumentus dėl akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo atmeta kaip nepagrįstus.

Tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 14,58 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad dėl minėto žemės sklypo nuo 2004-09-27 iki 2014-09-27 su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis (2 t. 29-30 b.l.). Iš 2014-08-12 atsakovo pranešimo Nr. 27SD-1511 ieškovei matyti, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis baigiasi 2014-09-27 ir toliau nebus tęsiama. Minėtu raštu ieškovė taip pat informuota, jog žemės sklypas turi būti grąžintas valstybei neapsėtas ir sutvarkytas (2 t. 4 b.l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-01-14 sprendimo Nr. 27S-4 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei L. L.“ ir 2013-01-14 sprendimo Nr. 27S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei V. O. J.“ matyti, kad tretiesiems asmenims L. L. ir V. O. J. ginčo žemės sklypo ribose yra suformuoti sklypai (1t. 101-104 b. l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Joniškio skyriaus vedėjo 2012-10-05 įsakymo Nr. 27VĮ-(14.27.2)-567 matyti, kad S. G. yra suformuotas sklypas pardavimui ginčo žemės sklypo ribose (1 t. 55-57 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės iš atsakovės nuomotoje valstiečio ūkio žemės teritorijoje (ginčo žemės sklype) yra suprojektuoti kitiems asmenims nuosavybėn perduotini žemės sklypai, nuomos sutartis su ieškove nebus tęsiama, kas suteikia pagrindo išvadai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad valstybės nuosavybės teisės į ginčo sklypą gali būti perleistos fiziniams asmenimis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovė neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ketinimo perleisti ginčo sklypą trečiųjų asmenų nuosavybei, motyvuodama tuo, kad ieškinys yra nepagrįstas bei, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre tebėra registruotas ieškovės naudojamas žemės sklypas, o jo vietoje kiti žemės sklypai nėra įregistruoti (2 t. 55-59 b.l.). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju ieškovė pateikė objektyvius duomenis, jog nepritaikius ieškovės prašomos laikinųjų apsaugos priemonės, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Pabrėžtina kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju apeliantės L. L. ir V. O. J. teigia, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra uždrausta naudotis ginčo sklypu bet kuriam asmeniui neribotą laiko tarpą, tokiu būdu pažeidžiant kitų suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių teiginiais. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovei atlikti veiksmus susijusius su ginčo žemės sklypo nuosavybės perleidimu, jokie kiti naudojimosi žemės sklypu apribojimai ar draudimai nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad ginčas byloje yra kilęs dėl konkretaus nekilnojamo turto - 14,58 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis yra neproporcingai ir nepagrįstai apribojami kitų asmenų interesai, bei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog atsakovė turtą galėtų perleisti tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neįpareigodamas atsakovės netrukdyti ieškovei naudotis ginčo žemės sklypu 2004-09-27 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N/2004-0966 sąlygomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, vadovavosi ekonomiškumo principu bei užtikrino bylos šalių interesų pusiausvyrą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyti apribojimai dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės perleidimo kitiems asmenims, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apeliantų teisių daugiau negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirųjų skundų argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.