- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1519-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23215-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. M. 106,64 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas K. M. yra buto, esančio name (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, savininkas. Atsakovo įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. sudaro 108,74 Eur, iš kurių 106,64 Eur skola ir 2,10 Eur palūkanos.
3. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prašydama nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas skolą apmokėjo po ieškovės kreipimosi į teismą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 64,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ atsisakymą nuo ieškinio, pareikšto atsakovui K. M., ir civilinę bylą Nr. e2-28904-909/2020 nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Naujininkų ūkis“ 75 procentus žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovo K. M. 64,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškovė patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas);
4.2. pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, ieškovei grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur (15 Eur x 75/100);
4.3. byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar buvo nesąžininga. Nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 13 d., o atsakovas skolą apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovei skolos sumą sumokėjo po ieškovės kreipimosi į teismą dienos, ieškovei iš atsakovo priteisiama 3,75 Eur (t. y. 25 proc.) žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 60 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 64,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas K. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl 64,62 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirajame skunde nurodo, jog:
5.1. ieškovė su ieškiniu dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 13 d., o 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas apmokėjo 158,54 Eur sumą, kaip einamąjį mokėjimą (gerokai daugiau, nei prašoma ieškinyje);
5.2. pranešimą iš pašto apie teismo procesinius dokumentus atsakovas gavo tik praėjus kelioms dienoms po mokėjimo atlikimo;
5.3. ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovė UAB ,,Naujininkų ūkis“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovas skolą apmokėjo po ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 14 d., todėl ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė bandė ginčą spręsti taikiai: iki ieškinio pateikimo net tris kartus siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, kuri kiekvieną kartą vis didėjo. Atsakovas yra nuolatinis skolininkas. Ieškiniai dėl skolos priteisimo iš atsakovo teismui buvo pateikti 2016 m., 2019 m., buvo iškeltos civilinės bylos Nr. e2-10769-960/2016 ir Nr. e2-l6642-936/2019;
6.2. ieškovė, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30- 867/18(2.1.1E-TD) paskirta administratorė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius ir pateikia mokamuosius pranešimus, o patalpų savininkai ne vėliau kaip iki mėnesio paskutinės dienos privalo atsiskaityti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas visiškai nemokėjo mokesčių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.;
6.3. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
11. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė ieškinio dėl skolos už suteiktas paslaugas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. priteisimo, pareikšto atsakovui K. M., ir civilinė byla buvo nutraukta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 64,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 25 proc. žyminis mokestis, tai yra 3,75 Eur (75 proc. žyminio mokesčio ieškovei grąžinti pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį), 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centro duomenų paiešką duomenų bazėje, 60,00 Eur už advokato teisines paslaugas (ieškinio parengimą), šias išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog skolą atsakovas sumokėjo po ieškinio pateikimo bei nenustatęs, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
14. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos nesutinka, nurodydamas, jog ieškovė kreipėsi į teismą 2020 m. rugpjūčio 13 d., o atsakovas skolą apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d., tai yra dar negavęs iš teismo procesinių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistos nepagrįstai.
15. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
16. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Ieškovė, gindama savo teises, siekė išieškoti skolą už atsakovui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas bei savo reikalavimus įrodinėjo, teikdama ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė pirmiausiai kreipėsi į patį atsakovą, ragindama apmokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau nepavykus tokiu būdu išieškoti skolos, 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už atsakovui suteiktas paslaugas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Ieškinys priimtas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija.
17. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų atsakovui sukėlimo. Ieškovė, gavusi iš atsakovo apmokėjimą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
18. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačio atsakovo elgesys. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).
19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas nesiekia laiku vykdyti savo įsipareigojimų – nustatytais terminais apmokėti už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo, matyti, jog atsakovas K. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo ieškovei 158,54 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – už suteiktas paslaugas. Mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Sąskaita/Serija NUG0727199). Iš byloje esančios 2020 m. liepos 31 d. Sąskaitos/Serija NUG0727199, nustatyta, jog už ieškovės atsakovui suteiktas paslaugas bendra suma su PVM sudaro 8,30 Eur, skola už ankstesnius laikotarpius sudaro 150,24 Eur, taigi iš viso mokėtina suma – 158,54 Eur. Iš byloje esančios pažymos apie atsakovo įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas iki 2020 m. sausio 31 d. matyti, jog atsakovo įsiskolinimas sudaro 106,64 Eur plius 2,10 Eur palūkanos (viso 108,74 Eur), tuo tarpu 2020 m. liepos 31 d. Sąskaitoje/Serija NUG0727199, atsakovo skola (158,54 Eur) nurodyta už ilgesnį laikotarpį nei pažymoje, tai yra iki Sąskaitos išrašymo. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 158,54 Eur kaip einamąjį mokėjimą. Didžiąją apmokėtos sąskaitos dalį sudaro būtent atsakovo įsiskolinimas. Byloje esanti suvestinė pavadinimu „veiksmų istorija“ patvirtina, jog ieškovė reguliariai nuo 2017 metų siunčia atsakovui priminimus, įspėjimus bei pretenzijas dėl susidariusius skolos padengimo.
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą už skirtingais laikotarpiais atsakovui teiktas paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-10769-960/2016 nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio, nes atsakovas apmokėjo įsiskolinimą po ieškinio pateikimo, atitinkamai iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16642-936/2019 ieškovei iš atsakovo priteista 127,66 Eur skolos, 2,85 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.
21. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nereguliariai atsiskaito už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pareiškusi nepagrįstus reikalavimus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Todėl, nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo ieškovės patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.