- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2-119-297/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01532-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „MS Transport“
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „MS Transport“ atstovams direktoriui M. S., advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Romai Katilovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MS Transport“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „MS Transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 10 213, 07 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 97). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi ir laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovui buvo išduodami gryni pinigai, jam reikalingi darbo funkcijoms vykdyti, kas buvo fiksuojama avanso apyskaitomis ir kasos išlaidų orderiais. Pasibaigus darbo santykiams, atsakovas liko skolingas ieškovui 10 231,07 Lt. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. pagrindu. Tai, kad atsakovui buvo išduoti pinigai, kuriuos jis iki šiol neteisėtai valdo, patvirtina atsakovo parašai ant pinigų išdavimo dokumentų, atsiskaitymo už piniginių lėšų panaudojimą rašytiniai įrodymai. Atsakovas geruoju negrąžina ieškovui 10 213,07 Lt, todėl ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą (CPK 5 str.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė savo reikalavimus ir prašė ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo 10 231,07 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigines lėšas bendrai 60698,44 Lt sumai, išleido 50 485,37 Lt, liko skolingas 10 213,07 Lt, šios sumos panaudojimo ieškovo tikslams atsakovas nepagrindė, todėl privalo visiškai atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovas pasirašė ant avanso apyskaitų, tuo patvirtindamas jose nurodytų duomenų teisingumą, todėl jo argumentai, kad avanso apyskaitose įtrauktos ne visos komandiruočių išlaidos, nepagrįsti. Atsakovo minimos reiso ataskaitos forma FT03a,b nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, jų originalų įmonė neturi, techninė reiso ataskaita tėra pagalbinė priemonė vairuotojui vesti sau ataskaitą apie reisą (krovinį, sienų kirtimą ir pan.), ieškovas nereikalavo, kad atsakovas po kiekvieno reiso pateiktų įmonės buhalterei reiso techninę ataskaitą, jis privalėdavo pateikti išlaidas pateisinančius dokumentus-čekius, kvitus, sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu buhalterė sudarydavo avanso apyskaitas ir pateikdavo atsakovui pasirašyti. Kai 2009 m. rugsėjo mėn. Vokietijoje sugedo atsakovo vairuojamas vilkikas, tai už visas remonto išlaidas sumokėjo ieškovas, o atlyginti atsakovui už tai, kad jis mokėjo baudas, ieškovas neturi pareigos. Atsakovo atsikirtimai, kad transporto priemonės gedimams šalinti, baudoms užsienyje sumokėti jis panaudojo asmenines pinigines lėšas, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie reikalavimų įskaitymą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 dirbo pas ieškovą tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Priimant į darbą, jam buvo žodžiu paaiškinta, kaip reikia vesti patikėtų piniginių ir materialinių vertybių apskaitą, teikti įmonės administracijai duomenis apie vertybių panaudojimą, jų likučius. Vykstant į komandiruotę, atsakovas gaudavo avansą numatomoms išlaidoms, paprastai avansas būdavo išmokamas grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius. Grįžus iš komandiruotės, įmonės administracijai reikėdavo pateikti užpildytą nustatytos formos FT03a,b reiso techninę-finansinę ataskaitą, kurioje turėdavo surašyti visas patirtas išlaidas, prie ataskaitos reikėjo pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus-čekius, kvitus, sąskaitas. Visus dokumentus atsakovas atiduodavo transporto direktoriui V. Š., kuris juos patikrindavo ir perduodavo įmonės buhalterei, pastaroji šių dokumentų pagrindu surašydavo avanso apyskaitas, kurias pateikdavo atsakovui pasirašyti. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, todėl pasirašydavo avanso apyskaitas jų detaliai neanalizuodamas, jis matė apyskaitose rodomą avanso likutį, bet nesuprato, kad tai jo skola ieškovui. Avanso apyskaitose įtrauktos ne visos komandiruotėse patirtos faktinės išlaidos, kurias jis buvo nurodęs reiso techninėse-finansinėse ataskaitose, tačiau šių ataskaitų originalus atsakovas atidavė ieškovui, jų kopijų nepasiliko, ir todėl neturi galimybių pagrįsti savo argumentų apie tai, kad reisui gautus pinigus panaudojo ryšium su darbinėmis funkcijomis. 2009-10-14 avanso apyskaitoje Nr. 1230 ieškovas neįtraukė išlaidų 5115,80 Lt sumai, kurios susiję su tuo, kad dėl ieškovo aplaidumo atsakovas išvyko į komandiruotę su techniškai netvarkingu vilkiku, dėl ko Vokietijos policijos pareigūnai skyrė 750 eurų baudą ir teko servize remontuoti vilkiką, remontas kainavo apie 1600 eurų, dalį pinigų atsakovas mokėjo iš jam duoto avanso, visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus atsakovas nurodė atidavęs ieškovui, kuris nesutiko apmokėti šių išlaidų ir neįtraukė jų į minėtą avanso apyskaitą Nr. 1230. Atsakovas nurodė, kad atlyginimą už darbą jis gaudavo pervedimu į jo asmeninę sąskaitą, bet ieškovas, pervesdamas pinigines sumas, nenurodydavo mokėjimo paskirties, o avanso apyskaitose atsakovui pervestų piniginių lėšų sumos būdavo įrašomos kaip avansas komandiruotės išlaidoms, ieškovas tai aiškindavo kaip būdą sutaupyti lėšas, mokant mokesčius valstybei. Dėl tokių nesąžiningų ieškovo veiksmų buvo dirbtinai didinama atsakovo skola, bet apie tai atsakovas suprato tik tada, kai buvo atleistas iš darbo, o iki tol ieškovas niekada nereiškė atsakovui pretenzijų dėl negrąžinto avanso ar netinkamai atliekamos patikėtų vertybių apskaitos (t. 1, b. l. 112-116).
Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Nurodė, kad jis neginčija, jog gavo iš ieškovo pinigines lėšas bendrai 60 698,44 Lt sumai, tačiau dalis šių lėšų, kurios buvo pervestos į atsakovo sąskaitą banke, yra jam išmokėtas atlyginimas, o kitus pinigus atsakovas išleido komandiruotėse ryšium su darbinių funkcijų vykdymu, visas išlaidas yra nurodęs reiso techninėse-finansinėse ataskaitose forma FT03a,b, kurias pateikė ieškovui, nes to buvo griežtai reikalaujama. Reiso ataskaitą užpildydavo iš abiejų pusių, t.y. techninėje ataskaitoje FT03b įrašydavo duomenis apie maršrutą, krovinį, nuvažiuotų kilometrų skaičių, sunaudotą kurą, o kitoje lapo pusėje-finansinėje ataskaitoje FT03a įrašydavo duomenis apie kuro pirkimą, sumokėtus kelių mokesčius, išlaidas muitinėje ir kt. Finansinėje ataskaitoje FT03a skiltyje „kitos išlaidos“ įrašydavo ir tas išlaidas, kurioms pagrįsti neturėjo kvito ar sąskaitos, nes ne visais atvejais tokie dokumentai būdavo išrašomi. Pasitikėjo ieškovu, todėl reiso ataskaitų kopijų sau nepasilikdavo. Tik atsitiktinai turi vieną reiso ataskaitos egzempliorių, kuris užpildytas iš abiejų pusių, jį pateikė teismui (t. 1, b. l. 118). Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nepateikdamas reiso ataskaitų originalų, nes turint tik reiso techninės ataskaitos duomenis ir neturint to paties reiso finansinės ataskaitos duomenų, atsakovui užkirsta galimybė įrodyti, kad komandiruočių sąnaudos buvo didesnės, nei nurodytos ieškovo sudarytose avanso apyskaitose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2008-05-13 buvo priimtas dirbti pas ieškovą UAB „MS Transport“ vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 1, b. l. 7), su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis, nustatytas darbo užmokestis 1045 Lt, mokant vieną kartą per mėnesį; 2009-05-01 darbo sutartis pakeista, įrašant, jog remiantis 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 5.1 punktu darbuotojui mokama 65 procentai dienpinigių sumos, paskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatytus dienpinigių dydžius (t. 1, b. l. 8-9). 2008-05-12 ieškovas sudarė su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotų jam piniginių ir materialinių vertybių išsaugojimą (t. 1, b. l. 117). Ieškovo 2009-10-19 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 09/10/19 atsakovas nuo 2009-10-20 atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu (t. 1, b. l. 5, 9).
Dėl taikytinų materialinės teisės normų kilusiam turtiniam ginčui
Ieškovas ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašo priteisti iš atsakovo 10 231,07 Lt kaip iš atsakingo žalą padariusio asmens Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. pagrindu (deliktinė civilinė atsakomybė). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Bendrieji žalos atlyginimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.245 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 1.1 str. 3 d. darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal Darbo kodekso 4 str. 1 d. 11 p. darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) nustato darbo įstatymai. Byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, su atsakovu buvo sudaryta individuali rašytinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuri nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ar sutarties šalių valia, susitarimu pakeista, panaikinta. Taigi, pripažintina, kad atsakovo materialinė atsakomybė ieškovui (darbdaviui) atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-DK) normos, t.y. XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatos- 245 str. ir 246 str., kuriuose nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sąlygos, taip pat 255 str. 3 p. ir 256 str. 1 d., kuriuose nustatytos materialinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000).
Dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų
Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Vien sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Pagal DK 246 str. nuostatas darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, 2003-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003, 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.). Tik esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-464/2010, 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-31-464/2010). Tokiu būdu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, nurodyti DK 246 str., 255 str. 3 p., 256 str. 1 d. Tam, kad patvirtinti arba paneigti bendrųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimą atsakovo atžvilgiu, būtina įrodyti įstatymo reikalaujamų juridinių faktų visetą.
Viena iš materialinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų - neteisėta veika - suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Duomenų apie tai, jog atsakovas A. K. neatliktų ar netinkamai atliktų darbines pareigas, susijusias su jam patikėtų piniginių ir materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 byloje nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas jokiu vidaus norminiu aktu (pvz. direktoriaus įsakymu, darbo tvarkos taisyklėse ar kt.) nebuvo įtvirtinęs kokiu būdu ar forma atsakovas privalo vesti patikėtų vertybių apskaitą, kokia tvarka turi teikti administracijai duomenis apie piniginių vertybių panaudojimą, nors su atsakovu sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje įrašyta, kad atsakovui tenka pareiga nustatyta tvarka teikti administracijai duomenis apie jų panaudojimą, likučius, būklę (sutarties 1 p., 1.3 p., t. 1, b.l. 117). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t.y. neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Tokio pobūdžio darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas atsakovo neteisėtos veikos, kaip būtinos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, įrodymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką darbuotojo materialinės atsakomybės klausimais, ne kartą yra pažymėjęs, jog kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Darbo teisėje, esant darbuotojui silpnesniąjai darbo santykių šaliai, galioja nekaltumo prezumpcija – paprastai darbuotojo kaltę turi įrodyti darbdavys. Tik išimtiniais atvejais, tarp kurių yra ir pilnutinė (visiška) materialinė darbuotojo atsakomybė pagal DK 255 str. 3 p., 256 str., darbuotojo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000). Šioje byloje nustatyta, jog atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių, tame tarpe piniginių lėšų, saugojimu, priėmimu, dėl ko su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 117), todėl papildomai aplinkybės apie atsakovo kaltę šios bylos kontekste neįrodinėtinos (CPK 182 str. 4 p.).
Pagal DK 255 str. 3 p. nuostatas darbuotojas materialiai atsako už visą dėl jo kaltės įmonei padarytą žalą, kai tarp darbuotojo ir įmonės yra sudaryta rašytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugojimą, priėmimą ir panaudojimą. Pagal bendrą taisyklę, suformuluotą DK 257 str. 1 d., atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Paprastai įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Iškilus ginčui dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos ir jos dydžio, teismas turi patikrinti, ar įrodytas žalos faktas ir ar pagrįstas įmonės reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Žalos faktas ir žalos dydis nepreziumuojami, taigi, pareiga įrodyti šias aplinkybes, taip pat priežastinio ryšio buvimą tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir atitinkamo dydžio žalos atsiradimo tenka šaliai, teigiančiai, kad jai padaryta žala, šiuo atveju-ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-21 nutartis byloje Nr. 2A-107/2010). Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis CPK 176-185 str. išdėstytomis taisyklėmis. CPK 185 str. reikalauja, kad teismas įvertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo turtinę žalą, t.y. vykdant darbines funkcijas atsakovui patikėtas ir jo negrąžintas pinigines lėšas laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20. Žalos dydžiui įrodyti ieškovas pateikė dokumentus - avanso apyskaitas, reiso techninių ataskaitų FT03b kopijas, čekius, sąskaitas, kasos išlaidų orderius, atsiskaitomosios sąskaitos išrašus, pažymas, kurie patvirtina, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 gavo piniginių lėšų bendrai sumai 60698,44 Lt, išleido 50 485,37 Lt, skola 10 213,07 Lt (t. 1, b. l. 6, 10-45, 61-88).
Vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie padarytą žalą ir jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad buhalterinės pažymos apie atsakovui A. K. išmokėtas pinigines lėšas ir komandiruotėse pateisintų išlaidų sumas (t. 1, b.l. 6, t. 2, b.l. 88-91), taip pat avanso apyskaitos (t. 2, b.l. 62-88) yra parengtos ieškovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, šiuose dokumentuose pateikti išvestiniai duomenys, todėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neturi būti vertinami kaip visiškai objektyvūs. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar šių dokumentų duomenų tikrumą patvirtina kiti įrodymai, kurie yra pirminių duomenų šaltinis (CPK 185 str.). Atsakovas savo poziciją grindžia tuo, kad gautas pinigines lėšas jis panaudojo komandiruotėse įmonės-ieškovo tikslais ir kad tai atsispindi reiso techninėse-finansinėse ataskaitose FT03a,b, kurios yra ieškovo žinioje, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir jų nepateikia. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau šiuo atveju, kai atsakovas kaip darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, įmonės apskaitą tvarko darbdavys-ieškovas, pripažintina, kad atsakovas nėra pajėgus pateikti visus rašytinius įrodymus apie komandiruočių sąnaudas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kilo abejonės dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų-reiso techninių ataskaitų forma FT03b tikrumo. Liudytoja I. O. parodė, kad avanso apyskaitoms sudaryti ji naudojo duomenis iš atsakovo surašytų reiso techninių ataskaitų, taip pat ji nurodė, kad atsakovas pateikdavo ataskaitų originalus. Teismui pareikalavus, kad ieškovas pateiktų reiso ataskaitų forma FT03a,b originalus, ieškovas jų nepateikė, 2010-06-11 rašytiniu pranešimu ieškovas pranešė, kad dokumentas forma FT03a įmonės buhalterinėje apskaitoje neegzistuoja, ši forma vairuotojams neišduodama ir naudojama kaip vairuotojo juodraštis reiso išlaidoms fiksuoti, juodraštis į įmonę nepriduodamas ir lieka pas vairuotoją (t. 2, b. l. 68), o 2010-06-22 rašytiniu pranešimu ieškovas patvirtino, jog formų FT03b originalų neturi ir savo apskaitoje jų nepasilieka, yra pasiliekamos tik kopijos kai kuriose ataskaitose, o originalai lieka pas vairuotojus (t. 2, b. l. 83). Tačiau prie ieškinio pridėtose reiso techninėse ataskaitose FT03b, kurios patvirtintos ieškovą atstovaujančio advokato (t. 1, b. l. 62-88), nenurodyta, kad yra tvirtinama neoriginalaus dokumento kopija, patvirtinimas atliktas kaip originalaus dokumento. Esant tokiems prieštaringiems duomenims ir įvertinus liudytojų D. K., A. K. parodymus, kad vairuotojai, atsiskaitydami už komandiruočių išlaidas, privalėdavo pateikti įmonei reiso techninę-finansinę ataskaitą, pildomą abiejose lapo pusėse, teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., 202 str., sprendžia, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai-reiso techninės ataskaitos FT03b yra su trūkumais, o juk būtent šios ataskaitos yra pirminiai avanso apyskaitų duomenų šaltiniai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių avanso apyskaitų duomenis apie komandiruočių sąnaudas.
Atsakovas A. K. teigė, kad didesnė dalis ieškovo bankiniais pavedimais pervestų piniginių lėšų yra jo atlyginimas už darbą, o ne avansas komandiruotėms, kurį jis gaudavo grynais, išrašant kasos išlaidų orderius. Byloje nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovas pagal kasos išlaidų orderius ir bankiniu pavedimu gavo bendrai 60 698,44 Lt, tame tarpe 30 605,52 Lt išmokėta pagal kasos išlaidų orderius, o 30 092,92 Lt pervesta į atsakovo sąskaitą banke. Išduodant atsakovui pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderius, juose buvo nurodomas pagrindas– komandiruotė (avansas) (t. 1, b. l. 15-32). Tuo tarpu pervedant pinigines lėšas bankiniu pavedimu į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą laikotarpyje nuo 2008-08-08 iki 2009-06-10 tikslinė pavedimo paskirtis nebuvo nurodoma (t. 1, b. l. 33-45). Ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 str.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 19 d., 12 str. 1 d.). Finansiniai dokumentai turi atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus, t.y. būti su privalomais rekvizitais (Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo 13 str.), priešingu atveju kyla klausimas dėl tokio dokumento juridinės galios bei jo leistinumo įrodinėjimo procese (CPK 177 str.). Paprastai bankui pateikiamame vietinio mokėjimo nurodyme turi būti nurodomi sekantys rekvizitai: pervedamų lėšų suma ir valiuta; lėšų mokėtojo pavadinimas ar vardas, pavardė, adresas, jo unikalus identifikatorius - IBAN sąskaitos numeris; lėšų gavėjo pavadinimas ar vardas, pavardė ir jo unikalus identifikatorius - IBAN sąskaitos numeris; paskirties skiltyje nurodoma informacija, kurią bankas įsipareigoja perduoti lėšų gavėjui; įmokos kodą, jei to reikalauja lėšų gavėjas (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 13 p., 5 str. 3 p., 10 str. 2 d., Lietuvos bankų asociacijos parengtos Rekomendacinės mokėjimo paslaugų teikimo taisyklės). Pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą darbo sutartį buvo nustatytas darbo užmokestis 1045 Lt, mokant vieną kartą per mėnesį (t. 1. b. l. 8-9), kuris kas mėnesį buvo išmokamas darbuotojams pagal atlyginimų žiniaraštį (t. 1, b. l. 147-164). 2009-05-01 darbo sutartis buvo pakeista, įrašant, jog remiantis 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 5.1 punktu darbuotojui mokama 65 procentai dienpinigių sumos, paskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatytus dienpinigių dydžius. Taigi, pagal sudarytą darbo sutartį iš esmės darbuotojo mėnesio darbo užmokestį sudarė pastovi dalis ir kintanti dalis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog oficialus atlyginimas svyruodavo nuo 500 Lt iki 850 Lt, o faktiškai jis kaip ir kiti įmonės tolimųjų reisų vairuotojai uždirbdavo nuo 2000 Lt iki 4000 Lt, priklausomai nuo reisų skaičiaus. Tą aplinkybę, kad vairuotojai įmonėje uždirbdavo daugiau negu būdavo rodoma darbo užmokesčio žiniaraščiuose, patvirtino ir liudytojai D. K., A. K., be to, jie kaip ir atsakovas nurodė, kad atlyginimą ieškovas išmokėdavo bankiniu pavedimu, o pinigus reiso išlaidoms vairuotojai gaudavo grynais. Tokiu būdu, nors ieškovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovui patikėtos piniginės lėšos bendrai 60 698,44 Lt sumai yra avansas komandiruotėms, tačiau įvertinus atsakovo paaiškinimus, liudytojų D. K., A. K. parodymus ir tai, kad ieškovo pateiktuose finansiniuose dokumentuose - bankiniuose pavedimuose, atliktuose laikotarpyje nuo 2008-08-08 iki 2009-06-10, mokėjimo paskirtis nenurodyta, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad dalis bankiniais pavedimais atsakovui pervestos sumos galėjo būti darbo užmokestis. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, ieškinyje formuluodamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, jog pinigai, atsakovui reikalingi darbo funkcijoms vykdyti, buvo jam išduodami grynaisiais, tai buvo fiksuojama kasos išlaidų orderiais ir avanso apyskaitomis (t. b. l. 97), taigi, apie bankiniais pavedimais patikėtas lėšas (avansą) ieškinyje neminima.
Nagrinėjant ieškovo pateiktas avanso apyskaitas, matyti, kad eilėje atvejų pagal avanso apyskaitos duomenis pas atsakovą būdavo likęs nepanaudoto avanso likutis, tačiau nepaisant to ieškovas išmokėdavo atsakovui pinigines lėšas, taip didinant atsakovo skolą, pvz. pagal 2009-08-08 avanso apyskaitą Nr. 1226 rodomas avanso likutis 6783,18 Lt, tačiau atsakovui bankiniu pavedimu pervedama dar 1000 Lt ir išmokama pagal kasos išlaidų orderius 863,20 Lt, viso 1863,20 Lt, arba pagal 2009-09-11 avanso apyskaitą Nr. 1229 rodomas avanso likutis 6718,92 Lt, bet atsakovui dar pervedama 1000 Lt ir pagal kasos išlaidų orderius išmokama 1208,48 Lt, iš viso papildomai išmokėta 2208,48 Lt (t. 1, b. l. 63, 66, t. 2, b. l. 90-91). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. O. patvirtino, kad transporto direktorius V. Š. jai nurodydavo pervesti atsakovui pinigines sumas, nors pagal avanso apyskaitas pas atsakovą buvo nepanaudoto avanso likutis, kurį grąžinti ieškovas nereikalavo. DK 224 str. 2 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, jog išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju. Šiuo atveju išskaitymas gali būti daromas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 9 p. nustatyta, kad atskaitingas asmuo už jam iš kasos išmokėtus ūkio subjekto pinigus privalo atsiskaityti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą turi būti įforminamas kasos pajamų orderiu. Byloje nustatyta, jog ieškovas nevykdė imperatyvių teisės normų reikalavimų, nereikalavo, kad atsakovas atsiskaitytų už nepanaudotą avansą, sutiko su tuo, kad nepanaudotas avansas likdavo atsakovo žinioje. Pripažintina, kad ieškovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų sumažinti jam daromus nuostolius, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos neigiamus padarinius (CK 6.259 str. 2 d.).
Apibendrinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo darbinių funkcijų atlikimo ar neatlikimo), žalos atsiradimo fakto ir realios žalos dydžio. Tokiu būdu, nenustačius visų būtinų sąlygų, numatytų DK 245 str., 246 str., materialinė atsakomybė atsakovui atsirasti negali, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, dėl to atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 98 str. 1 d.). Teismui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. K. už suteiktas teisines paslaugas – atstovavimą civilinėje byloje sumokėjo 1350 Lt (t. 1, b. l. 137, 138, t. 2, b. l. 144, 145), jo atstovė advokatė R.Katilovskienė už dokumentų vertimą sumokėjo 33 Lt (t. 2, b. l. 146, 147). Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 8 p., 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 punktais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, prašoma priteisti suma laikytina pagrįsta, todėl iš ieškovo priteistina atsakovui 1383 Lt už išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, ieškovas, kurio reikalavimai atmesti, turi pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš jo valstybės naudai priteistina 62,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „MS Transport“ atsakovo A. K. naudai 1383,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB „MS Transport“ 62,10 Lt (šešiasdešimt du litus 10 centų) valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.