Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-107/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-21
Bylos Nr.
2A-107/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Trečiasis asmuo
K. B.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Regplasta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-107/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 114.4; 114.5; 114.9.3.1; 114.11; 121.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei ir Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,trečiajam asmeniui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Regplasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-378-173/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Innovation Computer Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Regplasta“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje K. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Innovation Computer Group“ kreipėsi į teismą su 2005 m. gegužės 30 d. ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovo atstovas 2006 m. birželio 22 d. pareiškė papildomą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB ,,Innovation Computer Group“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl atsakovo UAB „Regplasta“ įsipareigojimo leisti naudotis išsinuomotomis patalpomis ir šią bylos dalį nutraukė, o likusią ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 27 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovas UAB „Innovation Computer Group“ 2006 m. gruodžio 29 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB ,,Regplasta“ vienašalį 2004 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovo UAB „Regplasta“ sutarties vienašaliu nutraukimu padarytą 177 270,87 Lt žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 14 d. su atsakovu buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d. nuomos teise perdavė ieškovui prekybinei veiklai vykdyti 87,97 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas. 2004 m. balandžio 1 d. su atsakovu buvo sudaryta dar viena terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d. nuomos teise perdavė ieškovui prekybinei veiklai vykdyti 124,49 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas. 2004 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas priedas Nr. 1 prie 2003 m. lapkričio 14 d. ir 2004 m. balandžio 1 d. nuomos sutarčių, kuriuo buvo susitarta, kad ieškovas išsinuomotų patalpų kapitaliniam remontui panaudos 51 086,03 Lt savo lėšų, o atsakovas kompensuos 80 procentų nurodytų išlaidų, 40 869 Lt suma iš dalies sumažindamas sutartus nuompinigius. Nuompinigius ieškovas turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Nors nuomos sutarties 7.1 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas laiku nesumokėjęs sutartyje nurodyto dydžio nuompinigių privalo mokėti 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, atsakovas žinodamas, jog atsiskaitymas pagal nurodytą sutartį ir jo išrašytas sąskaitas faktūras vėluoja dėl paties atsakovo veiksmų, teise reikalauti delspinigių nė karto nepasinaudojo. 2004 m. lapkričio 18 d. ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą Nr. 421, kuriame nurodyta, kad ieškovas visai nemoka mokesčių daugiau kaip už du mėnesius, todėl vadovaujantis sutarties 7.2 punktu ir 8.33 punktu atsakovas nuo 2005 m. sausio 1 d. nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2004 m. lapkričio 19 d. atsakovo nurodytas įsiskolinimas buvo padengtas. Ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad pavėluotas atsiskaitymas už nurodytų patalpų nuomą, kuris paties atsakovo buvo pripažįstamas ir toleruojamas visą sutarties galiojimo laikotarpį, negali būti laikomas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, o tik sudarančiu pagrindą reikalauti sutarties 7.2 punkte numatytų delspinigių, apie tai 2004 m. gruodžio 29 raštu informavo atsakovą, dar kartą nurodydamas, jog nesutinka nutraukti nuomos sutartį. Atsakydamas į šį ieškovo pranešimą atsakovas atsiuntė 2005 m. sausio 20 d. raštą Nr. 28, kuriuo nurodė, jog nurodyta nuomos sutartis dėl ieškovo netinkamo vykdymo nutrūko nuo 2005 m. sausio 1 d. ir pareikalavo iki 2005 m. sausio 28 d. patalpas perduoti atsakovui, nors atsakovas jomis naudojosi visą sausio mėnesį ir sumokėjo atsakovui už tai sutartus nuompinigius. 2005 m. sausio 31 d. patalpos buvo perduotos atsakovui UAB „Regplasta“. Tokiais veiksmais atsakovas ne tik padarė didelę žalą ieškovui, bet ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą, pagal kurį ieškovas, išsinuomojęs patalpas iki 2008 m. lapkričio 14 d. ir investavęs į jų remontą bei pritaikymą prekybinei veiklai, tikėjosi jomis naudotis visą sutarties galiojimo laiką ir gauti pelną. Atsakovui neteisėtai vienašališkai nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo nutraukta pelninga UAB „Innovation Computer Group“ Kauno filialo veikla, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Naujas patalpas, tinkamas Kauno filialo veiklai, ieškovas susirado tik 2005 m. rugsėjo 1 d., dėl ko iš atsakovo priteistinas neteisėtu nuomos sutarties nutraukimu padarytas žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d. iki rugsėjo 1 d. Ieškovo Kauno filialo vidutinis grynasis pelnas per paskutinius 6 mėnesius iki neteisėto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo buvo 25 324,41 Lt, todėl iš atsakovo priteistina 177 270,87 Lt žala.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino - pripažino, kad atsakovas neteisėtai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, priteisė ieškovui iš atsakovo 177 270, 87 Lt žalai atlyginti, 1 165, 42 Lt žyminio mokesčio bei 4 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad nuomos sutarčių 7.2 punkte buvo nurodyta, jog jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, kontraktas automatiškai nutrūksta ir nuomininkas sumoka nuomotojui 2 000 Lt baudą. Ieškovas nuompinigius už 2004 m. rugsėjo mėnesį atsakovui sumokėjo ne iki einamojo mėnesio 15 d., o 2004 m. lapkričio 19 d. Dėl to atsakovas nutraukė negyvenamų patalpų nuomos sutartį nuo 2005 m. sausio 1 d., apie tai ieškovui pranešdamas 2004 m. lapkričio 18 d. raštu. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad jis niekada nebuvo įsiskolinęs atsakovui, nesumokėdamas nuomos mokesčio daugiau kaip už du mėnesius, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis šia nuostata. Ieškovas atsakovo sutikimu patalpas suremontavo, o atsakovas 2004 m. balandžio 1 d. susitarimu pripažino jo turėtas išlaidas ir 80 procentų šių išlaidų (40 869 Lt) nutarė kompensuoti įskaitydamas į nuomos mokestį. Sutarčių 6.1 punktu buvo nustatyta, kad ieškovas už nuomą nurodytą pinigų sumą privalo sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos, bet ieškovas atsiskaitydavo pagal atsakovo pateiktą sąskaitą faktūrą, į kurią įtraukdavo ne tik mokestį už komunalinius, kitus patarnavimus bei paslaugas, bet ir mokestį už nuomą, todėl ieškovas sąskaitas išrašydavo pora dienų iki minėto termino pabaigos. Šios sąskaitos iš Kauno filialo buvo siunčiamos į bendrovės būstinę Vilniuje, todėl atsiskaitymai užtrukdavo. Atsakovas pretenzijų nereiškė, neskaičiavo ir nereikalavo delspinigių. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, nedelsiant 2004 m. lapkričio 19 d. sumokėjo nuompinigių skolą už 2004 m. rugsėjo mėnesį ir 2004 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovą, kad šis neturi pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį, kad nėra pagrindo abejoti nuomininko prievolių vykdymu ateityje, kad dėl investicijų į patalpas, nutraukus sutartį, patirtų didelius nuostolius. Atsakovas nepriėmė ieškovo pasiūlymo ginčą išspręsti geruoju. Iš atsakovo pranešimų matyti, kad jis siekė nutraukti nuomos sutartį dėl to, jog ieškovas visą patalpų nuomos laiką vėlavo sumokėti už patalpų nuomą ir paslaugas, nors buvusi atsiskaitymo tvarka šalims buvo priimtina. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą ginčą išspręsti geruoju, elgėsi nesąžiningai, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CK 6 knygos bendrųjų nuostatų bei sutarčių teisės normas, dėl ko neteisėtai nutraukė patalpų nuomos sutartį. Teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 177 270,87 Lt atlyginti žalai, kuri atsirado dėl nepagrįstai nutrauktos patalpų nuomos sutarties. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nevykdė veiklos, kadangi Kaune neturėjo kitų patalpų. Teismo sprendime nurodoma, kad žalos atlyginimo dydis pagrįstas rašytine bylos medžiaga, paneigiančia K. B. ir A. Ž. parodymus, kad Kauno filialo veikla buvusi nuostolinga. Teismo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad ieškovo Kauno filialo veikla buvo nuostolinga, ar kad pats ieškovas siekė nutraukti patalpų nuomos sutartį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Regplasta“ apeliaciniu skundu prašė teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodyta:

1. Teismas nepagrįstai nevertino šalių sudarytos sutarties 7.2 punkto sąlygos kaip nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo, nepagrįstai sutarties pasibaigimą sutapatino su vienašaliu sutarties nutraukimu. Šalys nuomos sutartyje aptarė konkrečias aplinkybes, kurioms esant sutartis automatiškai nutrūksta. Nuomos sutarties 7.2 punkte nustatyta speciali sąlyga yra prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį. Tokia sutarties sąlyga neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.

2. Teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnį. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pats UAB ,,Innovation Computer Group“ vadovas E. I. savo konkliudentiniais veiksmais pripažino ir patvirtino nuomos sutarties pasibaigimo faktą. Trečiasis asmuo K. B. nurodė, kad E. I. žodžiu nurodė nuo 2005 m. vasario 1 d. atlaisvinti ieškovo filialo Kauno patalpas. E. I., duodamas nurodymą išsikelti iš patalpų, pripažino, kad nuomos sutartis pasibaigusi. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas sutiko, jog UAB ,,International Solution Group“ naudotų ieškovo prekinius ženklus ir atliktų ieškovo parduotos įrangos garantinį remontą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas laikė nuomos sutartį su atsakovu pasibaigusia ir žinojo, jog nuo 2005 m. vasario 1 d. Kauno filiale nebus dirbama, o šiose patalpose pradeda veiklą kita bendrovė, su kuria ieškovo administracijos vadovas buvo iš anksto susitaręs dėl prekinių ženklų naudojimo ir dėl ieškovo parduotos kompiuterinės technikos garantinio remonto.

3. Teismas, priteisdamas 177 270,87 Lt žalai atlyginti, pažeidė šalių rungimosi principą. Teismas neužtikrino galimybės atsakovui įrodyti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 177 270,87 Lt žalos atlyginimo. Teismas, priteisdamas atsakovui žalą, nepagrįstai sudėjo visų 2004 metų ieškovo pelną, gautą sumą dalino iš 12 mėnesių, tokiu būdu apskaičiuodamas vidutiniškai per mėnesį ieškovo gautą pelną. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo vykdoma veikla Kauno filiale pasižymėjo tam tikru sezoniškumu (prekyba suaktyvėdavo tik rugsėjo–gruodžio mėnesiais, o visą kitą laiką ieškovo pajamos būdavo gerokai mažesnės). Atsakovas teismo ne kartą prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kuriuose būtų detaliai nurodyta, kokį pelną ieškovas Kauno filiale gavo 2004 metų vasario–rugpjūčio mėnesiais, tačiau jis nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Teismas taip pat visiškai nevertino tai, kad paskutinį mėnesį prieš išsikeliant iš nuomojamų patalpų ieškovo gautas pelnas buvo tik 425,16 Lt, neišskaičiuojant bendrųjų administravimo išlaidų. Tai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovo veikla Kauno filiale buvo nuostolinga ir dėl to ieškovas neketino tęsti veiklos atsakovo nuomojamose patalpose.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, įrodinėdamas, jog ieškovas pripažino sutarties nutraukimą, nepagrįstai skunde remiasi tik suinteresuotų asmenų buvusių ieškovo darbuotojų K. B. ir A. Ž. parodymais, kurie, UAB ,,Regplasta“ neteisėtai nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tose pačiose patalpose pradėjo dirbti jau kaip analogišką veiklą vykdančios UAB ,,ISG“. Ieškovo direktorius jiems nedavė ir negalėjo duoti nurodymų dėl nuomojamų patalpų atlaisvinimo. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas negalėjo nutraukti nuomos sutarties 7.2 punkto pagrindu, o tai padaręs pažeidė sutarties sąlygas bei ieškovo interesus. Teismas, skaičiuodamas neteisėtu sutarties nutraukimu ieškovui padarytą žalą, pagrįstai rėmėsi įmonės veiklos rodikliais per paskutinius 6 mėnesius iki neteisėto sutarties nutraukimo. Neteisėtu sutarties nutraukimu buvo nutraukta pelningumo prasme pastoviai gerėjanti įmonės Kauno filialo veikla. Vidutinis grynasis įmonės Kauno filialo pelnas per paskutinius 6 mėnesius iki neteisėto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo buvo 25 324,41 Lt. Atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta 177 270,87 Lt žala, dėl kurios kaltas atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad faktiniai šalių santykiai buvo susiklostę taip, jog atsiskaitymai už nuomą vėluodavo nuolat, nes atsakovo sąskaitos ieškovui buvo pateikiamos pavėluotai. Atsakovas tokį atsiskaitymo būdą toleravo, delspinigių iš ieškovo nereikalavo, pretenzijų dėl to nė karto ieškovui nepareiškė. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo poziciją, esą ieškovas pats neketino toliau naudotis patalpomis, paneigia ieškovo raštai atsakovui dėl nesutikimo nutraukti nuomos sutartį, o taip pat abiejų šalių veiksmai – ieškovas investavo didelę pinigų sumą į patalpų remontą, o atsakovas 80 procentų šių išlaidų (40 869 Lt) sutiko kompensuoti, jas įskaitant į nuomos mokestį. Ieškovas naujas patalpas savo veiklai vykdyti išsinuomojo 2005 m. rugsėjo 1 d., todėl jis pagrįstai reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kai dėl atsakovo veiksmų negalėjo naudotis patalpomis ir vykdyti savo veiklą (už 2005 m. vasario - rugsėjo mėnesius). Apeliantas, ginčydamas ieškinio dydį ir nurodydamas, jog ne visais laikotarpiais ieškovo įmonė dirbo pelningai, tam pagrįsti įrodymų nepateikė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo nurodyto ieškinio dydžio nepaneigė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo pateiktais duomenimis apie jo turėtą pelną ir pagrįstai tenkino ieškinį, priteisdamas ieškovui jo negautas pajamas už laikotarpį, kai jis negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pelno.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl nuostolių atlyginimo ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kitą nutarties dalį paliko galioti.

Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad teismams nustačius egzistavusią individualią ginčo šalių atsiskaitymo praktiką, atsižvelgiant į ginčo sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, ginčo sutarties 7.2 punkto nuostatos vertintinos kaip suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei jis tinkamai bendradarbiavo su nuomininku sutartinių prievolių vykdymo laiku ir išnaudojo protingas galimybes pašalinti sutarties vykdymo sutrikimus. Teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, paneigia atsakovo argumentą, jog šalys dėl ginčo sutarties 7.2 punkto susitarė kaip dėl naikinamosios sąlygos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ginčo sutarties nuostatas, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog atsakovas, ginčo teisiniuose santykiuose nesilaikydamas sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų nuostatų, neteisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje yra viešojo intereso elementas – UAB „Regplasta“ yra neįgaliųjų socialinė įmonė, kuri, vykdydama savo pagrindinę socialinę paskirtį, aprūpina regėjimo negalią turinčius, t. y. itin socialiai pažeidžiamus, asmenis darbu. Kadangi tokia įmonė yra socialiai reikšmingas subjektas, nuo kurio finansinės padėties priklauso jo veikla ir neįgaliųjų užimtumo galimybės, teismas šioje byloje privalo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiksliai išsprendžiant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Bylose, kuriose turi būti apgintas viešasis interesas, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Byloje teismai sprendė dėl bylos aplinkybių vertinimo ir ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, visapusiškai neišnagrinėję reikšmingų aplinkybių, neįvertinę jas patvirtinančių įrodymų, susijusių su ieškovo negautų pajamų dydžiu ir atsakovo atsakomybės dėl jų atsiradimo. Nutartyje pažymėta, kad atsakovo teiginius, jog prekybai ieškovo Kauno ir kituose filialuose būdingas sezoniškumas bei nuo to priklauso konkrečiais metų mėnesiais gaunamas pelnas, patvirtino ieškovo administracijos vadovas. Liudytojai nurodė, kad Kauno filiale vidutiniškai gautam pelnui apskaičiuoti atsižvelgta būtent į pelningiausius prekybos laikotarpius: prieš naujus mokslo metus ir Šv. Kalėdas. Dėl to galėjo būti netiksliai apskaičiuotos 2005 m. vasario-rugpjūčio mėn., t. y. ne to paties sezono metu, ieškovo negautos pajamos dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Teismai nesiaiškino, kokie buvo ieškovo filialų veiklos rezultatai kiekvieną nurodytų laikotarpių mėnesį. Byloje yra duomenų, kad šiuo metu ieškovo nuomojamų Kauno filialo patalpų savininkai apie jų nuomą paskelbė 2005 m. sausio mėn. pabaigoje, o vasario-kovo mėn. pradėjo derėtis su ieškovu. Būtina įvertinti, ar, atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neturėjo galimybės veiklą naujose patalpose atnaujinti anksčiau nei rugsėjo mėnesį ir taip sumažinti patiriamus nuostolius. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo, be jau nurodytų klausimų, turi būti pasisakyta dėl atsakovo apeliacinio skundo dalies motyvų, neišnagrinėtų skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuriuose nurodomos aplinkybės dėl ieškovo valios atlaisvinti atsakovui priklausančias patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl teismo sprendimu ieškovui priteisto žalos atlyginimo tenkintina.

Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad atsakovui (nuomotojui) neteisėtai vienašališkai nutraukus su ieškovu (nuomininku) sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, buvo nutraukta pelninga ieškovo Kauno filialo veikla, ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudarė jo negautos pajamos per laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d., kada ieškovui reikėjo išsikelti iš atsakovo patalpų, iki 2005 m. rugsėjo 1 d., kuomet ieškovo Kauno filialas atnaujino veiklą kitose išsinuomotose patalpose. Apskaičiavęs Kauno filialo veiklos 2004 m. rugpjūčio – 2005 m. sausio mėnesiais rodiklius ieškovas nurodė, kad filialo veiklos vidutinis grynasis pelnas per tą šešių mėnesių laikotarpį sudarė 25 324,41 Lt į mėnesį, todėl laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (kai buvo nutrūkusi filialo veikla) ieškovas neteko 177 270,87 Lt grynųjų pajamų. Ši suma sudaro ieškovo netiesioginius nuostolius, kurių atlyginimą jis prašė priteisti iš atsakovo, neteisėtai nutraukusio nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo tokio dydžio nuostolių atlyginimą, sprendime apsiribojo nurodymu, jog žalos atlyginimo dydis pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga (t. 4, b. l. 13-16, 75, 124-153). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose bylos dokumentų vietose yra ieškovo pateiktos grynojo pelno Kauno filiale ir veiklos sąnaudų 2004 m. rugpjūčio – 2005 m. sausio mėnesiais apskaičiavimo lentelės (t. 4, b. l. 13), ieškovo 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita (t. 4, b. l. 14), 2004 – 2005 metų pelno (nuostolių) ataskaitų pagal nuosekliai dirbusius padalinius palyginamoji lentelė (t. 4, b. l. 75), Kauno filialo pardavimų ir bendrojo pelno bei šio filialo veiklos sąnaudų 2004 m. rugpjūčio – 2005 m. sausio mėnesiais detaliųjų ataskaitų lentelės (t. 4, b. l. 125-153). Pirmosios instancijos teismas teisinio įvertinimo šiems ieškovo parengtiems skaičiavimams, kuriais buvo grindžiamas nuostolių negautų pajamų forma faktas ir dydis, nepateikė, taip pat nepasisakė dėl ieškovo taikytos grynojo pelno apskaičiavimo pasirenkant konkrečią Kauno filialo veiklos trukmę metodikos.

Dėl nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo pareigos

Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, nes kaip jau nurodyta, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, o įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 28 d. nutartyje (bylos kasacinėje instancijoje Nr. 3K-3-199/2009) konstatuota, jog nagrinėjamo ginčo atveju pasireiškia ir viešojo intereso elementas – atsakovas UAB „Regplasta“ yra neįgaliųjų socialinė įmonė, kuri, vykdydama savo pagrindinę socialinę paskirtį, aprūpina regėjimo negalią turinčius, t. y. itin socialiai pažeidžiamus, asmenis darbu. Kadangi tokia įmonė yra socialiai reikšmingas subjektas, nuo kurio finansinės padėties priklauso jo veikla ir neįgaliųjų užimtumo galimybės, teismas šioje byloje privalo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiksliai išsprendžiant ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 2 dalis). Bylose, kuriose turi būti ginamas viešasis interesas, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (CPK 179 str. 2 d.).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę, o esant poreikiui ginti viešąjį interesą – tai ir pareigą dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Visais atvejais teismas, tirdamas šalių pateiktus, o esant įstatyme numatytam pagrindui – ir savo iniciatyva surinktus įrodymus, turi įvertinti jų pakankamumą, leistinumą ir tarpusavio sąsajumą. Teismo funkcija – tirti ir vertinti byloje esančius šalių įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kai nukentėjusioji sutarties šalis reikalauja iš kaltosios kitos sutarties šalies atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos visos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, tarp jų – nuostolių atsiradimo faktas ir nuostolių dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Kaip jau minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Šioje byloje taip pat turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: įrodyti teiginį (šiuo atveju tiek dėl nuostolių atsiradimo fakto, tiek dėl nuostolių dydžio) turi ieškovas, kuris teigia, kad dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Taigi nuostolių (žalos) fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka šaliai, teigiančiai, kad ji patyrė tuos nuostolius, šiuo atveju – ieškovui. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta bei jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo yra įtvirtintas nuostolių atlyginimas, kurio atsiradimo faktą ir jo dydį turi įrodyti to atlyginimo reikalaujanti šalis.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu priteisti 177 270,87 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, atsikirtimus motyvuodamas tuo, kad skaičiuojant nuostolių dydį nepagrįstai neatsižvelgta į tai, jog ieškovo veiklai būdingas sezoniškumas, t. y. aktyvi prekyba vykdavo tik rugsėjo - gruodžio mėnesiais, o visą kitą laiką ieškovo pajamos būdavo gerokai mažesnės. Gi pirmosios instancijos teismas vertino vidutiniškai per mėnesį ieškovo gauto pelno dydį, apskaičiuotą remiantis vien tik aktyvios prekybos laikotarpio rezultatais.

Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2009 m. balandžio mėn. 28 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovo teiginius apie tai, kad prekybos veiklai ieškovo Kauno ir kituose filialuose būdingas sezoniškumas bei nuo to priklauso konkrečiais metų mėnesiais gaunamas pelnas, patvirtino ieškovo administracijos vadovas (t. 5, b. l. 22). Remiantis liudytojų parodymais, ieškovo Kauno filiale vidutiniškai gautam pelnui apskaičiuoti atsižvelgta būtent į pelningiausius prekybos laikotarpius: prieš naujuosius mokslo metus ir Šv. Kalėdas šventes. Dėl to galėjo būti netiksliai apskaičiuotos 2005 m. vasario-rugpjūčio mėnesių, t. y. ne to paties sezono metu ieškovo negautos pajamos dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Trečiasis asmuo K. B. atsiliepime į ieškinį (t. 4, b. l. 21) pažymėjo, kad ieškovo administracijos vadovas nurodė nutraukti Kauno padalinio veiklą, nes 2005 m. vasario-rugsėjo mėnesiais gali būti patiriama nuostolių, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu 2004 metais. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ir viešojo intereso elementas, kasacinis teismas konstatavo teismo pareiga surinkti įrodymus, kurie įgalintų išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti, kokie buvo ieškovo filialų veiklos rezultatai kiekvieną nurodytų laikotarpių (2004 m. vasario – rugpjūčio mėn. ir 2005 m. vasario – rugpjūčio mėn.) mėnesį. Akivaizdu, kad tokius įrodymus objektyviai galėjo ir turėjo pateikti tiktai ieškovas, nes jie tiesiogiai susiję su šio subjekto ūkinės veiklos rodikliais ir statistiniais pelno (nuostolio) rezultatais. Kasacinis teismas šioje byloje priimtoje aukščiau minėtoje nutartyje taip pat pasisakė ir dėl to, kad pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jei kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Byloje yra duomenų, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ieškovo Kauno filialui išnuomotų kitų patalpų savininkai apie jų nuomą paskelbė 2005 m. sausio mėn. pabaigoje, o jau vasario-kovo mėn. pradėjo derėtis su ieškovu (t. 4, b. l. 105), todėl būtina įvertinti, ar, atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieškovas neturėjo galimybės veiklą naujose patalpose atnaujinti anksčiau nei nuo rugsėjo mėnesio ir taip sumažinti nuostolius.

Vykdydamas kasacinio teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl būtinumo tiksliai išaiškinti nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio realumo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas 2009 m. spalio 20 d. posėdyje (t. 5, b. l. 108-109) protokoline nutartimi nusprendė išreikalauti iš ieškovo dokumentus, susijusius su jo veiklos pajamomis ir sąnaudomis 2004 m. vasario – liepos mėnesiais Kauno filiale bei 2005 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais visuose kituose ieškovo filialuose, taip pat pateikti derybų eigą su kitų patalpų nuomotojais patvirtinančius duomenis (medžiagą). 2009 m. lapkričio 3 d. (t. 5, b. l. 112) ieškovo atstovams adresuotame teismo rašte buvo išdėstyti aiškūs pavedimai dėl būtinų papildomų įrodymų pateikimo. Reikalingiems duomenims pateikti buvo nustatytas pakankamai ilgos trukmės laikas, tačiau teismo pavedimai iki nustatyto termino (2010 m. sausio 4 d.) nebuvo įvykdyti. Paaiškėjus, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla (pagal duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d.), į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 15 d. posėdyje buvo atvykęs ieškovo bankroto administratorius V. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisinio statuso pasikeitimas (tapimas bankrutuojančia įmone) nedaro jokios įtakos ieškovo, kaip ginčo šalies, pareigos pateikti teismo pareikalautus papildomus įrodymus jo ieškinyje nurodytiems teiginiams dėl nuostolių fakto ir jų dydžio pagrįsti vykdymui, nes bankrutuojančios įmonės administratorius įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė nuo jo administruojamos įmonės ieškinio reikalavimų atsakovui šioje byloje. Ieškovo bankroto administratoriui galiojo teismo nurodyti pavedimai dėl būtinų papildomų įrodymų ieškovo nuostolių faktui ir dydžiui patvirtinti pateikimo, kas ir buvo fiksuota apeliacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 15 d. posėdžio protokoline nutartimi. Į teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. posėdį ieškovo atstovas (bankroto administratorius) neatvyko dėl nežinomos priežasties, teismo nurodymų ir pavedimų dėl būtinų papildomų įrodymų ieškovo nuostolių faktui ir tiksliam dydžiui patvirtinti nepateikė ir nenurodė tokio nepateikimo priežasčių ar motyvų.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šalies galimybę pateikti daugiau įrodymų apie įrodinėjamas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovo nurodytas aplinkybes apie nuostolių, kuriuos jis teigia patyręs dėl atsakovo įvykdyto neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, atsiradimo faktą ir nuostolių dydį galėtų patvirtinti tie įrodomąją vertę turintys duomenys, kuriuos galėjo ir teismo pavedimu privalėjo pateikti ieškovas, kaip šalis, teigianti apie nuostolių faktą ir konkretų jų dydį, todėl turinti įrodyti tokius teiginius. Jeigu šalis turi galimybę, bet neteikia kitų įrodymų, tai gali būti, kad jie šaliai yra nepalankūs. Teismas gali pareikalauti, bet neprivalo priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Šalies, turinčios pateikti visus galimus įrodymus, pareigos juos pateikti nevykdymas, taip pat gali būti vertinamas ir kaip atsisakymas tam tikrų jos nurodytų aplinkybių įrodinėjimo.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 179 straipsnio normos negali būti aiškinamos kaip atimančios teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (šio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Vadovaujantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad ieškovui nepateikus reikalingų įrodymų, teismui nepakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima nustatyti nuostolių ieškovui atsiradimo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant nuomos sutartį faktą ir nustatyti konkretų nuostolių dydį. Dėl tos pačios priežasties (įrodymų neteikimo) nebuvo paneigta ir ta kasacinio teismo šioje byloje nurodyta aplinkybė, kad pats kreditorius (ieškovas) savo veiksmais arba neveikimu tyčia ar dėl neatsargumo galėjo prisidėti prie nuostolių atsiradimo arba jų padidėjimo, kas sudarytų teisinį pagrindą remtis CK 6.259 straipsnio nuostatomis dėl atsakomybės skolininkui netaikymo.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas žalos (nuostolių dėl negautų pajamų) atlyginimas ir dėl šio reikalavimo priima kitą sprendimą – jį atmeta.

Dėl šioje apeliacijoje išspręstinų procesinių klausimų

Įvertinus tai, kad byloje buvo patenkinta dalis atsakovo UAB „Regplasta“ paduoto kasacinio skundo, taip pat šia nutartimi patenkinama dalis atsakovo UAB „Regplasta“ apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų po pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo priėmimo (atsakovo UAB „Regplasta“ sumokėto dalies žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus – t. 4, b. l. 170 ir 189, t. 5, b. l. 52, ieškovo UAB „Innovation Computer Group“ išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – t. 5, b. l. 25 ir 90-91) atlyginimas tarp šalių nepaskirstomas (viena kitai nepriteisiamas).

Šioje byloje priimta Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 107-108) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinant ieškovo UAB „Innovation Computer Group“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Atmetus tokį reikalavimą, atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Regplasta“ priteistas ieškovui UAB „Innovation Computer Group“ 177 270,87 Lt žalos atlyginimas. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Innovation Computer Group“ ieškinio reikalavimą atsakovui UAB „Regplasta“ dėl 177 270,87 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Sumažinti ieškovui UAB „Innovation Computer Group“ priteistą iš atsakovo UAB „Regplasta“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: sumokėto žyminio mokesčio - iki 200 Lt, advokato atstovavimo išlaidų – iki 2 000 Lt.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždarajai akcinei bendrovei „Regplasta“ (įmonės kodas 3271456) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo ir finansinio turto areštą.

Teisėjai Danutė MilašienėGintaras PečiulisDonatas Šernas