Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 42 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirta 42 parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 28 parų arešto bausmės.

Civilinio ieškovo “E”, UAB civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš E. K. priteista 159 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 11.41 val., PC “E”, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą “E”, UAB priklausantį nedidelės vertės turtą – siaurapjūklį „Bosh“ už 159 Eur, padarydamas “E”, UAB 159 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu.

2.1. Skunde nuteistasis cituoja BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad jis visiškai prisipažįsta kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, stengsis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, keičia gyvenimo būdą, išvadas dėl savo elgesio padarė, pažada daugiau nebenusikalsti, gyventi dorai ir sąžiningai. Prašo minėtas aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir skirti jam bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nurodo, kad sutinka atlikti viešuosius darbus.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

8. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas E. K. už šią nusikalstamą veiką paskyrė areštą 42 paroms, ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažino iki arešto 28 paroms. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba, nusikalto anksčiau būdamas daug kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir ne kartą teistas užsienio valstybėje, be kita ko, teistas ir už svetimo turto pagrobimą (1 t., b. l. 70–86), labai daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 88–174). Kadangi E. K. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to E. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį dar kartą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

9. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas jo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jis dirba, stengsis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, keičia gyvenimo būdą, išvadas dėl savo elgesio padarė, pažada daugiau nebenusikalsti ir gyventi dorai. Tenkinti šį nuteistojo prašymą ir minėtas aplinkybes pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Šiuo atveju minėtų aplinkybių byloje nenustatyta, be to, ankstesni E. K. teistumai ir administraciniai baustumai, aplinkybė, kad jis nebe pirmą kartą padaro analogišką baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, t. y. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, rodo, kad nuteistojo teiginiai, jog jis keičia gyvenimo būdą tinkama linkme ir ateityje nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio.

10. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę nepagrįstai pripažino E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Pažymėtina, kad, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį nėra išnykęs, atsižvelgiant į tai, kad E. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ne už tyčinį nusikaltimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, konstatuojama, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl nėra pagrindo E. K. laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam E. K. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, todėl toks nuosprendžio pakeitimas, remiantis teismų praktika, neprieštarauja jau paminėto BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimams (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojo byloje Nr. 1A-72-449/2024).

11. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl nuteistojo E. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, keisti nuteistajam paskirtą bausmę, kolegijos nuomone, pagrindo nėra, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. K. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos švelnesnės bausmės, negu laisvės atėmimas ir areštas (bauda, viešieji darbai), tačiau tai E. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu areštas, pavyzdžiui, apelianto pageidaujamus viešuosius darbus, būtų netikslinga.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus E. K. arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – areštas 28 paroms, savo dydžiu yra mažesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros), todėl daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti, kaip jau minėta, net ir panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021). Kadangi E. K. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą – šios rūšies bausmės pastarajam jau buvo paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiais (1 t., b. l. 70–86), teistumas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo jam nebuvo neišnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, svarstyti apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nėra teisinio pagrindo.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.