Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Baškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. patikslintą skundą dėl 2019 m. vasario 25 d. patvarkymo Nr. 0090/13/00276S-433 dėl šalies pakeitimo bei termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., A. S. ir K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (b. l. 7–8).

Pareiškėjos patikslintas skundas grindžiamas tuo, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš A. S. pareiškėjos (išieškotojos) A. S. naudai. Vykdomajame rašte pareiškėja A. S. nurodyta išieškotoja. Skundžiamu patvarkymu antstolė pakeitė išieškotoją A. S. išieškotoju K. S., kuris sulaukė pilnametystės. Pareiškėja su šiuo patvarkymu nesutinka. Iš skolininko A. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. S., kurio poreikiais rūpinosi tik mama – pareiškėja A. S.. Vaikui tapus pilnamečiu tėvai nebeturi pareigos teikti išlaikymą, tačiau išlaikymo skola turi būti išieškoma. Pareiškėja viena pati teikė išlaikymą nepilnamečiui K. S. už išlaikymo neteikiantį tėvą A. S.. Taigi, nors įsiskolinimas susidarė dėl nepilnamečio vaiko interesų, tačiau jis buvo dengiamas pareiškėjos (išieškotojos) sąskaita ir piniginėmis lėšomis. Šiuo atveju susiformavo tokia situacija, kad pareiškėja dėl netinkamos vaiko tėvo A. S. pareigos vykdymo patirs nuostolių, o kita šalis atitinkamai nepagrįstai praturtės. Pareiškėjai yra iškelta bankroto byla, todėl toks vykdymo proceso šalies pakeitimas pažeis ne tik pareiškėjos, bet ir jos kreditorių interesus. Vykdomojoje byloje nurodant išieškotoja pilnamečio vaiko K. S. motiną A. S. pilnamečio vaiko interesai nėra pažeidžiami.

Antstolę R. G. pavaduojanti antstolė S. Vaicekauskienė 2019 m. gegužės 21 d. patvarkyme dėl skundo Nr. 0090/13/00276/S-1062 netenkino pareiškėjos A. S. skundo dėl termino atnaujinimo, nes jis pateiktas praleidus 20 dienų terminą (b. l. 4).

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0090/13/00276 medžiagų nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje nuo 2013 m. kovo 20 d. vykdomas 2013 m. kovo 18 d. išduotas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-150-894/2013 dėl priteisto iš suinteresuoto asmens A. S. išlaikymo po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suinteresuotam asmeniui K. S. nuo 2011 m. liepos 29 d. iki K. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 275,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Analogiškas išlaikymas priteistas ir nepilnamečiui M. J. S.. Tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise skirta įstatyminei K. ir M. J. S. atstovei pareiškėjai A. S. (vykdomosios b. l. 1).

2019 m. vasario 18 d. antstolė gavo suinteresuoto asmens K. S. prašymą pakeisti vykdymo proceso šalį iš A. S. į K. S. vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00276 K. S. išieškojimo apimtyje (vykdomosios b. l. 121).

2019 m. vasario 25 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo Nr.0090/13/00276/S-433, kuriuo patvarkė pakeisti išieškotoją A. S. išieškotoju K. S. vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00276 išlaikymo įsiskolinimo K. S. apimtyje (vykdomosios b. l. 122).

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuris numato, jog vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą antstolis sprendžia patvarkymu. Procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę gali lemti asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo – perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jeigu ši pareiga nevykdoma, išlaikymą priteisia teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.194 straipsniai). Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas CK 3.185–3.191 straipsniai). Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, o išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė. Kadangi išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami patys vaikai, tai nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, bet ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tėvai ar vienas iš jų turi tik vaiko turto tvarkymo teisę (uzufruktą) ir tą turtą jie privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra vaikui priklausantis turtas ir jis negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe.

Civiliniame procese nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, o vaikui sulaukus pilnametystės tėvų atstovavimas pasibaigia (CPK 38 straipsnis). Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiui vaikui yra procesinių teisių praradimas jo atstovams – tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys, o sulaukę pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai.

Kaip matyti šiuo atveju, išlaikymas buvo priteistas nepilnamečiui pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. S. sūnui suinteresuotam asmeniui K. S.. Įgijęs procesinį veiksnumą – sulaukęs pilnametystės suinteresuotas asmuo K. S. pareiškė antstolei perimantis išieškotojo teises iš pareiškėjos A. S., todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai pakeitė išieškotoją CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. birželio 29 Nr. 3K-3-285/2009, 2010 m. kovo 16 d. Nr. 3K-3-114/2010, 2013 m. lapkričio 6 d. Nr.3K-3-543/2013, 2016 m. birželio 29 d. Nr. 3K-7-231-969/2016, 2016 m. gegužės 3 d. Nr. 3K-3-246-378/2016).

Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 596 straipsnio aiškinimo bei taikymo ir pati pripažįsta, jog pilnametystės sulaukęs vaikas gali savarankiškai įgyvendinti teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo jam išieškojimo. Pareiškėjos nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-114/2010 yra išaiškinta, kad, nepilnamečiui vaikui sulaukus pilnametystės, vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodytas vienas iš tėvų, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Nagrinėjamu atveju tapęs pilnamečiu suinteresuotas asmuo K. S., kuriam vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00276 išieškomas priteistas išlaikymas, pateikė prašymą pakeisti proceso šalį – išieškotoją būtent jam vykdomo išieškojimo dalyje, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo prašymo (CPK 177, 1875 straipsniai). Pareiškėjos argumentai dėl jos turtinių prievolių kitiems kreditoriams, taip pat dėl bankroto bylos jai iškėlimo leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja siekia patenkinti savo kreditorių interesus ar jų dalį savo dabar jau pilnamečio vaiko K. S. turtu (išlaikymo lėšomis).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2019 m. vasario 25 d. antstolės R. G. priimtą patvarkymą Nr. 0090/13/00276/S-433, todėl pareiškėjos A. S. patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl kitų bylos dalyvių nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 straipsnis).

Skundo netenkinus, iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 19,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Suinteresuotam asmeniui A. S. turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos, nes jų interesai nelaikomi skirtingais (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Suinteresuoto asmens K. S. ir pareiškėjos interesai yra neabejotinai priešingi, todėl šiam asmeniui priteisiamos jo patirtos 250,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 96, 98, 185 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 108, 117).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos A. S. patikslinto skundo dėl 2019 m. vasario 25 d. patvarkymo Nr. 0090/13/00276S-433 dėl šalies pakeitimo bei termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., A. S. ir K. S.

Priteisti iš pareiškėjos A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kaune, Estų g. 7) suinteresuotam asmeniui K. S. (gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už advokato pagalbą.

Netenkinti suinteresuoto asmens A. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš pareiškėjos A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 19,77 Eur (devyniolikos eurų 77 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.