- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-877-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03455-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- MG AB „Precizika“
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės "Belvilis"
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo MG AB „Precizika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės "Belvilis" ieškinį atsakovui Mokslinei-gamybinei akcinei bendrovei "PRECIZIKA" dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas UAB „Belvilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 14 619, 48 Lt be teisinio pagrindo nepagrįstai gautus pinigus, 6 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimus grindžia aplinkybe, kad 2003-12-29 ir 2007-02-01, sudarius negyvenamųjų patalpų sutartis atsakovas MG AB „Precizika“ visą nuomotų patalpų laiką ieškovui UAB „Belvilis“ nepagrįstai taikė didesnius nei AB „RST“ nustatytus elektros energijos tiekimo tarifus, ko pasekoje atsakovas liko skolingas ieškovui 14 619,48 Lt, nes ieškovas permokėjo atsakovui už elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-19 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo MG AB „Precizika“ 14 619,48 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2012-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,50 Lt žyminį mokestį. Grąžino ieškovui 219,50 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas MG AB „Precizika“ prieštaravimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas atliktu įskaitymu pripažino skolą, kuri susidarė eksploatuojant ir prižiūrint elektros energijos tiekimo įrenginius. Be to teismas priėmė sprendimą dokumentinio proceso byloje ir netyrė įskaitymo pagrįstumo. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo pareigą padengti faktines išlaidas administruojant elektros energijos tiekimo įrenginius.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priimtą 2012 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-12 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo MG AB "Precizika" ieškinį atsakovui UAB "Belvilis" dėl skolos priteisimo nustatė, jog atsakovo prievolė sumokėti už sutarties pagrindu teiktą elektros energiją pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, todėl 2010-02-09 priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo buvo išieškota skola, panaikino ir ieškovo ieškinį dėl 33 051,73 Lt skolos už elektros energiją atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2011-05-04 pripažino pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas sutartimi įsipareigojo apmokėti už elektros energiją tarifu, kokį mokėjo atsakovas elektros tiekimo įmonei, todėl apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-12 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams minėtoje byloje konstatavus, jog atsakovas be pagrindo gavo iš atsakovo 47 671,21 Lt, o ieškovo prievolė sumokėti atsakovui 33 051,73 Lt pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, teismas šioje byloje konstatavo jog atsakovas be pagrindo gavo iš ieškovo 14 619,48 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodyta, pažymėjo, kad atsakovui taikius didesnes elektros energijos kainas, nei buvo numatyta sutartyje, pastarajam atsirado pareiga grąžinti ieškovui iš jo be pagrindo gautą pinigų sumą, nepadengtą prievolės įskaitymu, 14 619,48 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-12 sprendimą priėmė dokumentinio proceso tvarka ir netyrė įskaitymo pagrįstumo. Nurodė, jog teismai aukščiau minėtu sprendimu, nutartimi konstatavo, kad atsakovas nereiškė ieškinio dėl įskaitymo nuginčyjimo ir konstatavo permokos faktą. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatyti faktai (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas), vertinami kaip prejudiciniai faktai, todėl ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas reiškia ieškovui nepagrįstus reikalavimus dėl apmokėjimo už elektros energijos tinklo ir įrenginių eksploatavimą, administravimą, nes dėl tokio mokesčio šalys sudarydamos patalpų nuomos sutartį nesusitarė.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (atsakovas) MG AB „Precizika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Belvilis“ ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog nei tariamos permokos faktas ir dydis, nei ieškovo pareigos mokėti atsakovui už perteiktą elektros energiją buvimas/nebuvimas, nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmesnėje byloje, todėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais. Pagal kasacinio teismo praktiką, prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai. Pažymėjo, jog pirmesnėje byloje nėra prejudicinių faktų, kurie patvirtintų tariamą permokos faktą ir menamą ieškovo teisę į jos grąžinimą. Atsižvelgiant į tai ieškovas pareikšdamas ieškinį šioje byloje, turėjo leistinais įrodymais įrodyti bei argumentuotai pagrįsti, kad jis faktiškai sumokėjo atsakovui prašomą priteisti sumą ir, kad ši suma sumokėta atsakovui nepagrįstai. Tačiau ieškovas, savo reikalavimą grįsdamas iš esmės vien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisėtai tenkino ieškovo ieškinį. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir tinkamai nustatyti bei ištirti bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, privalėjo vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nustatyti Sutarčių priedų Nr. 2 1.4 punktų prasmę ir tik tuomet daryti išvadas apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą/nepagrįstumą. Atsakovas pirkdavo elektros energiją iš elektros tiekimo įmonės (RST) ir lokaliu elektros energijos tinklu perteikdavo ja ieškovui, todėl tokiu atveju, atsakovas laikytinas abonentu, o ieškovas — subabonentu. Taigi atsakovas (abonentas/vartotojas), turėjo teisę reikalauti, o ieškovas (subabonentas) - pareigą padengti vartotojo (atsakovo) dėl elektros energijos pertiekimo patiriamas ir Taisyklių reikalavimus atitinkančias išlaidas. Taip pat pažymėjo, jog šalys laisva valia Sutartimis (Sutarčių 2 priedų 1.4 punktai) susitarė ir vėliau nuosekliais konkliudentiniais veiksmais patvirtino tokią elektros energijos perteikimo išlaidų ir nuostolių kompensavimo tvarką atsakovui, pagal kurią ieškovui buvo taikomi tokie elektros energijos tarifai (kaina), kurie taikytini tai vartotojų grupei, kuriai priklausytų ieškovas, jei pirktų elektros energiją tiesiogiai iš visuomeninio tiekėjo (RST), o į šiuos tarifus buvo įskaičiuota ir didžioji dalis išlaidų bei nuostolių, atsakovo patiriamų dėl elektros energijos perteikimo ieškovui. Ieškovas atsakovo pranešimus apie elektros energijos tarifą (kainą) gavo, ir akivaizdžiai suvokdamas, kad į jį yra įskaičiuota ir dalis ieškovo dėl elektros energijos pertiekimo patiriamų išlaidų, atsakovui nuo Sutarčių sudarymo (2003 metų) iki pat 2009 metų pabaigos, neteikė jokių prieštaravimų ir nesutikimų dėl tokių tarifų. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutartį ir vadovaudamasis išimtinai pažodiniu Sutarčių tekstu, tačiau neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus, Sutarčių nuostatų sudarymo tikslą bei šalių elgesį po Sutarčių sudarymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT) suformuotos praktikos ir netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles; nepagrįsto praturtėjimo institutą įtvirtinančias CK nuostatas nagrinėjamoje byloje taikė nepagrįstai, nes tam nebuvo privalomų sąlygų - atsakovas iš ieškovo pinigus gavo, o ieškovas juos atsakovui mokėjo teisėtai sudarytos ir nenuginčytos Sutarties bei teisės akto (Taisyklių 14 punktas) pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Belvilis“ atsiliepimu prašė apelianto MG AB „Precizika“ apeliacinį skundą atmesti ir 2012-11-12 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas iš esmės nenurodo jokių ginčijamo sprendimo neteisėtumo motyvų, o vien tik atkartoja teiginius iš pirmosios instancijos teismui teiktų prieštaravimų. Pažymėjo, jog teismas pagrįstai priėjo išvados, jog ankstesnė byla pagal MG AB “Precizika” ieškinį UAB “Belvilis” dėl skolos priteisimo turi prejudicinę galią. Byloje dalydavo tos pačios šalys. UAB „Belvilis“ įrodinėjo, kad jis turi reikalavimo teisę į MG AB „Precizika“ ir remdamasis šia reikalavimo teise įskaitė priešpriešinį MG AB „Precizika“ reikalavimą. Vadinasi, tokių aplinkybių pagrįstumą ankstesnėje byloje vertino teismai. Įrodinėjimo dalyką byloje sudarė taip pat ir UAB „Belvilis“ pateikiami faktiniai duomenys (įrodymai ir paaiškinimai) apie šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas dėl perteiktos elektros energijos kainų, atsiskaitymo už elektros energiją tvarkos, bei klausimai, susiję su susidariusia permoka. Taip pat pažymėjo, kad teismų sprendimuose yra pateikiami motyvai dėl minėtų UAB „Belvilis“ nurodytų faktinių aplinkybių bei yra konstatuota, kad UAB „Belvilis“ nurodomi argumentai yra pagrįsti. Ieškovo teigimu, visiškai nepagrįsta atsakovo pozicija, neva teismai atsakovo taikyto elektros tarifo dydžio nepagrįstumo net nenagrinėjo, kuomet teismų sprendimuose yra tiesiogiai vertinamas atsakovo nustatytas kainų apskaičiavimo UAB „Belvilis“ metodas. Ieškovas už elektros energiją atsakovui sumokėjo daugiau, negu reikia, taip susidarė permoka, kurios buvimas yra visiškai įrodytas. Ankstesnėje byloje teismas konstatavo, kad sutartinių santykių laikotarpiu MG AB „Precizika“ be pagrindo reikalavo iš UAB „Belvilis“ mokėti už elektros energiją pagal didesnį tarifą, nei mokėjo pats. Ankstesnėje byloje teismai nagrinėjo įskaitymo pagrįstumą, konstatavo, jog buvo visos įskaitymui būtinos sąlygos ir prievolių įskaitymo tvarka buvo išlaikyta, apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą pripažino pagrįstą. Teismas pripažino, jog šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas taikė per dideles ir nepagrįstas kainas už elektros energijos perdavimą, todėl turi grąžinti ieškovui be pagrindo įgytas lėšas. Pažymėjo, jog ieškovas neturėjo pagrindo protingai tikėtis, kad atsakovas yra nesąžiningas, nepasitikėti pranešimuose nurodyta informacija ir kiekvieną kartą, gavęs informacinį pranešimą, tikrinti nustatytos kainos pagrįstumo. Ieškovas vertino atsakovo siunčiamus informacinius pranešimus kaip geros valios, šalių kooperavimosi rezultatą ir neturėjo pagrindo abejoti juose nurodytų duomenų teisingumu.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.
Ginčas byloje yra kilęs iš nuomos teisinių santykių kurie šalis sieja nuo 2003 12 29, kai šalys pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 82-2003 (t.1,b.l. 34-36), kuri galiojo iki 2007 02 01. Vėliau, suėjus minėtos sutarties terminui, 2007-02-01 tarp šalių buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 116-2007 (t.1 b.l. 37-39), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 310 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Žirmūnų g. 139, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo naudotis patalpomis ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, mokėjo nuomos mokestį pagal atsakovo teikiamas sąskaitas. Tačiau vėliau tarp šalių ginčas kilo dėl taikomo elektros energijos tarifo, kuris buvo sprendžiamas pirmąja instancija Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Atsakovas minėtoje byloje reiškė reikalavimą dėl įsiskolinimo iš nuomos sutarties priteisimo. Tuo tarpu ieškovas reiškė prieštaravimus nurodydamas, kad nuomotojas be pagrindo priskaičiavo nuomininkui mokėjimus už suvartotą elektros energiją pagal padidintus tarifus, nors sutarties priedo Nr.2, I.4 punktu numatyta, jog nuomininkas už elektros energiją apmoka pagal elektros energijos skaitiklio parodymus, pagal galiojančius elektros energijos tiekimo įmonės tarifus. Bylą pirmąja instancija nagrinėjęs Vilniaus miesto 1apylinkės teismas nenustatė, kad pagal šią nuostatą atsakovas būtų įpareigotas mokėti papildomus mokesčius, susijusius su elektros energijos tiekimu, tinklų priežiūra. Ir atmetė nuomotojo (ieškovo minėtoje byloje) argumentus, kad skirtumą tarp sumos, kurią sumokėjo ieškovas energijos tiekėjui ir sumos, kurią atsakovas už elektros energiją sumokėjo ieškovui, sudaro elektros tinklų priežiūrai skirtos lėšos ir konstatavo, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti už elektros energiją tokiu tarifu, kokį moka ieškovas tiekimo įmonei. Be kitų įrodymų teismas rėmėsi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis, kad nuomotojas neturėjo teisės imti užmokesčio už perduotą elektros energiją atsakovui, o tik reikalauti padengti pagrįstas ir protingas faktines išlaidas už energijos perdavimą. Teismas laikė, kad nuomotojas tokių išlaidų ieškiniu nereikalavo, konkretaus jų dydžio nenurodė, nepateikė patirtus nuostolius ar išlaidas pavirtinančių įrodymų. Teismas 2010 11 12 sprendimu (b.l.15-18) pripažino, kad nuomininkas (atsakovas minėtoje byloje) pagrįstai nustatė permoką ir teisėtai taikė įskaitymą remdamasis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2011 05 04 nutartimi (b.l. 19-26) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šalių sutarties pagrindu nuomotas patalpas naudojo nuo 2004-01-01 iki 2010-01-31. Visą šį laikotarpį ieškovas tiekė elektros energiją atsakovui ir už tai reikalavo mokėti kainą, didesnę nei pats ieškovas mokėjo elektros energijos tiekėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal teisės aktus išlaidas, viršijančias pajamas (pelną) iš elektros energijos perdavimo veiklos, turi teisę gauti tik atitinkamą licenciją turintys ūkio subjektai (Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 17, 32 dalys) — nepriklausomi tiekėjai (EEĮ 2 straipsnio 16, 32 dalys) bei visuomeniniai tiekėjai (EEĮ 2 straipsnio 43, 32 dalys). Kitiems subjektams, neturintiems atitinkamos licencijos, draudžiama vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą ir pardavinėti elektros energiją už savo paties nustatytas kainas. Todėl nuomotojas visą sutartinių santykių laiką iš atsakovo turėjo teisę reikalauti ne AB Rytų skirstomųjų tinklų ar bet kurio kito elektros energijos tiekėjo nustatytą elektros energijos pardavimo kainą, o tik sutartimi sulygtą elektros energijos tarifą, kokį mokėjo pats tiekimo įmonei. Apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo apmokėti už elektros energiją tarifu, kokį mokėjo ieškovas elektros energijos tiekimo įmonei. Todėl susidarė permoka ir nuomininkas pagrįstai įskaitė šią permoką į savo skolą už nuomą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto ieškinyje nurodyta prievolė yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 strapsnio1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo jog šie faktai nustatyti kitoje byloje turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir iš naujo neįrodinėjami, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl šios procesinio įstatymo nuostatos aiškinimo ir taikymo LAT ne kartą yra pasisakęs, nurodydamas, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Aiškindamas šią proceso teisės normą LAT yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ( LAT 2013 11 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013; 2008 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 05 10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Taigi. tiek šioje byloje tiek anksčiau nagrinėtoje byloje ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių ir buvo kilęs iš tų pačių sutartinių santykių tarp šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko atsiskaitymo tarp nuomininko ir nuomotojo už elektros energiją. Todėl minėtoje byloje nustatytas faktas, kad atsakovas šioje nagrinėjamoje byloje be pagrindo reikalavo mokėti už elektros energiją pagal padidintą tarifą dėl ko, netgi po vienarūšių reikalavimų vienašališko įskaitymo, atlikto nuomininko ir ieškovo šioje byloje, yra susidariusi 14 619,48 Lt permoka yra prejudicinis faktais nagrinėjamai bylai, kuris iš naujo šioje byloje neįrodinėtinas. Be to, kolegija pastebi jog sistemiškai aiškinant ginčo nuomos sutarčių 2 priedo 1.4. punktą, numatantį (ankstesnėje 2003 12 29 sutartyje), kad už elektros energiją atsiskaitoma pagal skaitliuko parodymus, kartu su minėto priedo 2.2. punktu (b.l. 36,39), kuriame numatyta jog nuomininkas papildomai moka nuomotojui po 0,60 Lt už kv.m. už bendrų pastato inžinerinių sistemų ir įrangos eksploataciją ir remontą, išeina jog dėl mokesčio už tinklų, tame tarpe ir elektros tinklų eksploatavimą, šalys buvo sutarę atskirą mokestį. Tuo tarpu vėlesnės 2007 02 01 nuomos sutarties 2 priedo 1.4. punkto formuluotė yra aiški joje numatyta jog nuomininkas už elektros energiją atsiskaito pagal skaitliuko parodymus (pagal galiojančius elektros tiekimo įmonės tarifus ). Nuomotojas tokiu elektros energijos tiekėju negalėjo būti laikomas, be to ir šios sutarties 2 priedo 2.2. punktas nustatė atskirą mokestį už bendrų pastato inžinerinių sistemų ir įrangos eksploataciją ir remontą po 0,60 Lt už kv.m.
Kiti apeliacinio skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija
NUTARIA:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.