Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – S. S., S. S., T. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, suinteresuotieji asmenys atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byloje nebuvo gauta kitų procesinių prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos A. G. ir suinteresuotųjų asmenų S. S. ir S. S. motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikėja testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėja A. G. ir suinteresuotieji asmenys S. S. ir S. yra palikėjos M. S. pirmos eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (vaikai) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja M. S. testamento nebuvo sudariusi, palikimo po jo mirties niekas nepriėmė. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties paduoti. Pareiškėja laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo motinos mirties priėmimo, nes nežinojo, kad jos motina turėjo skolininką, t. y. T. P., kuris su jos motina galutinai neatsiskaitė pagal 2009-12-18 Dalies žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartį (skolos likutis yra apie 11 584,80 Eur). Termino praleidimą iš esmės nulėmė informacijos apie palikėjos turtą (turtines teises) trūkumas, o ne valios nebuvimas priimti palikimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po jos motinos mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotųjų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotųjų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjoms laiku priimti mamos palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėja negalėjo dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuotieji asmenys S. S., S. S., T. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš esmės su pareiškimu sutinka. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjai atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. G. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.