Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – P. V. ir D. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjai sužinojus apie vaikų senelio mirtį, nedelsiant kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarę Ingą Navickienę, kuri paaiškino, kad pareiškėja privalo kreiptis nepilnamečių vaikų vardu į vietos teismą dėl senelio palikimo priėmimo, ir po gauto teismo leidimo notarė galės išduoti paveldėjimo liudijimą. Be to, 2022 m. lapkričio 17 d. notarė raštiškai atsakė į 2022 m. lapkričio 16 d. paklausimą „Dėl J. V. paveldėjimo bylos“, kuriame pranešė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Švenčionių rajono savivaldybės 3-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla mirus (duomenys neskelbtini). J. V., po kurio mirties palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo sutuoktinė P. V., ir mirusiojo duktė D. I..

4. Pareiškėjai yra žinomas tik šis palikėjo J. V. palikimas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Švenčionių m. k. v, plotas 0.0958 ha, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionys, bei pastatai reg. Nr. (duomenys neskelbtini) - gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 170.48 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų palikėjas neturėjo.

5. Šiuo atveju nepilnamečiai vaikai praleido terminą gauti teismo leidimą priimti palikimą, nes jų įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja teigia, kad sužinojus apie vaikų senelio mirtį, nedelsiant ėmėsi visų veiksmų dėl palikimo priėmimo.

8. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti tenkinamas.

9. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

11. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečių vaikų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) motina, o jų tėvas G. V. mirė (duomenys neskelbtini) G. V. tėvas J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-3672-1 patvirtina, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje, vaikai – D. I. ir G. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po J. V. mirties liko turto: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Švenčionių m. k. v, plotas 0.0958 ha, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionys, ir statiniai – Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Švenčionys, piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke, bei transporto priemonė – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas J. V. testamento sudaręs nebuvo. 2022 m. rugsėjo 12 d. Švenčionių rajono savivaldybės 3-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla po palikėjo J. V. mirties, palikimą priėmę asmenys – P. V. ir D. I..

12. Remiantis CK 5.12 straipsniu, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Nepilnamečiai I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos eilės įpėdiniais, kadangi jų tėvas G. V., būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, palikimo atsiradimo metu buvo miręs (CK 5.12 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis). Bylos duomenys tvirtina, kad palikėjo J. V. vaikaičiai I. V. ir A. V. kreipimosi į teismą metu yra nepilnamečiai, todėl pareiškėja būdama jų atstovė pagal įstatymą ir gindama jų teises ir interesus, kreipėsi į teismą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Taigi, vadovaujantis vaikų interesais, priimti palikimą po senelio mirties turėjo įstatyminė atstovė (mama), tačiau šiuo atveju įstatymo nustatytu terminu palikimas nebuvo priimtas.

15. Nustatyta, kad terminas palikėjo J. V. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kadangi nežinojo apie vaikų senelio mirtį, o sužinojus nedelsiant kreipėsi į notarų biurą.

16. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojo apie palikėjo mirtį. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja nuo sužinojimo momento buvo aktyvi, nedelsiant kreipėsi į notarų biurą, o sužinojus, kad reikia kreiptis į teismą, iš karto kreipėsi į teismą. Be to, pareiškėja siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, todėl tai taip pat laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą prareiškimą.

17. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti nepilnamečių vaikų teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo nežinojimo. Be to, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti bei šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

18. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. V. mirties nepilnamečių I. V. ir A. V. vardu.

19. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5.12 straipsnį nepilnametės I. V. ir A. V. paveldi kartu su palikėjo J. V. pirmos eilės įpėdiniais. Taigi jos turi teisę paveldėti mirusio senelio palikimą, o pareiškėja kaip nepilnamečių vaiko atstovė, atsižvelgiant į jų interesus, priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečių vaikų senelio mirties.

20. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalga Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose. Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pavyzdžiui, išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro, komercinių bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.), o prašyme dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą suinteresuotais asmenimis nurodyti pareiškėjui žinomus palikėjo kreditorius.

22. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie palikėjo J. V. paveldimą turtą matyti, kad po palikėjo mirties liko šis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Švenčionių m. k. v, plotas 0.0958 ha, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Švenčionys, ir statiniai – Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Švenčionys, piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banke, bei transporto priemonė – Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje duomenų apie palikėjo kreditorius nėra (CPK 178 straipsnis). Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gegužės 8 d. duomenimis, šioje sistemoje nėra duomenų apie palikėjui J. V. užvestas vykdomąsias bylas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai priėmus palikimą nebus pažeisti. Laikytina, kad paveldėtas turtas bus panaudotas nepilnamečių vaikų I. V. ir A. V. poreikiams tenkinti. Todėl pareiškėjos prašymas dėl leidimo išdavimo tenkintinas.

24. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie palikėjo J. V. kreditorius, tačiau teismui siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, kad galimai jiems netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų I. V. ir A. V. vardu išduotinas pagal antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 dalis).

26. Pareiškėjai išaiškintina, kad, remiantis CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti nepilnamečių I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti pareiškėjos I. V. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų I. V. ir A. V. vardu.

Išduoti pareiškėjai I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečių I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, įstatymo nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.