- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1869-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00570-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 219,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 197,90 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog nuomotoja (pradinė kreditorė) UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023396, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P40 Lite E 64 GB, 12 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais po 19,99 Eur. Atsakovas yra sumokėjęs tik vieną 19,99 Eur įmoką, likusi nesumokėta įmokų suma – 219,89 Eur. Atsakovui nesilaikant vienos iš esminių sutarties sąlygų pradinė kreditorė vienašališkai, įspėjusi atsakovą raštu apie sutarties nutraukimą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. 2021 m. sausio 28 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino UAB „Be kredito“ ir atsakovo M. B. 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-023396 sąlygą dėl delspinigių, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos; priteisė iš atsakovo M. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 219,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 19,79 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 66,55 Eur už procesinių dokumentų parengimą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-023396, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P40 Lite E 64 GB, 12 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
6. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė, kad atsakovas turėjo pareigą įvykdyti prievolę pagal nuomos sutartį, o atsakovui nepateikus duomenų apie prašomos priteisti skolos sumokėjimą, yra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti ir priteisė ieškovei iš atsakovo 219,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. BK-023396.
7. Teismas byloje nustatė, kad išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą pirko savo asmeniniams poreikiams, daiktas – telefonas yra kilnojamasis daiktas, todėl šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga, tame tarpe teismo teisė ex officio spręsti dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas. Šalių ketinimai patvirtino šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis), nes buvo susitarta finansuoti įgyto telefono kainą. Teismas laikė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo vis tik buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis. Nors išperkamosios nuomos sutartyje neįtvirtinta sąlyga privalomai pirkti nuomojamo daikto – telefono, tačiau teismas šią sąlygą pripažino įtraukta į sutartį, siekiant išvengti Vartojimo kredito sutarties keliamų reikalavimų. Išperkamosios nuomos sutarties tikrasis tikslas visgi yra ne sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o vartojimo kredito (finansavimo) klientui suteikimas, todėl tokiai sutarčiai yra taikytini vartojimo kreditų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
8. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-023396, pradinis kreditorius ir atsakovas sulygo, jog vėluojant atsiskaityti už suteiktas paslaugas bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos nebuvo aptarta individualiai, kadangi tokia pati sąlyga išdėstyta ne tik Specialiosiose, bet ir Bendrosiose sutarties sąlygose, o be to, sutartyje nėra žymos, kad minėta sąlyga šalių buvo aptarta individualiai, taip pat atsakovui išaiškinta. Teismui pripažinus nurodytą sąlygą neaptartą individualiai, buvo sprendžiamas klausimas dėl jos sąžiningumo. Teismas minėtą sutarties sąlygą laikė neatitinkančią sąžiningumo kriterijų, nes ji iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, kadangi gali susiklostyti situacija (kaip buvo ir šiuo atveju), kad atsakovas, nepaisant to, kad negrąžino nuomojamo daikto pradiniam kreditoriui, turi sumokėti visą turto (telefono) kainą ir mokėti tokio dydžio delspinigius, kurie beveik lygūs paties daikto vertei. Iš šių sąlygų turinio teismas vertino, kad sutarties nutraukimo padariniai nustatyti nuomininko nenaudai, todėl teismas sutarties sąlygą dėl delspinigių, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos.
9. Teismas nurodė, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas šią sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos ir ieškovės reikalavimą dėl 219,89 Eur delspinigių tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 19,79 Eur delspinigių už 180 dienų (219,89 Eur x 0,05 procentų x 180 d.).
10. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jo ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimus tenkinus 55 proc. ieškovei iš atsakovo priteisė 25,00 Eur žyminio mokesčio bei 66,55 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti apeliantei iš atsakovo 197,90 Eur delspinigius, 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį už sumoktą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023396 bendrųjų sąlygų dalyje „sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Teismas klaidingai interpretavo, kad sutartyje neįtvirtinta sąlyga – privalomai pirkti nuomojamo daikto, bet teismas nurodo, kad ją pripažįsta nesąžininga ir įtraukta į sutartį, siekiant išvengti Vartojimo kredito sutarties keliamų reikalavimų.
1.2. Atsakovo neįpareigojant privalomai pirkti nuomojamojo daikto, jam suteikiama galimybė per sutarties galiojimo laikotarpį įsivertinti ar nuomojamas daiktas jam yra tinkamas, atitinka jo lūkesčius ir tikruosius interesus. Atsakovui suteikiama teisė, o ne pareiga įsigyti nuomojamą daiktą. Apeliantas sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
1.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 197,90 Eur iki 19,79 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto, nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti, arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingą terminą.
1.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys – pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-023396, kuria atsakovui pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą telefoną Huawei-P40 Lite E, 64 GB-DUJ6R20707017495 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 11,99 Eur (daikto kaina – 175,00 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas turi 219,89 Eur įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių.
15. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 197,90 Eur delspinigius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, o jos sąlygą dėl delspinigių, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos. Pripažinęs sąlygą dėl sutartinių netesybų negaliojančia, teismas remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ieškovei priteisė 19,79 Eur delspinigių už 180 dienų (219,89 Eur x 0,05 procentų x 180 d.).
16. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu telefonu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu. Apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistinų delspinigių dydį iki pradinės kreditorės ir atsakovo sutartimi sulygto delspinigių dydžio, skaičiuojamo už 180 dienų.
17. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (telefoną) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis
18. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino nuomos sutartyje sulygtą sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos. Pažymėtina, jog teismui pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), netesybos negalėjo būti mažinamos iki VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto 0,05 proc. dydžio, nes netesybos apskritai negalėjo būti priteisiamos. Teismas konstatavę sąlygos nesąžiningumą, privalo visiškai netaikyti tokios sąlygos, o ne sumažinti pagal sutarties sąlygą mokėtinas sumas iki priimtino lygio. Kitaip tariant teismas privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdamas, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui ir neturi teisės pakeisti jos turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52, 4.5 p. nesąžiningų sutarčių sąlygų teisinės pasekmės). Sutarčių sąlygų kontrolė taikant nesąžiningų sąlygų institutą ir netesybų kontrolė, taikant netesybų mažinimo institutą yra skirtingi vartotojų teisių gynimo mechanizmai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties sąlygą negaliojančia, t. y. taikė nesąžiningų sąlygų institutą. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje.
19. Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, suteikiančių teisę peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliantė skunde nereiškia reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos sutarties sąlyga dėl delspinigių, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, taigi ši teismo sprendimo dalis nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas. Nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas – apeliacinės instancijos teismas nerevizuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sutarties sąlyga dėl netesybų dydžio buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kaip jau buvo minėta, pripažinus sąlygą negaliojančia netesybos apskritai negalėjo būti priteisiamos. Tačiau esant CPK 313 straipsnyje įtvirtintam draudimui, apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo padidinant priteistinus delspinigius iki pagal negaliojančia pripažinta sutarties sąlyga sulygto dydžio.
20. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.