- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-536-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07601-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., BIGBANK AS, veikiantis per BIGBANK AS filialą, A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. spalio 25 d. patvarkymą dėl parduodamo turto kainos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 25 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti paskelbtas varžytines bei jų pagrindu priimtus sprendimus; tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad antstolis pareiškėjui priklausančios ½ dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė nesivadovaudamas jokiais objektyviais duomenimis, nepriklausomų ekspertų vertinimu. Ginčijama sklypo vertė nubuvo nustatyta nepriklausomų ekspertų vertinimu, patvarkymais nustatyta sklypo vertė iš esmės skiriasi nuo žemės sklypo vertės, kuri yra pagrįsta oficialiais duomenimis, nurodytas skirtumas yra 8 kartai. Pardavus sklypą už žymiai mažesnę nei rinkos vertės kaina, išieškant dešimt kartų mažesnę skolą būtų pažeisti pareiškėjo teisėti interesai.
2. Antstolis A. S. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta areštuoto turto kaina, turėjo įvykdyti patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo reikalavimus, o ne skųsti antstolio veiksmus, kai įvyko antrosios varžytynės ir yra nustatytas laimėtojas. Parduotinas turtas nebuvo realizuotas šešiuose varžytynių ratuose, taip pat septintojo varžytynių rato pirmose varžytynėse. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, jog turto kaina padidėjo. Be to, pareiškėjas nesinaudojo teise pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Skundžiamas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių buvo priimtas siekiant nustatyti varžytynių datą, o 2023 m. spalio 25 d. patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymu buvo priimtas siekiant informuoti pareiškėją, jog antrųjų varžytynių kaina yra 60 procentų nuo 2023 m. liepos 19 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos kainos. Šie patvarkymai informatyvaus pobūdžio.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo BIGBANK AS, veikiantis per BIGBANK AS filialą, pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog su skundu nesutinka. Nurodo, kad sklypas nebuvo realizuotas šešiuose varžytynių ratuose, taip pat ir septintojo varžytynių rato pirmose varžytynėse. Esant tokioms aplinkybėms, kad sklypas nebuvo parduotas net šešiuose varžytinių ratuose ir septintų varžytinių pirmajame rate (kitaip tariant trylikoje varžytynių), nes nedalyvavo nė vienas dalyvis, suponuoja išvadą, kad turto kaina buvo per aukšta. Turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik nustatoma varžytynių metu. Šiuo atveju antstolio sprendimą nustatyti turto mažesnę kainą lėmė būtent tas faktas, jog turto nepavyko parduoti net trylikoje varžytinių, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Jeigu pareiškėjas laikė, kad jam priklausantis turtas yra didesnės vertės, jis ne kartą turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už jam priimtiną kainą, tačiau šia teise nesinaudojo. Neįvykus varžytinėms, dėl to, kad nedalyvavo nei vienas dalyvis ir nepervertinus turto vertės, iš esmės hipotekos kreditoriui būtų panaikinama galimybė atgauti skolą iš įkeisto turto. Šiuo atveju vykdomoji byla jau vyksta penkerius metus.
4. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atlieka vykdymo veiksmus dėl solidariam skolininkui, tai yra M. B. priklausančio įkeisto ½ dalies sklypo pardavimo varžytinėse. Sklypo ½ dalies vertė 420 000 Eur sumai nustatyta turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės “Lituka ir Ko”. Pirmosiose varžytinėse šio turto kaina buvo nustatyta 336 000 Eur sumai (nedalyvavo ne vienas dalyvis), antrose 252 000 Eur (nedalyvavo ne vienas dalyvis). Antra kartą turtas įvertintas uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“, kuris nustatė pareiškėjui priklausančio turto vertę 239 000 Eur sumai. Turtas parduotas septintajame varžytinių rate už 95 000 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas dėl turto įkainojimo nurodė, kad ginčo turtas buvo įkainotas du kartus, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“. Skolininkas buvo informuotas, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkas turto pirkėjo nesurado. Teismas vertino kritiškai pareiškėjo argumentus dėl turto vertės, kadangi varžytinės buvo organizuojamos keturiolika kartų ir trylika kartų varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Teismas sprendė, kad šiuo atveju turto vertė buvo nustatyta tinkamai, antstolis atsižvelgė į ankstesnes varžytines, kai ginčo turto parduoti nepavyko, dėl ko nėra pagrindo antstolio veiksmus įkainojant turtą pripažinti neteisėtais. Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės analogiškais motyvais dėl netinkamo turto įkainojimo jau skundė antstolio veiksmus, tačiau skundai buvo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad varžytinėse nebuvo paskelbta tiksli informacija apie parduodamą turtą. Teigia, kad 2023 m. spalio 25 d. patvarkyme buvo nurodyta, jog atliktas detalusis planas, bet tai neatitinka tikrovės, kadangi toks planas nebuvo patvirtintas. Mano, kad nurodytos aplinkybės galėjo lemti ir varžytinių rezultatus. Pažymi, kad apeliantas turto vertę grindė Registrų centro galiojančiais duomenimis, 2009 metais atlikta ekspertize, tačiau teismas darydamas išvadą, kad turto kaina nustatyta tinkamai, esmine aplinkybe laikė tai, kad turtas nebuvo parduotas varžytinėse.
8.2. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas neginčijo sklypo nustatytos vertės, kadangi apeliantas ginčijo antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Teigia, kad šiuo atveju turtas buvo parduotas ženkliai mažesne suma nei reali turto vertė. Pažymi, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, tačiau šiuo atveju antstolio nustatyta turto vertė neatitinka Registrų centro išraše nustatytai turto vertei, ekspertizės duomenims, o ir be to, teismas neįvertino, kad vykdymo veiksmai pradėti dėl 36 869,05 Eur skolos, o parduodamo turto vertė yra 440 000 Eur, tai yra išieškant dešimt kartų mažesnę skolą, būtų akivaizdžiai pažeisti apelianto teisėti interesai.
Atsiliepimas
9. Antstolis pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad ginčo turtas buvo įvertintas, remiantis turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ ekspertizės aktu 239 000 Eur sumai. Įvykus septyniems varžytinių ratams, turtas parduotas septinto varžytinių rato antrose varžytinėse už 95 000 Eur. Varžytinių laimėtojas už turtą sumokėjo 6929,30 Eur (2023 m. lapkričio 27 d.) ir 88 070 Eur (2023 m. gruodžio 22 d.). Mano, kad šiuo atveju apeliantas nesutikdamas su parduodamo turto kaina turėjo įvykdyti patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo reikalavimus, o ne skųsti antstolio veiksmus, kai antrose varžytinėse buvo paskelbtas laimėtojas.
9.2. Nurodo, kad ginčo turtas nebuvo parduotas šešių vykdytų varžytinių ratuose, o buvo parduotas tik septinto rato pakartotinėse varžytinėse, kadangi pirmose varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Teigia, kad apeliantas taip pat neteikė duomenų, jog ginčo turto vertė padidėjo, taip pat nesinaudojo procesine teise pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šiuo atveju apeliantas skundžia informacinio pobūdžio patvarkymus. Pažymi, kad visi antstolio atlikti veiksmai atitinka vykdymo proceso teisės normas, reglamentuojančias parduotino iš varžytinių turto kainos nustatymą ir varžytinių vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, neįvertinęs jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta netinkamai ir turtas buvo realizuotas netinkama verte. Teigia, kad turto vertė, remiantis Registrų centro duomenimis, atlikta ekspertize yra didesnė, be to, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog antstolio buvo paskelbta, jog sklype yra patvirtintas detalusis planas, nors toks planas nebuvo patvirtintas, kas galėjo lemti netinkamus varžytinių rezultatus.
13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl 36869,05 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. B. ir M. B., parduodant skolininkui M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš viešųjų varžytynių. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad antstolis parduodamo turto kainą nustatė remdamasis uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir Ko“ turto vertinimo ekspertizės aktu, nustatė pradinę šio turto pardavimo kainą 336 000 Eur sumai. Nepavykus šio turto parduoti pirmajame varžytinių rate, turto vertinimas buvo atliktas pakartotinai uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus” ir nustatyta nauja turto pardavimo kaina – 239 000 Eur. Vykdymo metu buvo organizuoti dar penki varžytinių ratai ir tik paskutiniame, tai yra septintajame varžytinių rate turtą įsigijo varžytinių laimėtojas už 95 000 Eur sumą, kuris yra sumokėjęs pinigines lėšas už įsigytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Pažymėtina, kad nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).
16. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
17. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-307-701/2023).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad turtas buvo parduotas pernelyg maža kaina, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto ir registrų centro vertes, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia, antstolis turto įkainojimą įvykdė remdamasis uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ ekspertizės 2019 m. rugsėjo 27 d. aktu, kuriuo nustatyta vidutinė apeliantui priklausančio turto vertė - 239 000 Eur sumai. Apeliantui priklausantis ginčo turtas buvo pardavinėjamas septyniuose varžytinių ratuose laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų mažinant turto kainą ir tik septintojo varžytinių rato antrose varžytinėse apeliantui priklausantis turtas buvo parduotas už 95 000 Eur sumą. Nors ši suma yra mažesnė, nei ekspertizės nustatyta rinkos vertė, tačiau pažymėtina, kad turto realizavimas vykdymo proceso metu pasireiškia tuo, kad antstolis vykdymo procesą turi organizuoti tokiu būdu, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, tai yra turtas būtų parduotas už didžiausią galimą kainą, o išieškotojai gautų visų savo reikalavimų patenkinimą. Šiuo atveju faktas, kad septyniuose varžytinių ratuose apeliantui priklausantis turtas nebuvo parduodamas, tik ir gali patvirtinti, jog nustatytos turto kainos buvo per didelės ir neatspindėjo realios rinkos vertės. Pažymėtina, kad apeliantas neteikia rašytinių įrodymų, jog parduoto turto kaina yra realiai neatitinkanti rinkos vertės, ar šiuo atveju nurodyta informacija dėl detaliojo plano buvimo galėjo sumažinti turto vertę, be kita ko pažymint, jog turtas buvo įvertintas 2019 m. rugsėjo 27 d., tai yra daugiau kaip prieš keturis metus (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas teigia, kad registrų centruose taip pat nurodyta didesnė turto vertė, tačiau pažymėtina, kad registrų išrašuose yra nurodoma masinė turto vertė, nevertinant individualių daikto požymių, kurie gali turėti įtakos to daikto vertei, tai yra tiek ja padidinti, tiek ir ją sumažinti.
19. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad priverstinis vykdymo procesas grindžiamas ir aktyvaus skolininko koncepcija, kuri turto pardavimo procese įgyvendinama per galimybę turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją. CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Siekdamas kuo brangiau parduoti savo turtą, skolininkas efektyviai naudojasi galimybėmis surasti turto pirkėją.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017), tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas buvo aktyvus, siūlė turto pirkėją, priešingai, šiuo atveju turto realizavimas septyniuose varžytinių ratuose, tik pagrindžia, jog apelianto nurodoma turto vertė neatitinka rinkos kainos, ji buvo nepatraukli potencialiems pirkėjams, o ir pats apeliantas, pirkėjo turtui įsigyti, jo vertinimu teisingai rinkos kainai, nepasiūlė, kaip ir nepateikė teismui duomenų, jog parduoto turto vertė yra pernelyg maža ir neatitinkanti realios turto rinkos vertės.
21. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad antstolis nagrinėjamoje byloje veikė aktyviai, organizavo apeliantui priklausančio turto pardavimą septyniuose varžytinių ratuose, turtą įkainojo remdamasis ekspertų pateiktais duomenimis, tuo tarpu apeliantas neteikė jokių duomenų apie siūlomą turto pirkėją, kuris galėtų, apelianto vertinimu, turtą įsigyti už didesnę kainą. Apelianto argumentai grindžiami subjektyvaus pobūdžio teiginiais, be kita ko, neteikiant ir objektyvių rašytinių įrodymų, tai yra aktualaus turto vertinimo, specialistų išvadų, kurie galimai patvirtintų apelianto argumentus, dėl netinkamo varžytinių proceso ir ar pernelyg mažos turto pardavimo kainos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jų kontekste priėjo pagrįstą išvadą, kad antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl apelianto turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo. Dėl to antstolio veiksmai, negali būti laikomi neteisėtais.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.