Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja yra V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. D., gimusios (duomenys neskelbtini), dukra (į elektroninę bylą (toliau – el. b.) 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjos senelės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise nuo 1992 m. liepos 11 d. yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: patalpa/butas adresu (duomenys neskelbtini) (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

13. Nurodytą patalpa/butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos senelė M. D., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo pirkimo –pardavimo sutarties būdu 1992 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu, sutarties registracijos Nr. 5-23677, butas įregistruotas viešajame registre kaip asmeninė M. D., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybė (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

14. Pareiškėjos senelė M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai). Testamentų registro duomenimis registre nėra registruoto M. D. sudarytų testamentų, įregistruotų palikimo priėmimo faktų (2022 m. spalio 5 d. VĮ „Registrų centas“ testamentų registro duomenys).

15. Pareiškėjos tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai). Testamentų registro duomenimis registre nėra registruoto V. D. sudarytų testamentų, įregistruotų palikimo priėmimo faktų (2022 m. spalio 5 d. VĮ „Registrų centas“ testamentų registro duomenys).

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

17. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) savo mirties adresu: (duomenys neskelbtini). Jos šeiminė padėtis - mirusi našle. Sutuoktinis: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, M. D. gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1996 m. birželio 3 d. (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

19. Į el. bylą pareiškėja pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad ji dar iki savo motinos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas (elektros energijos, dujų bei vandens tiekimą, būsto administravimą) (į el. b. 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktas dok. Nr. DOK-39311 zip priedai).

20. Teismo posėdžio metu pareiškėja, patvirtindama jos nurodytas aplinkybes pateikė į bylą Taupomojo banko pranešimus, patvirtinančius, kad jos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) bei senelė M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), savo turimas pinigines lėšas (pajus) panaudojo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti (el. b. 52).

Dėl pareiškėjos reikalavimų pobūdžio ir bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka

22. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

23. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

24. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

25. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).

26. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašomas nustatyti pirmasis juridinis faktas, M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (privatizavus) įsigytas nekilnojamas turtas - butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

28. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsni). Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

29. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja ypatingos teisenos tvarka kreipėsi į tesimą, siekdama įgyvendinti savo paveldėjimo teisę ir priimti po savo mamos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, o tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai visų pirma turi būti išspręstas klausimas dėl pareiškėjos senelės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės formos nustatymo, kuris galėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis) ir tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-304/2006). Tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2010-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).

Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (privatizavus) įsigytas nekilnojamas turtas - butas (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise

30. Bylos duomenimis pareiškėjos senelė M. D. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pirkimo–pardavimo sutarties būdu 1992 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu, sutarties registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Pažymėtina, kad butų privatizavimo tvarką reglamentavo atskiras Butų privatizavimo įstatymas, kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis). Gyvenamojo namo ar buto su priklausiniais privatizavimo sandorio kaip specifinės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdis pasižymi tuo, kad asmuo, teisėtai valdantis ir naudojantis valstybei ar savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį daiktą, šį turtą įsigyja nuosavybės teise. Bylos duomenimis nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruota pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pagal šį įstatymą, pagrindu M. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, todėl nuosavybės teisės įgijimo momentu laikytinas šios sutarties sudarymas, nes nuosavybės teisė į nurodytą butą atsirado tik jį privatizavus M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgyto turto nuosavybės formų klausimus, 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Nuomininkams ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto, t.y. pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą. Ši įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1182/2001; 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2001). Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) bei įforminę buto pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui.

33. Pareiškėjos teigimu, jos senelė atvyko į Lietuvos Respubliką jau būdama išsiskyrusi tik kartu su savo sūnumis (pareiškėjos tėvu V. D. bei jo broliu A. D.) duomenų apie jos sutuoktinį, likusį Rusijos Federacijoje pareiškėja neturi. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prieštaravimų dėl šio pareiškėjos reikalavimo taip pat nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nurodytas butas privatizuotas pareiškėjos senelės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), jos sūnaus V. D. ir sutuoktinės M. D. lėšomis (pajaus įmokomis) bei registruotas pareiškėjos senelės M. D. vardu, todėl laikytinas turtu priklausiusiu M. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir pripažintina, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (privatizavus) įsigytas nekilnojamas turtas - butas (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise.

Dėl juridinio fakto, kad V. D. po savo motinos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti nustatymo

1. Pareiškėjos senelė M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis registre nėra registruoto M. D. sudarytų testamentų, įregistruotų palikimo priėmimo faktų (žr. sprendimo 14 punktą). Mirusioji M. D., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – pareiškėjos tėvą V. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), bei mirusį (duomenys neskelbtini) (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

2. Po M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties liko jai priklausęs turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (į el. b. 2022 m. birželio 27 d. pateikto pareiškimo dok. Nr. CBP-5325 zip priedai).

3. Po palikėjos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas jos palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (2022 m. spalio 5 d. testamentų registro duomenys).

4. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad po jos senelės M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), jos tėvas rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), toliau jame gyveno kartu su savo šeima.

5. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

6. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

7. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

8. Bylos duomenimis po M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Teisę priimti mirusiosios palikimą turėjęs pareiškėjos tėvas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, susijusius su paveldimu turtu, toliau su šeima gyveno bute) (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

10. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl juridinio fakto, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos tėvas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą M. D., gim. (duomenys neskelbtini)., nuo 1978 m. vasario 3 d. iki savo mirties buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini).

12. V. D. gim. (duomenys neskelbtini), mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (2022 m. spalio 5 d. į el. bylą pateikti Testamentų registro duomenys).

13. Bylos duomenimis pareiškėjos mama, M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir po sutuoktinio mirties toliau gyveno aukščiau nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ji mokėjo už jį ir kitą santuokos metu su sutuoktiniu V. D. įgytą nekilnojamąjį turtą mokesčius bei jį valdė kaip savo.

15. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

16. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. (duomenys neskelbtini), mirus V. D. sutuoktinei M. D. baigėsi bendroji jungtinė V. D. ir M. D. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

17. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio V. D. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas), tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. D. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos mama M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo būdu priėmė visą V. D. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.

20. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos N. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

1) kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (privatizavus) įsigytas nekilnojamas turtas - butas (duomenys neskelbtini), priklausė jai asmeninės nuosavybės teise;

2) kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo motinos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti;

3) kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.