Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-05-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekoso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai) 63 str. 1 d., 4 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2017-03-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus dalinai su 2016-05-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, 2017-11-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3) 2017-12-05 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams; 2018-08-09 paleistas atlikęs bausmę, teistumui neišnykus,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o būtent: 2020-02-18 apie 17 val. 45 min., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilės neblaivumas, (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu, tyčia, griebė kaire ranka J. S. už plaukų, juos pešdamas, lenkė galvą prie žemės, o dešine ranka stipriai sugriebė už krūtinės kairėje pusėje ties žąstu, norėdamas spirti į veidą, nuo smūgio J. S. išsisukus, įspyrė į kairės šlaunies sritį, taip savo veiksmais padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokurorė bei nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

2020-02-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 189/2020 (06) nurodyta, kad J. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 36)

Liudytojas Mantas Danevičius, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad dirbo nuo 2020-02-18, 16.00 val. iki 2020-02-19, 04.00 val. su vyr. patrule Gerda Grinevičiūte. Apie 17.51 val. iš komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė vyras. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko J. S., kuri nurodė, kad kieme ją sumušė buvęs vyras, kuris gyvena kartu. Pranešėja nurodė, kad buvęs vyras R. S., sugriebęs jai už plaukų, juos tampė, spyrė į kairę koją, dėl tokių veiksmų ji jautė fizinį skausmą. R. S. kieme nebuvo, todėl su J. S. užėjo į namo vidų. R. S. rado virtuvėje. Matė, kad vyriškis buvo neblaivus. Žino, jog R. S. yra nenuspėjamas, linkęs priešintis, į pagalbą iškvietė kitą policijos ekipažą. Jiems į pagalbą atvyko komisariato vyr. patruliai Linas Ivanauskas ir Žydrūnas Šereika. R. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, nesutiko vykti kartu su kolegomis į Varėnos rajono policijos komisariatą, sulaikomas priešinosi, todėl vyr. patrulis Žydrūnas Šereika kaip psichologinę poveikio priemonę prieš R. S. panaudojo elektrošoko įtaisą "Taser", t.y. elektrošoką nukreipė į R. S., įjungė lazerį ir sušuko, kad, jei priešinsis, bus panaudotas elektrošokas. R. S. sutiko su pareigūnų reikalavimu, jam buvo uždėtos spec. priemonės - antrankiai, ir jį kolegos pristatė į Varėnos rajono policijos komisariatą. Ant J. S. nesimatė akivaizdžių sužalojimų, jai pasiūlė nuvykti apžiūrai į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Po gydytojo apžiūros J. S. atvyko į komisariatą. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate alkotesteriu Alcotest ARFM-0234, R. S. buvo nustatytas 2,19 promil. neblaivumas, J. S. buvo blaivi. (b.l. 40-42)

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo R. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia griebė kaire ranka nukentėjusiajai už plaukų, juos pešdamas, lenkė galvą prie žemės, o dešine ranka stipriai sugriebė už krūtinės kairėje pusėje ties žastu, įspyrė į kairės šlaunies sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. veikė tiesiogine tyčia, t.y. griebė kaire ranka nukentėjusiajai už plaukų, juos pešdamas, lenkė galvą prie žemės, o dešine ranka stipriai sugriebė už krūtinės kairėje pusėje ties žastu, įspyrė į kairės šlaunies sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajai sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Kaltinamasis pilnai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir savo veiksmais nukentėjusiajai padarė teismo medicinos specialisto nustatytą kūno sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąją. Šiuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje konfliktinėje situacijoje, o apsvaigimas paskatino atlikti nusikalstamus veiksmus;

2) nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas neišnykęs iki inkriminuojamos veikos padarymo pradžios.

Kaltinamojo R. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas už administracinius nusižengimus (ir turi galiojančių nuobaudų). Kaltinamasis nurodė, kad įsidarbino ir dirba legaliai. Psichiatrinis gydymas, įskaita - neįrašytas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neįrašytas.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaltinamajam parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis daro tyčines nusikalstamas veikas, asmenybė apibūdinama neigiamai, kaip nelinkęs laikytis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, smurtauja prieš buvusią sutuoktinę ir švelnesnėmis bausmių rūšimis nėra pasiekiami bausmės tikslai.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Kaltinamasis R. S. savo elgesį vertina kritiškai, pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką ir nurodo tam priežastis – apsvaigimas nuo alkoholio, t.y. apsvaigęs nekontroliuoja savo elgesio taip, kad nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atvirai išsako savo asmenybės problemas dėl svaiginimosi ir nusikalstamų veikų padarymo, vertintina, kad jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, siekiant teigiama linkme pakeisti kaltinamojo gyvenimo būdą. Kaltinamajam parinktinos tokios pareigos, kurios šalintų aplinkybes nesilaikyti įstatymo ir bendro gyvenimo normų.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis R. S. pagal BPK 140 straipsnį buvo laikinai sulaikytas 2020-02-18 d. 18.15 val. (b.l. 89-90), o 2020-02-19 d. 11.48 val. buvo paleistas į laisvę. (b.l. 107-108)

2020-02-19 R. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (adresu: (duomenys neskelbtini)). (b.l. 109-111) taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64 -1 straipsnio nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas šešiems (6) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas: gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti nukentėjusios J. S. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Paskirtas pareigas vykdyti per visą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą – vienerius (1) metus.

R. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-02-18 d. 18.15 val. iki 2020-02-19 d. 11.48 val. (vieną dieną), prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).