Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-07-12 · Civilinė byla Nr. 2-1042-494/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-12
Bylos Nr.
2-1042-494/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00635-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
O. J.
Atsakovas
Z. J.
Civilinė byla Nr. 2-1042-494/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00635-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2; 77.4.2, 78.2.1; 99.3; 113.1; 116.4;
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant B. Sienkievič,dalyvaujant ieškovei O. J.,jos atstovui adv. A. C.,atsakovui Z. J. (J.),

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui Z. J. (Z. J.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. J. ieškiniu (b.l. 1-3), prašė: nustatyti nepilnametės dukters J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; pakeisti 1997-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo Z. J. išlaikymą dukrai J. J. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-03-01 iki dukros pilnametystės.

Nurodė, kad santuoką su atsakovu buvo sudarę 1994-07-30, santuokoje jiems gimė dukra J. J.. Bendras gyvenimas šalims nesusiklostė, todėl 1999-01-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta, dukra liko gyventi su ieškove. Atsakovas vengė išlaikyti dukrą, todėl 1997-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteista vaiko išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, mokant kas mėnesį nuo 1997-11-25 iki dukros pilnametystės. Nuo šio teismo nutarimo praėjo daugiau kaip 13 metų, dukra išaugo į paauglę, Lietuvoje ženkliai pasikeitė ir gyvenimo lygis, todėl išlaidos vaiko išlaikymui ženkliai išaugo. Taip pat keitėsi ir teismų praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, jokių socialinių išmokų negauna. Iš atsakovo invalidumo pensijos kas mėnesį dukrai išieškoma po 174,35 Lt, dukrą ieškovei padeda išlaikyti jos tėvai. Per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 800 Lt (400 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, 200 Lt mokymosi priemonėms, transportui, higienos priemonėms, kt.). Minimali mėnesio alga yra 800 Lt, todėl iš atsakovo priteistina pusė šios sumos. Dukra gyvena su ieškove, todėl ir jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, kad jau 12 metų atsakovas nepalaiko ryšio su dukra. Ieškovė yra bedarbė, yra įregistruota darbo biržoje, bet pašalpos negauna. Dukrą jai padeda išlaikyti tėvai. Dukra mokosi konservatorijoje ir yra daug išlaidų.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, jog jeigu būtų priteistas išlaikymas po 300 Lt, tam neprieštarautų, kadangi pats atsakovas nurodė, jog tokią sumą jis skiria kitam jo vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (50-53) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y., kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad niekada nevengė išlaikyti savo dukters, išlaikymą teikė pagal savo finansines galimybes. Jis yra tik iš dalies darbingas (nustatytas 40 procentų darbingumas), gauna nedarbingumo pensiją, iš kurios kas mėnesį dukros išlaikymui išskaičiuojama 174,35 Lt. Jokių finansinių galimybių mokėti dukrai didesnį išlaikymą jis neturi, jo gaunama nedarbingumo pensija yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl sunkios sveikatos būklės jo galimybės susirasti darbą ir uždirbti piniginių lėšų dukters išlaikymui yra apribotos ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių. Jo sveikatos būklė yra itin sunki, serga 1-ojo tipo cukriniu diabetu, sveikatos priežiūrai susidaro labai didelės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, dukters išlaikymo dydžio padidinimas apsunkintų galimybę rūpintis savo sveikata. Šiuo metu atsakovas yra sukūręs naują šeimą, susilaukė sūnaus T., kuriam šiuo metu 6 metai. Šeimos turtinė padėtis prasta, atsakovo gaunamos pajamos yra paskirstomos kelių asmenų išlaikymui, todėl priėmus sprendimą padidinti išlaikymą dukrai J., atsakovas privalėtų neproporcingai sumažinti sūnaus T. išlaikymui skiriamas pinigines lėšas, nors vaikai yra lygiateisiai. Teismų praktikoje numatyti atvejai, kad esant sunkiai tėvo (motinos) turtinei padėčiai, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymas negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Ieškovė nenurodė jokių papildomų išlaidų dukrai J. pagrindimo.

Atsakovas, palaikydamas savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo atmesti, kitoje dalyje ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, jog jis serga 1 tipo diabetu, pablogėjo jo sveikata, turi gerti vaistus nuo nervų, kurie nėra kompensuojami, žaizdos sunkiai gyja. Jo žmona įregistruota darbo biržoje, darbo neturi, nors jo ieško. Jie gyvena žmonos bute. Turi sūnų, kuriam 6 metai, jis tuoj eis į mokyklą. Vaikui jis skiria apie 250-300 Lt kas mėnesį. Sutinka, kad tėvai turi išlaikyti savo vaikus, bet dukrai tokios pat sumos negali mokėti, nes reikia, kad ir jam liktų

Išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, palaikė ieškovės ieškinį iš dalies. Nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutinka. Dėl išlaikymo, 174 litų suma yra labai maža suma ir prieštarauja LAT formuojamai praktikai. Atsakovo turtinė padėtis nepavydėtina. Jis negali įsidarbinti, turi invalidumą. Todėl 400 Lt suma yra šiek tiek per didelė. Išlaikymas gali būti padidintas iki 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė O. J. ir atsakovas Z. J. yra nepilnametės J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 6). Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997-12-08 nutarimu (b. Nr.Av³ -103/1997) iš atsakovo buvo priteista vaiko išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, mokant kas mėnesį nuo 1997-11-25 iki dukros pilnametystės. ( b.l. 7-8), Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999-01-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 ⁴-39/1999 šalių santuoka nutraukta ( b.l. 9). Šalių nepilnametei dukrai J. yra penkiolika metų, ji šiuo metu mokosi ir yra Vilniaus J. T.-K. konservatorijos fortepijono specialybės (duomenys neskelbtini) kl. mokinė (b.l. 41). Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 11) matyti, kad ieškovė su dukra J. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), (b.l. 11). Kaip nurodė ieškovė per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 800 Lt (400 Lt maistui, 200 Lt drabužiams, 200 Lt mokymosi priemonėms, transportui, higienos priemonėms, kt.). Ieškovė yra bedarbė, socialinių išmokų negauna, jos vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 12, 15, 34), atsakovas nedirba, gauna 697,39 Lt dydžio nedarbingumo ( invalidumo ) pensiją, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas turi transporto priemonių (b.l.16, 35, 77-81). Atsakovas serga 1-ojo tipo cukriniu diabetu ( b.l. 54-58), yra nepilnamečio sūnaus T. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ( b.l. 62).

LR CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi, pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis c.b. D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis c.b. R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis c.b. D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis ir/ar pasikeitė vaiko poreikiai, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat to paties straipsnio 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Todėl jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas pažymi, kad analizuojant tėvo (atsakovo) turtinę padėtį, jo galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus, t.y. asmens amžių, sveikatą, pastangas, norą ir požiūrį bei jo vertinamas galimybes gauti pajamas. Turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juo labiau išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būti teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.L., Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-29 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters J. J. poreikiai, lyginant su 1997 metais, kai 1997-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteista vaiko išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, iš esmės pasikeitė, t.y. padidėjo, todėl siekiant užtikrinti tiek minimalius, tiek kitus būtinus sklandžiam ir visapusiškam vaiko vystimuisi, augimui poreikius, būtinas išlaikymo padidinimas, nes iš atsakovo priteistas išlaikymas (174 Lt) nebėra proporcingas ir adekvatus, atsižvelgiant tiek į padidėjusius vaiko poreikius, tiek į abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, t.y. 800 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004),

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis yra neįgalus, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką T. J., į praktikos tendencijas išlaikymo nepilnamečiams priteisimo bylose, iš kurių matyti, kad 200 Lt ar panašus išlaikymas paprastai priteisiamas iš tų tėvų, kurie apskritai yra bedarbiai, yra nedarbingi dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl ligos, invalidumo), turi finansinių įsipareigojimų bankams ar kitiems tretiesiems asmenims, išlaiko kitus nepilnamečius vaikus ir pan. (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis c.b. D.I. v R.I., Nr. 3K-3-71/2010), teismas sprendžia, kad išlaikymo J. J. padidinimas iki 400 Lt per mėnesį pažeistų atsakovo interesus ir taptų jam nepakeliama finansine našta. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina esant pagrindui ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai suma didintina iki 300 Lt, mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2011-03-01, iki dukros pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str.). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nedirba, gyvena iš gaunamos pensijos, jog turi išlaikyti dar vieną vaiką, nėra pagrindas nedidinti išlaikymo.

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamete J. J. gyvenančią jos motiną O. J. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, vaikas gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas, todėl nepilnametės J. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 135 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) 81,00 Lt žyminio mokesčio (dalyje dėl išlaikymo priteisimo), 495,00 Lt už advokato išlaidas teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą bei 6,83 Lt pašto išlaidų bylinėjimosi išlaidų, viso 717,83 Lt (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 263-270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 1997-12-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu priteisto iš atsakovo Z. J. (Z. J.) nepilnametei dukrai J. J. išlaikymo po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, mokant kas mėnesį nuo 1997-11-25 iki dukros pilnametystės dydį, ir priteisti iš atsakovo Z. J. (Z. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2011-03-01 iki dukters pilnametystės.

Nepilnametės J. J. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną O. J..

Nustatyti nepilnametės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Z. J. (Z. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 717,83 Lt (septynis šimtus septyniolika litų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB bankas „Swedbank“, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė