Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-05-18 · Administracinė byla Nr. I1-4145-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-05-18Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
I1-4145-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00310-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4145-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. (D. V.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) bei atsikirtime į atsakovės atsakovo atsiliepimą (b. l. 46) (toliau pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. birželio 27 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas drausmės grupės 4 lokalinio sektoriaus 2, 4, 5 kamerose ir 5 lokalinio sektoriaus 3, 4 kamerose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino kamerose esantys baldai ir kiti įrenginiai. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos teisę vidutinis plotas tenkantis vienam nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikomas užrakintas 22 val. per parą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameros buvo nesuremontuotos, kamerų lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose neveikė ventiliacija, kamerose buvo drėgna, kameras vėdinti buvo galima tik per langus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ant kamerų langų esančios grotos ribojo dienos šviesos patekimą į kameras. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose esantis dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, kamerose esančios lempos buvo be gaubtų. Dėl tokių neteisėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė stresu, baime, dvasiniais išgyvenimais.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 9-13) į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Alytaus PN pateikė duomenis apie tai kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, koks šių kamerų plotas, kiek jose yra įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad Alytaus PN administracija nuolat užtikrina nuolatinę kamerų techninės būklės ir inventoriaus priežiūrą, o pastebėjus trūkumus nedelsiant juos pašalina. Nurodė, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos atitinka higienos normų reikalavimus, tai patvirtina į bylą pateiktos Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairiais pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologines ir socialinės reabilitacijos programas, tačiau pareiškėjas tokio noro neišreiškė. Nurodė, kad drausmės grupės nuteistieji iš kamerų išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN netinkamomis sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2020 m. birželio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN drausmės grupės 4 lokalinio sektoriaus 2, 4, 5 kamerose ir 5 lokalinio sektoriaus 3, 4 kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino kamerose esantys baldai ir kiti įrenginiai. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos teisę vidutinis plotas tenkantis vienam nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teismas byloje vertina tik pareiškėjo laikymo sąlygas jam būnant 4 ir 5 lokalinių sektorių kamerose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.2 papunktis nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtintose ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (toliau – ir 2020 vasario 5 d. įsakymas) 2.2 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 9, 10) nustatyta, kad:

-laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas buvo laikomas 20 būryje (4 lokalinis sektorius) 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 29,65 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,71 kv. m (29,65 / 8 ? 3,71).

-laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,48 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,83 kv. m (34,48 / 9 ? 3,83).

Žemesnės instancijos teismas

-laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 12 d. pareiškėjas buvo laikomas 13 būryje (7 lokalinis sektorius) 1 gyvenamojoje patalpoje. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde dėl 7 lokalinio sektoriaus gyvenamųjų patalpų nesiskundė, todėl teismas šios gyvenamosios patalpos gyvenimo sąlygų nevertina.

-laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius) 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,48 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,83 kv. m (34,48 / 9 ? 3,83).

-laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius) 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,13 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,79 kv. m (34,13 / 9 ? 3,79).

Žemesnės instancijos teismas

-laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas buvo laikomas 2 būryje (10 lokalinis sektorius) 4 gyvenamojoje patalpoje. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde dėl 10 lokalinio sektoriaus gyvenamųjų patalpų nesiskundė, todėl teismas šios gyvenamosios patalpos gyvenimo sąlygų nevertina.

-laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius) 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,13 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,79 kv. m (34,13 / 9 ? 3,79).

-laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas buvo laikomas 20 būryje (4 lokalinis sektorius) 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,31 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,79 kv. m (30,31 / 8 ? 3,79).

-laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 27 d. pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje (5 lokalinis sektorius) 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,13 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudaro 3,79 kv. m (34,13 / 9 ? 3,79).

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad jam turi būti taikoma 4 kv. m gyvenamojo plota norma, kuri numatyta pagal Europos teisę, teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017); Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos. Tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Todėl nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šią LVAT praktiką, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktyje ir 2020 m. vasario 5 d. įsakymo 2.2 papunktyje įtvirtintu reglamentavimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko nuo 3,71 kv. m iki 3,83 kv. m gyvenamojo ploto.

Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žiūrėti, pavyzdžiui 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų ir sanitarinių įrenginių užimamą plotą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, teismas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamojo plotas kamerose, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad Alytaus PN kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikomas užrakintas 22 val. per parą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybę, susijusią su tuo, kad kameroje jis buvo laikomas užrakintas ir šios aplinkybės plačiau nedetalizavo. Teismas šią pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę sieja su jam nesuteikta galimybe dalyvauti įvairiose užimtumo programose.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11-12) nurodė, kad pareiškėjas jo pageidavimu galėjo būti įtrauktas į įvairiais pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologines ir socialinės reabilitacijos programas, tačiau pareiškėjas tokio noro neišreiškė. Tokiais atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, teismas neturi pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė kokiose užimtumo programose jam buvo ribojama teisė dalyvauti, kokių jo socialinių poreikių Alytaus PN administracija nepatenkino. Teismas akcentuota, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra nuteistojo teisė, bet ne pareiga, todėl norėdamas dalyvauti šiose programose nuteistasis turi parodyti iniciatyvą, teikdamas atitinkamus prašymus Alytaus PN administracijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokius prašymus, o Alytaus PN administracija atsisakė juos tenkinti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kamerose neveikė ventiliacija, kamerose buvo drėgna, kamerų lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu.

Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11) nurodė, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos atitinka higienos normų reikalavimus, tai patvirtina byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. spalio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos patikrinimo akto matyti, kad patikrinus Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 6 gyvenamąją patalpą, kurioje ginčo metu buvo laikomas pareiškėjas, Higienos normos HN 134:2015 16, 17, 39 punktų pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymi, kad nors atsakovės atstovas byloje ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, teismas vadovaujasi LVAT praktika, kuri nurodo, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panašiai) ir negali pateikti (žiūrėti, pavyzdžiui 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Alytaus PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Alytaus PN kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kamerose neveikė ventiliacija, kamerose buvo drėgna, kamerų lubos ir sienos buvo pasidengusios pelėsiu, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN kameros buvo nesuremontuotos.

Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad remontas pataisos įstaigose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, todėl šiuo atveju pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ant kamerų langų esančios grotos ribojo dienos šviesos patekimą į kameras.

Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad grotų įrengimą ant langų ginčo metu reglamentavo Kalėjimų departamento Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.9 punktas, kuris numatė, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus, kad ant kamerų langų buvo sumontuotos grotos, nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, kad kamerose esančios lempos buvo be gaubtų.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte buvo nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Įrangos ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte buvo nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN kameros įrengtos pažeidžiant Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, todėl teismas konstatuoja, kad natūrali šviesa į kameras pateko per langus, kaip tą numato Įrangos ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas. Vertinant natūralaus apšvietimo stiprumą, teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų kokio stiprumo turi būti natūrali apšvieta. Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad kamerose dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, teismas pažymi, kad toks pareiškėjo skundo teiginys yra nepagrįstas, nes iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus 6 gyvenamąją patalpą, dirbtinė apšvieta sudarė 260 lx ir tai atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punktą (b. l. 27-29). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo teiginį, kad kamerose esančios lempos buvo be gaubtų, nes kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10-11) Alytaus PN administracija nuolat užtikrina nuolatinę kamerų techninės būklės ir inventoriaus priežiūrą, o pastebėjus trūkumus nedelsiant juos pašalina. Tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis teismas pagrindo abejoti neturi, nes jie nėra paneigti jokiais kitais bylos įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Alytaus PN kamerose natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, kad kamerose esančios lempos buvo be gaubtų, atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė