Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio medis LT“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AAA Entertainment“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio medis LT“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Litwest lumber”,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

12. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas faktinis medienos vežėjas – OOO „Vlantrans“. Teigia, kad ieškovė krovinio vežimui pasitelkė medienos tiekėją (trečiąjį asmenį), kuris pasitelkė vežėją OOO „Vlantrans“, taigi ieškovė siekė medieną perduoti vykdydama eksporto – importo operaciją, nepriimdama krovinio. Mano, kad teismas turėjo įvertinti prekės judėjimą, atsižvelgti, kad vežėjas buvo atsakingas už tinkamą važtaraščio užpildymą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Mano, kad šiuo atveju faktinio vežėjo neįtraukimas į bylos nagrinėjimą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

13. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

14. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje pagal ieškiniu pareikštus reikalavimus keliamas medienos pardavimo apeliantei ir atsiskaitymo už suteiktas prekes fakto klausimas, tai yra ieškovė pareiškė reikalavimus, remiantis pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Įvertinus pareikštų reikalavimų ribas, ginčo dalyką, nenustatyta, jog šiuo atveju teismo sprendimas turės įtakos medienos vežėjo – OOO „Vlantrans“, kurį pasitelkė trečiasis asmuo teisėms ir pareigoms, be to, byloje apskritai nėra pareikšti jokie reikalavimai vežėjui dėl galimai netinkamai suteiktų paslaugų, prekių apgadinimo ir ar pan., todėl nesutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo požymių ir ar pirmosios instancijos teismas sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – vežėjo OOO „Vlantrans“ teisių ir pareigų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teigia, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl medienos kokybės, kiekio, kainos, o šiuo atveju tarp šalių ginčas kilęs iš vežimo teisinių santykių, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai nenustatė, bylos aplinkybes aiškino ne sistemiškai, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė ne vežimo, o pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apeliantei 2019 m. spalio 3 d. pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė medieną už 4791,99 Eur sumą. Minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas medienos dydis - 32x100x3000, 32x100x2500, 32x100x2000 lentomis. Ieškovė byloje taip pat pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei medieną už 4395,20 Eur sumą, su kuria apeliantė nesutinka, teigia, jog medienos nėra gavusi. Pažymėtina, jog minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje medienos dydis nurodytas 38x95x2000, 38x95x3000 lentomis. Apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 1 d.. Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. gruodžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Rusijos Federacijos įmonė „Vita“ ieškovei pardavė drebulės lentų. Šioje sąskaitoje nurodytas drebulės lentų kiekis ir jų matmenys sutampa su ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu drebulės lentų kiekiu ir matmenimis. Krovinio ekspedijavimo paslaugas teikė ir krovinio vežimą į Lietuvos Respubliką organizavo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Litwest lumber”, tačiau pateiktas CMR važtaraštis nebuvo tinkamai užpildytas, kadangi krovinio važtaraščio 24 grafoje „Krovinys gautas“ yra nenustatyto asmens parašas.

18. Pirmiausia, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovei skolą už atsakovei pristatytas prekes – drebulės lentas, pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors tarp šalių rašytinė sutartis dėl medienos pirkimo – pardavimo nebuvo sudaryta, tačiau šiuo atveju tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita – faktūra (nutarties 17 punktas), šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga, kurioje apeliantė patvirtino medienos gavimo faktą ieškovei reikšdama pretenzijas dėl medienos kokybės, tiek liudytojų D. J. (ieškovės buvęs darbuotojas), E. R. (trečiojo asmens darbuotojas) parodymai, kurie patvirtino sutarties sudarymo ir medienos pristatymo aplinkybes, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog tarp šalių susiklostė vežimo teisiniai santykiai ir ji ginčo medienos nėra gavusi, kadangi apeliantė vežimo teisinius santykius iš esmės įrodinėja byloje esančių rašytinių įrodymų izoliuotu ir vienpusišku vertinimu – pateiktu CMR važtaraščiu ir jo trūkumais.

20. Byloje pateikta 2019 m. gruodžio 25 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė iš bendrovės „Vita“ įsigijo medienos Rusijos Federacijoje, kurios tūris ir matmenys atitinka 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus apeliantei parduotos medienos duomenis (matmenys, kiekis). Pateiktas CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad bendrovė „Vita“ siuntė medieną ieškovei, kurio 24 grafa „Krovinys gautas“ nėra tinkamai užpildyta, tačiau šiuo atveju medienos pristatymo apeliantei faktą patvirtina tiek pačios apeliantės pateikta susirašinėjimo medžiaga, kurioje apeliantė patvirtina gautos medienos trūkumus, tiek liudytojų, dalyvavusių medienos įsigijimo procese, parodymai, jog mediena buvo pristatyta apeliantei. Pažymėtina ir tai, jog apeliantės susirašinėjimo medžiagoje būtent nurodyti tos medienos trūkumai, kurie pagal išmatavimus atitinka 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus medienos matmenis. Duomenų, jog ieškovė būtų pardavusi apeliantei medieną, kurios matmenys 38x95x2000, 38x95x3000, dėl kurių reiškia pretenzijas ieškovei, kitais pagrindais, o ne pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi prašydama priteisti iš apeliantės skolą, kuri susidarė apeliantei nesumokėjus už parduotą medieną (drebulės lentas), į tai, kad mediena, kurią ieškovė įsigijo iš bendrovės „Vita“ Rusijos Federacijoje apeliantei buvo pristatyta, į tai, kad apeliantė pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje 2020 m. vasario 14 d. laišku patvirtino 38x95x2000, 38x95x3000 išmatavimų gautos medienos lentų trūkumus, į tai, kad šioje byloje reikalavimai vežėjui apskritai nebuvo pareikšti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad materialusis teisinis santykis, kuris sieja šalis ginčo atveju, yra pirkimo - pardavimo teisinis santykis. Nors šiuo atveju tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šiuo atveju byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (susirašinėjimo medžiaga, antstolio A. B. 2022 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pardavė, o apeliantė iš ieškovės nupirko 38x95x2000 (3,496 kub. m.), 38x95x3000 (22,270 kub. m.) lentas, už kurias apeliantė ieškovei turėjo sumokėti 4395,20 Eur (be PVM). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog toks pirkimo – pardavimo teisinis santykis nesudarant atskiros rašytinės sutarties šalims buvo priimtinas ir anksčiau, kadangi ieškovės parengta 2019 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) 3 960,32 Eur sumai (be PVM), akcinės bendrovės Swedbank išrašas, patvirtina, jog ieškovė ir anksčiau tiekė medieną apeliantei, už kurią apeliantė atsiskaitydavo atlikdama mokėjimo pavedimus nesant sudarytos rašytinės sutarties dėl medienos pardavimo. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos medienos kokybės, kiekio, o apskritai neigia medienos perdavimo faktą (apeliacinio skundo 15 punktas), tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina priešingas aplinkybes, tai yra, jog mediena apeliantei yra perduota.

22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normas. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino oficialaus rašytinio įrodymo – CMR važtaraščio duomenų, kuris nepagrindžia medienos pristatymo fakto, be to, teismas vadovavosi 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepatvirtina finansinės - ūkinės operacijos, medienos perdavimo fakto, kadangi sąskaita apeliantės nėra priimta, be to, sąskaita buvo išrašyta praėjus devyniems mėnesiams po tariamai įvykusios ūkinės - finansinės operacijos, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymą.

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo, be to, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodomosios galios turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

24. Pirmiausia, nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino CMR važtaraštyje nurodytų duomenų reikšmingumo byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių kontekste. Kaip minėta (nutarties 20 punktas), šiuo atveju byloje pateiktas CMR važtaraštis patvirtina krovinio – medienos gabenimo faktą, tačiau važtaraštyje nėra tinkamai užpildyta krovinio pristatymo grafa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien CMR važtaraščio tinkamas neužpildymas, byloje esančių įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados ir sutikti su apeliante, jog krovinys apeliantei nebuvo pristatytas. Priešingai – tiek nutarties 21 punkte analizuoti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad apeliantė parduotą medieną yra gavusi buveinės adresu (duomenys neskelbtini), o ir be to, būtent apeliantė reiškė pretenzijas ieškovei dėl minėtos medienos kokybės, pagal tuos medienos matmenis, kurie yra nurodyti 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, dėl kokių priežasčių ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl medienos, kurios matmenys yra 38x95x2000, 38x95x3000, kuri jos teigimu nėra pristatyta. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu apeliantė nebūtų užsakiusi ir gavusi iš ieškovės šių matmenų medienos lentų, nebūtų logiška reikalauti kreditinės sąskaitos už galbūt nekokybiškos dalies medienos pristatymą iš įmonės, kuri jai šios medienos nebuvo pristačiusi.

25. Antra, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis liudytojų parodymais, ignoruojant, jos vertinimu, pateiktus oficialiuosius rašytinius įrodymus – CMR važtaraštį. Įvertinus tai, kad CMR važtaraštyje nurodytus duomenis pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, be kita ko, pažymint ir tai, jog byloje pateiktas CMR važtaraštis nebuvo tinkamai užpildytas (24 važtaraščio grafa), neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog CMR važtaraštis ir jame nurodyti duomenys buvo ignoruojami ir (ar) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Priešingai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog CMR važtaraštyje nurodyti duomenys nėra tikslūs, o šalys įrodinėjo priešingas aplinkybes dėl krovinio pristatymo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu rašytinių įrodymų visetu, pagrindžiančių medienos įsigijimo ir jos pristatymo faktą, tiek liudytojų D. J. bei E. R. parodymais, kurie dalyvavo medienos įsigijimo ir transportavimo procese. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai. Priešingai - šiuo atveju apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo grindžiami vienpusišku ir izoliuotu įrodymų interpretavimu, ignoruojant byloje esančių rašytinių visumą.

26. Trečia, nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojų parodymų. Apeliantė teigia, kad liudytojai D. J., E. R. tiesiogiai nedalyvavo faktiniame prekės perdavimo atsakovui procese, be to, abu liudytojai turi materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi D. J. būdamas ieškovės atstovas teikė medieną atsakovei, o E. R., kaip trečiojo asmens atstovas, nedalyvavo faktiniame krovinio pervežime, tačiau dalyvavo teisiniame santykyje ieškovo pusėje už atlygį.

28. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus nesutinka, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino netinkamai ir (ar) šių liudytojų parodymai yra prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams. Nustatyta, kad liudytojas D. J. yra buvęs ieškovės darbuotojas, kuris buvo atsakingas už medienos tiekimą. Liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad būdamas ieškovės atstovu susisiekė su apeliantės atstovu dėl medienos pirkimo, ieškovės siūlymas apeliantei buvo priimtinas. Liudytojas patvirtino, jog mediena buvo vežama du kartus iš Rusijos Federacijos apeliantei ir po antrojo medienos krovinio pristatymo buvo reiškiamos pretenzijos dėl medienos broko. Prašant brokuotą medieną grąžinti ieškovei ryšys su apeliantės atstovais nutrūko (pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 21 d. posėdžio garso įrašo 1.34.00 min. – 1.55.00 min.). Liudytojas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Litwest lumber“, vykdė ieškovės užsakymą dėl krovinio gabenimo, kuris buvo pristatytas apeliantės atstovui, M. N. (pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 23 d. posėdžio garso įrašo 3.00 min. – 21.00 min.)

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju liudytojų parodymai (nutarties 28 punktas) neabejotinai patvirtina, kad apeliantei mediena buvo pristatyta, be to, liudytojas D. J. patvirtino, jog būtent po antrojo medienos krovinio pristatymo apeliantė reiškė pretenzijas, tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga (nutarties 21 punktas). Vien ta aplinkybė, jog D. J. šiuo atveju yra buvęs ieškovės darbuotojas, o liudytojas E. R. vykdė ieškovės užsakymą, neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog šių liudytojų parodymai neturėtų būti vertinami ir ar liudytojai galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Priešingai, teisėjų kolegija ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausiusi liudytojų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (nutarties 28 punktas), nutaria, kad liudytojų D. J. ir E. R. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir tikslūs, pagrindžia ieškovės įrodinėjamas įrodinėjamas aplinkybes dėl pirkimo – pardavimo teisinių santykių ir nėra prieštaringi kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

30. Ketvirta, apeliantė teigia, kad ieškovės parengta PVM sąskaita – faktūra apeliantės nebuvo priimta, kadangi buvo išrašyta praėjus devyniems mėnesiams po tariamai įvykusios ūkinės - finansinės operacijos, grubiai pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymą. Teigia, kad ginčo sąskaitos išrašymo ir pateikimo faktas atitinka BK 223 straipsnio požymius ir jiems paaiškėjus prašė teismo taikyti CPK 300 straipsnio nuostatą, tačiau teismas dėl minėto prašymo nepasisakė. Pirmiausia nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė apeliantės pateiktų prašymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) tik motyvuojamosiose dalyse lakoniškai nurodė, kad ieškovė nepaiso buhalterinės apskaitos įstatymo, kas atitinka BK 223 straipsnio požymius, kuriems paaiškėjus turėtų būti taikytos CPK 300 straipsnyje, tačiau ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės argumentus nenustatė ieškovės veikimo ar neveikimo turinčio nusikalstamos veiklos požymių, taip kaip numato CPK 300 straipsnis, nereiškia, jog tuo buvo pažeistos proceso teisės normos, kurios turi esminės įtakos bylos materialiajam rezultatui. Priešingai, šiuo atveju įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti apeliacinio argumentai, dėl netinkamo šalių teisinio santykio kvalifikavimo, įrodymų vertinimo pažeidimo yra grindžiami izoliuotu ir vienpusišku rašytinių įrodymų interpretavimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 605 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmetamas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės ieškovei. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AAA Entertainment“ iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio medis LT“ 605 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.