- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-151-843/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65932-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- T. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria T. P. subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė - trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityta jau atlikta bausmės, paskirtos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, dalis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis T. P. apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir bausmes subendrinti ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu ir skirti kuo švelnesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirtas bausmės laikas yra pernelyg didelis, nes šiuo metu jis jau yra atlikęs 1 metų laisvės atėmimo bausmę, neturi nuobaudų ir turi didelį norą taisytis. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės jis turėjo darbą, turi sužadėtinę, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Prašo suteikti jam galimybę gyventi dorai ir pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę bei kuo greičiau išeiti į laisvę.
3. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Skundas netenkinamas.
4. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės atlikimo laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
5. Byloje nustatyta, kad T. P. nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika baigta 2017 m. vasario 21 d.), jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 22 d. (dvi paros). Nuosprendžiu buvo taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu (nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. liepos 29 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant vienerių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu (5.1. punktas) paskirta bausme, paskiriant T. P. galutinę subendrintą dvejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2018 m. balandžio 18 d.) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2018 m. balandžio 18 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2017 m. gruodžio 18 d.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.
5.4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityta jau atlikta dalis bausmės, paskirtos 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog T. P. nesutinka su pritaikytu bausmių subendrinimo būdu, prašo bausmes ne iš dalies sudėti, o apimti. Prašymo motyvų nenurodo. Taip pat, pasak nuteistojo, jam paskirta per griežta galutinė laisvės atėmimo bausmė.
7. Vilniaus apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą T. P. prašymą 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikaltimų sutaptis (1 punktas); padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (2 punktas); už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte numatytų pagrindų konstatuoti negalima. 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais konstatuotos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, tad svarstytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numato pagrindo buvimo klausimas. Pagal minėtą teisės normą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019).
8. Nuteistojo T. P. įvykdytas 2018-12-20 nuosprendžiu konstatuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau už jį skirta bausmė jau yra subendrinta taikant apėmimo būdą. Kiti T. P. padaryti nusikaltimai pagal baudžiamąjį įstatymą priskiriami apysunkių (4 nusikaltimai) ir sunkių (1 nusikaltimas) nusikaltimų, t. y. gretimoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), tad dėl šių veikų pasisakytina detaliau.
9. Norint nuspręsti kokį bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo būdą (sudėjimo ar apėmimo) parinkti, kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atskirų T. P. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, lyginti veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir kt. Kaip matyti iš 5 punkte išdėstytų aplinkybių, 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas už 4 apysunkius nusikaltimus, kurių tikslas įgyti turtinės naudos (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis). 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), kuriuo siekė įgyti turtinės naudos, už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nors padarytais nusikaltimais buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė ir visuomenės saugumas, teisės aktais įtvirtintos elektroninių mokėjimo priemonių disponavimo tvarka, skirtingi buvo jo padarytų nusikaltimų dalykai – materialinės vertybės ir narkotinės medžiagos, tačiau nėra pagrindo daryti išvadai, kad sunkiausi nusikaltimai, paskirti skirtingais nuosprendžiais, savo pavojingumu iš esmės skiriasi. Už apysunkius nusikaltimus, nurodytus 2018 m. spalio 26 d. nuosprendyje, yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Už sunkiausią nusikaltimą, nurodytą 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje (BK 260 straipsnio 1 dalis), numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Taigi, terminuotų laisvės atėmimų bausmių dydžiai yra panašūs. Iš nuosprendžių matyti, kad visų padarytų sunkiausių nusikalstamų veikų pavojingumą teismai vertino panašiai: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad T. P. padaryti nusikaltimai, kurie yra priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, savo pavojingumu iš esmės nesiskiria.
10. Taip pat nėra pagrindo T. P. skirti švelnesnę subendrintą bausmę, t. y. nėra pagrindo nustatyti mažesnę pridėtos bausmės, paskirtos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, dalį. Iš 5.4. punkto matyti, jog skundžiama nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, prie 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos (griežtesnės) 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta galutinės bausmės (švelnesnės), paskirtos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, dalis yra 1 metai 6 mėnesiai, iš 2 metų (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojančią BK 63 straipsnio 4 dalies redakciją, teismas privalo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bendrinant bausmes buvo pritaikytos teisingos teisės normos – BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys, naikinti skundžiamos teismo priimtos teismo nutarties nėra pagrindo. Šiuo atveju iš esmės svarbu nustatyti, ar pridėta švelnesnės bausmės dalis yra ne per griežta. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis (išskyrus minimalią) turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tai reiškia, kad teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Svarbu tai, kad pridedama būtų tiek, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Taip pat turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-578/2012), nuteistojo asmenybę. Apygardos teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų kiekį, laikotarpį, per kurį veikos padarytos, jų pavojingumą, sunkumą, sutinka su apylinkės teismo nustatytu pridedamos bausmės, paskirtos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, dalies dydžiu (1 metai 6 mėnesiai, iš 2 metų). Kaip minėta, T. P. 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už 4 apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Galutinė bausmė paskirta šį nuosprendį subendrinus su 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti). Paskutiniu 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas už trijų nusikaltimų padarymą (nesunkų, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, apysunkį, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir už sunkų, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje). Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant dėl pridėtinos bausmės dalies nustatymo. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad T. P. daromi nusikaltimai sunkėjo. Jis iš viso teistas 9 kartus, ne kartą už disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, nusikaltimus nuosavybei (vagystės, plėšimai), jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo nedirbo, baustas administracine tvarka. Vienas iš paskutinių jo padarytų nusikaltimų, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarytas prieš 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį, tačiau prieš tai būnant teistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu ir neatlikus juo paskirtos bausmės. Sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas) padarytas veikiant bendrininkų grupe, tarp bendrininkų buvo ir pataisos namuose bausmę atliekantis asmuo. Darant nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarytas ir nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Visa tai rodo, jog iš ankstesnių teistumų, skirtų itin griežtų bausmių, T. P. išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė, todėl pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti minimali ar artima minimumui. Itin švelnios pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalies nustatymas prieštarautų teisingumo principui, baudžiamojo proceso paskirčiai, kurios vienas iš tikslų yra teisingai nubausti nusikaltimą (-us) padariusį asmenį (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, jo ankstesnį teisei priešingą elgesį, padarytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas 5 punkte nurodytais nuosprendžiais, sunkumą, pobūdį ir kitas šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismo bendrinant bausmes nustatytas pridedamos švelnesnės bausmės dydis – (1 metai 6 mėnesiai iš 2 metų) ir paskirtas galutinis subendrintos bausmės dydis - 3 metai 8 mėnesiai, nėra nagrinėjamu atveju per griežti, individualizuoti tinkamai, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, jų mažinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.